Vyriausybė pritarė pensijų kaupimo pokyčiams, I. Ruginienė sako, kad gali pasitraukti iki 20% kaupiančiųjų
Papildyta skyriumi „Rizikų investicinei aplinkai nemato“.
Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis, kurias parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūloma, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį.
„Mūsų pasiūlyta sistema yra subalansuota ir tvari, nukreipta į didesnį skatinimą kaupti papildomai, didesnį pasitikėjimą papildomu kaupimu, ir per lankstumą, per galimybę būti savo pinigų šeimininkais šita sistema bus daug patrauklesnė nei yra dabar“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė ministrė Ina Ruginienė.
Ji sakė besitikinti, kad Seimas priims sprendimą iki liepos 1 dienos.
Prieš posėdį ministrė teigė, kad pakeitus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą iš jos galėtų pasitraukti maksimaliai iki 20% kaupiančių žmonių.
„Žiūriu į Estiją, kadangi šiuo metu siūlome palikti valstybės subsidiją, tikrai juodžiausiu scenarijumi matome, kad 20% galėtų pasitraukti, bet visa tai priklausys ir nuo pensijų fondų veiklos rezultatų, nes žmonės tikrai domėsis, žiūrės, ir skatinu pensijų fondus pradėti kontaktuoti su savo klientais“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Anot ministrės, sistema absoliučiai visam laikui bus savanoriška: „Atsisakome automatinio įtraukimo ir sakome, jei žmogus apsisprendžia pats kaupti papildomai savo pensijai, jis tą turi padaryti pasirašydamas fiziškai savo parašu sutartį, šitas bus nustatyta visam laikui“.
„Kartu nuo kitų metų sausio 1 d. įjungsime pereinamąjį laikotarpį, kuomet dabar jau esantys kaupėjai galės apsispręsti, ar jie nori likti sistemoje, ar nori išeiti pasiėmę savo įmokėtus pinigus“, – pridūrė ji.
Pasak I. Ruginienės, žmonės sprendimą dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo galėtų priimti du kartus po devynis mėnesius: 2026 metų sausį–rugsėjį ir 2027 metų sausį–rugsėjį, nes kiekvienų metų pabaigoje tris mėnesius būtų vertinamos paraiškos.
„Visi absoliučiai galės padaryti pasirinkimą ir sprendimą, čia bus kertinis laikotarpis, kai žmogus įsivertins, ar jam patraukli mūsų pasiūlyta lankstesnė sistema, įsivertins pensijų fondų pateiktus rezultatus, kiek yra prikaupta, kaip augo jo grąža ir pagal tai jis padarys sprendimą, ar nori išeiti, ar kaupti toliau“, – sakė ministrė.
Pasak jos, jei žmonės nuspręs pasitraukti iš kaupimo, dėl to nepatirs jokių nuostolių, per pereinamąjį laikotarpį išsiimti pinigai nebus apmokestinami.
„Yra apskaičiuota taip, kad tie pinigai, valstybės subsidija ir „Sodros“ netekimo dalis, grįžta į pirmą pakopą, reiškia, kad ateityje „Sodros“ pensija žmogui nemažės, bet jei nuo 2019 metų kaupia, tai ir padidės, nes taškų daugiau atsiras, ir pasiims tą, ką įmokėjo iš atlyginimo ir uždirbo iš kaupimo, tai jokių nuostolių neturėtų būti“, – teigė I. Ruginienė.
Jeigu žmogus nuspręs likti sistemoje, ji bus lankstesnė, jis galės neribotai stabdyti įmokų mokėjimą dėl tam tikrų priežasčių, taip pat galės pasirinkti ir dalį, kurią skirs nuo atlyginimo antrai pakopai, sakė ministrė.
Skelbta, kad gyventojai galėtų pasirinkti standartinę 3% įmoką, ją patogiai didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, – įmokas stabdyti. Įmokas būtų galima stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.
Be to, siūloma palikti 1,5% valstybės įnašą kaupiantiesiems antroje pakopoje.
Rizikų investicinei aplinkai nemato
Ministrė sako, kad pakeitimai neturės neigiamos įtakos investicinei aplinkai, anot jos, priešingai – išsiėmus pinigus žmonės juos investuos į kitas sritis, todėl gali būti ir teigiamos įtakos.
„Imkime Estijos pavyzdį, kur toks langas yra visada atidarytas, bet kada žmogus gali ateiti ir išeiti, ir problemų su investicine aplinka nėra. Prognozuojame, kad per pereinamąjį laikotarpį bus nuimtos įtampos ir augs pasitikėjimas kaupimu, 25% išsiėmimas tikrai jokios įtakos nepadarys“, – teigė I. Ruginienė.
Numatoma, kad žmogus galės vieną kartą per gyvenimą atsiimti 25% sukauptų lėšų, bet ne daugiau nei jo įmokėta suma.
„Nereikia kurti negatyvaus naratyvo, kad staiga žmonės patys nesugeba sumąstyti, kur dėti jų uždirbtus pinigus. (...) Galimybė valdyti savo pinigus yra vienas iš svarbiausių aspektų, dėl kurių ši pertvarka įvyko“, – pridūrė ji.
Premjeras Gintautas Paluckas kalbėjo, kad šie pokyčiai neturi jokios sąsajos su investicine aplinka.
„Atvirkščiai, bankai ar kiti investiciniai instrumentai dėl šių sprendimų net gali turėti tam tikros naudos, nes žmonės pasiėmę pinigus ieškos, kur juos investuoti ir nebūtinai juos išleis vartojimui. Gali eiti į akcijų rinką, gali sutelktinio skolinimosi platformas naudoti, kitus dalykus daryti, bet tai asmeniniai sprendimai“, – trečiadienį žurnalistams aiškino premjeras.
Lietuvos bankas įžvelgia rizikų
VŽ rašė, kad Lietuvos banko nuomone, SADM pateiktieji pasiūlymai „gali lemti, kad antroji pensijų pakopa taps labiau panaši į taupymo instrumentą, o ne kaupimo senatvės pensijai produktą“.
„Svarstant antrosios pakopos pokyčius, kurie gali reikšmingai sumažinti aktyviai kaupiančiųjų asmenų skaičių arba pakeitimo normą, turėtų būti siūlomi alternatyvūs sprendimai, kurie užtikrintų šalies pensijų sistemos tvarumą, pakankamą pakeitimo normą ir galimybę amortizuoti prognozuojamas neigiamas demografines tendencijas“, – nurodo LB.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Lietuvos darbdavių, Pramonininkų bei Verslo konfederacijų, Finansų analitikų, Investuotojų ir dar šešios asociacijos antradienį dar kartą pareiškė, kad ministerijos siūlymai griautų sistemą.
Konstitucinis Teismas pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.
Dabar antroje pakopoje kaupia 1,42 mln. žmonių, o „Sodros“ 2024 metų gruodžio duomenimis, įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas pervedė apie 774.000 arba 54,5% nuo visų pensijų kaupime dalyvaujančių žmonių.
