R. Bridikis: „Zapad“ pratybos kelia vidines įtampas Lietuvoje, kurias turime suvaldyti
„Įtampą. Tiesiog pirmiausia įtampą mūsų viduje, nes suprantame, kad „Zapad“ pratybos pritraukia didelius kiekius karinės technikos, ginkluotės, karių. (...) Tai tiesiog sukelia didelį dėmesį ir mūsų vidines įtampas, kurias turime suvaldyti“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė R. Bridikis, paklaustas apie pratybų keliamas grėsmes.
Pasak jo, Lietuva yra pasirengusi identifikuoti galimas grėsmes.
„Iš kitos pusės, mes esame pasiruošę tas grėsmes identifikuoti ir kartu čia su karine žvalgyba bendradarbiauti“, – teigė R. Bridikis.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius teigė, jog žodis „įtampa“ yra „šiuo momentu labai tinkamas“ situacijai apibūdinti.
„Žmonės susiduria su nežinia, laukia, kas vyks, kas bus. Lygiai taip pačiai laukia ir mūsų žvalgybos tarnybos, tik jos laukia ne pasyviai, o žiūri, kokie indikatoriai yra ir ką jie rodo“, – sakė M. Česnulevičius.
„Iš tikrųjų norėčiau nuraminti visus, nes tų indikatorių sąrašai yra sudaryti anksti. 2021–2022 metais mes turėjome galimybę praktikoje išbandyti, kaip veikia, kokie indikatoriai pasiteisino, ką reikėjo papildyti. Šiuo momentu atsakingai pareiškiu, nematome jokios grėsmės“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas tikino, jog vykstant „Zapad“ pratyboms reaguoti pasirengusi ne tik Lietuva, bet ir sąjungininkai, kaimyninės šalys.
„Esmė tame, kad pasiruošę ne tik sąjungininkai, pasiruošusi ir Lietuvos kariuomenė. Lygiai taip pačiai pasiruošę ir mūsų kaimynai, nes ne tiktai šalia Lietuvos, šalia Latvijos, šalia Lenkijos tos pačios pratybos vyksta. Tai pirmoji reakcija turėtų būti iš mūsų pačių“, – teigė M. Česnulevičius.
Anot jo, paruošti teoriniai planai, kokių veiksmų galėtų imtis Lietuva, paaiškėjus pratybų mastui bei tikslams. Neatmetama galimybė kreiptis į sąjungininkus dėl papildomos pagalbos.
„Toliau artėjant pratyboms, kai bus matomas jų mastas, kai bus žinoma daugiau apie tai, ko jomis siekiama, kur bus koncentruotos pajėgos, atitinkamai galim kreiptis ir iš tikrųjų bent jau teoriniai planai yra paruošti. Jeigu kils poreikis juos įgyvendinti, kaip mes matėm ir po įvykių prieš mūsų kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, NATO tiesiog imasi priemonių ir jas įgyvendina“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Kaip rašė BNS, Lietuvos kariuomenė nemato papildomų karinių grėsmių Lietuvai per šiemet vyksiančias „Zapad“ pratybas. Pasak jos, pagrindinė grėsmė bus padidėjusi netyčinių incidentų rizika.
Vasario pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad „Zapad“ neturėtų kelti papildomo nerimo, nes Lietuva su sąjungininkais taip pat treniruojasi ir ruošiasi galimoms grėsmėms.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad pratybų metu Kremliui padidinus karių skaičių prie rytinės NATO sienos, Aljansas taip pat turėtų didinti savo pajėgų skaičių regione.
Priešiškos informacinės aplinkos apžvalgą pristačiusi kariuomenė teigė, kad šiemet per Rusijos ir Baltarusijos bendras pratybas gali būti matomas dezinformacijos suaktyvėjimas.
Pratybas ketinama vykdyti rugsėjį, jos rengiamos nuo 2009-ųjų kas dvejus metus.
Oficialūs pratybų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.
2023 metais šios pratybos nevyko.
Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūksta karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybės nenorą sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.
2021 metais pratybose dalyvavo Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos kariai, taip pat kai kurių kitų šalių kariškiai. Jos buvo vienos didžiausių pastaraisiais metais. Tuomet skelbta, kad „Zapad 2021“ aktyvioji fazė vyko devyniuose poligonuose Rusijoje ir penkiuose poligonuose Baltarusijoje.
2022 metais Baltarusija ir Rusija surengė dideles bendras karines pratybas „Sąjunginis ryžtas“. Jos prasidėjo likus dviem savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainoje.
REKOMENDUOJAME
