Ministerijas ir jų įstaigas siūloma įpareigoti kitąmet sutaupyti 137 mln. Eur
Atnaujinta K. Budrio, D. Šakalienės komentarais.
Planuojama, kad vien 2026 metais ši suma siektų 137 mln. Eur, rodo Finansų ministerijos skaičiavimai, kuriuos turi BNS.
Pagal ministerijos skaičiavimus, 2026 metais visų ministerijų (išskyrus KAM) planuojamos išlaidos siektų 15,308 mlrd. Eur, iš jų norima sutaupyti 137,4 mln. Eur.
„Per ilgesnį laikotarpį mes tikimės rasti rezervų sutaupyti tokiu būdu iki milijardo eurų, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Šadžius. – Tai, be abejo, rimtas valstybės institucijų indėlis į gynybos finansavimą.“
R. Šadžius pabrėžė, kad taupyti bus siekiama išlaidas, skirtas, pavyzdžiui, informacinėms technologijoms, konferencijoms, patalpų išlaikymui ir panašiai.
„Nei pensijų didinimas, nei atlyginimų didinimas nebus karpomas. Finansų ministerija taip pat suras būdų, kaip sumažinti einamąsias išlaidas“, – sakė ministras.
Numatoma, kad Aplinkos ministerija kitąmet galėtų sutaupyti 10,4 mln. Eur (iš planuojamų 207,6 mln. Eur išlaidų), Ekonomikos ir inovacijų – 9,5 mln. Eur (189,6 mln. Eur), Energetikos – 1,2 mln. Eur (23,6 mln. Eur), Finansų ministerija ir jos srities asignavimų valdytojai – 12,4 mln. Eur (1,88 mlrd. Eur), Kultūros – 14,5 mln. Eur (289,1 mln. Eur), Socialinės apsaugos ir darbo – 15,3 mln. Eur (6,83 mlrd. Eur).
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministeriją ir jos srities asignavimų valdytojus kitąmet norima įpareigoti sutaupyti 15,5 mln. Eur (1,49 mlrd. Eur), Susisiekimo – 5,6 mln. Eur (604,9 mln. Eur), Švietimo mokslo ir sporto – 15,2 mln. Eur (2,53 mlrd. Eur), Teisingumo ministeriją – 7,7 mln. Eur (154,4 mln. Eur), Užsienio reikalų – 7,6 mln. Eur (162,1 mln. Eur), Vidaus reikalų – 14,1 mln. Eur (776,4 mln. Eur), Žemės ūkio – 8,5 mln. Eur (170,7 mln. Eur).
Taupyti žada ir Krašto apsaugos ministerija
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigė, kad jo prioritetas – užtikrinti tinkamas darbo sąlygas diplomatams. Vis dėlto jos pabrėžė, kad sutaupyti bus bandoma.
„Esame paskutinėje vietoje pagal vidutinį darbo užmokesčio dydį, norime turėti aukščiausios kvalifikacijos diplomatus, kurie mokėtų begales kalbų, galėtų operuoti bet kurioje aplinkoje, bet kuriuose koridoriuose, o jų algos yra mažiausios, ką moka valstybė savo institucijose“, – žurnalistams sakė ministras.
„Man čia šiai dienai yra prioritetas, bet kur galima efektyvinti tam tikras išlaidas, žinoma, pažiūrėsime ir galėsiu atsakyti, kai parengsime savo paskaičiavimus, kaip yra paprašyta nuo nulio, o taip visiems braukti ir sakyti, kad visi po tiek susimažinkite, tai čia nėra nuo nulio, bet, manau, rasime sutarimą“, – pridūrė jis.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė akcentavo, jog ministerijai formaliai atiteksiančios sutaupytos lėšos reikalingos užtikrinti visų gyventojų saugumą.
„Visi suprantam esminį turbūt tokį poreikį, kad gynyba – tai yra ne ministerija, ir kad KAM nėra tas recipientas, kuriam reikia duoti tų pinigų. Mūsų visų gynybai yra reikalingos tos lėšos“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.
D. Šakalienės teigimu, nors ministerijai taupyti nepavesta, ji savo ruožtu taip pat peržiūrės visas išlaidas ir poreikius, vertinant kiek tai prisideda prie gynybos ir saugumo stiprinimo.
„Plius taip pat pas mus irgi, tiek dėl procesų supaprastinimo, tiek dėl resursų perskirstymo, pradėjo veikti irgi vidinės tam tikros grupės, kad mes galėtumėm viską sudėlioti tokiu pačiu principu: gynybai padeda – važiuojam, gynybai šiuo metu nepadeda – pagalvosim po to, kai geriau pasiruošim gynybai“, – teigė krašto apsaugos ministrė.
KAM šią savaitę pranešė sustabdžiusi kelių buvusios Vyriausybės projektų vykdymą ir tikisi sutaupyti 15 mln. eurų.
L. Savickas: pritariame, bet ekonomikos skatinimo priemonės turi būti išlaikytos
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas BNS teigia, kad valstybė turi rodyti efektyvaus finansų valdymo pavyzdį, ypač kalbant apie mokesčių peržiūrą, tačiau, pasak jo, tai neturėtų stabdyti ekonomikos augimo.
„Didindami valdymo efektyvumą, mažindami viešojo sektoriaus finansavimą negalime stabdyti ekonomikos augimo. Priešingai – turime siekti jo skatinimo. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pritaria finansavimo peržiūrai valstybės valdymo aparatui, bet pabrėžia, kad ekonomikos skatinimo priemonės turi būti išlaikytos ir didinamos“, – komentare BNS sakė L. Savickas.
Kitais metais reikalingų sutaupyti lėšų suma sudaro 5% ministerijų planuojamų 2026 metų tęstinės veiklos išlaidų.
Tačiau į sutaupymų skaičiavimą nėra įtrauktos socialinės išmokos, pensijos, skatinamosios įmokos į pensijų fondus ar mažų pensijų priemokos, įmokos už valstybės lėšoms draudžiamus asmenis, privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) įmokos, gydytojų rezidentų algos.
Taip pat nebūtų taupoma lėšų mokykloms, pedagogų bei kolegijų dėstytojų darbo užmokesčio, neformaliojo ugdymo ir studijų krepšelių, Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų sričių išlaidų gynybai, pareigūnų darbo užmokesčio, narystės tarptautinėse organizacijose mokesčių, skolos valdymo išlaidų, Vyriausybės rezervo sąskaita.
Nulinio biudžeto metodu suplanuotą 2026–2028 metų finansavimo poreikį bei nustatytus sutaupymus institucijos Finansų ministerijai turėtų pateikti iki gegužės 2 dienos.
Toks metodas reiškia, kad ministerijos joms reikalingas lėšas turėtų paskaičiuoti ir pagrįsti „nuo nulio“, neatsižvelgiant į ankstesnių metų finansavimą.
Kovą Vyriausybė patvirtino 2026-2028 metų biudžeto rengimo planą – pagal jį derybos dėl biudžeto vyks vasarą, o ne rudenį, be to, ministerijoms iškeltas tikslas susimažinti išlaidas ir prisidėti prie didesnio gynybos finansavimo.
Tuomet ministerijoms, išskyrus KAM, buvo pavesta peržiūrėti ir nulinio biudžeto metodu suplanuoti vidines išlaidas administracinėms reikmėms, informacinėms technologijoms, kitoms prekėms ir paslaugoms, tačiau su sąlyga, kad šie sutaupymai nedarytų neigiamo poveikio visuomenei. Taip pat ministerijos turės pasiūlyti atsisakyti žemesnio prioriteto veiklų arba sumažinti jų apimtis.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje pakuočių atliekų rūšiavimas tampa kasdieniu įpročiu. Naujausia gamintojų ir importuotojų asociacijos „GAMTOS ATEITIS“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė: visada arba dažnai pakuočių atliekas rūšiuoja 76 proc. šalies gyventojų. Visada tai darančiųjų dalis per metus išaugo net 5 procentiniais punktais. Tuo pat metu gyventojų, kurie pakuočių atliekų niekada nerūšiuoja, dalis sumažėjo iki 6 proc. – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius kelerius metus.
Dirbtinio intelekto (DI) proveržis per pastaruosius metus labai stipriai keičia IT sektorių. Tačiau, pasak individualizuotus IT sprendimus kuriančios bendrovės „iToDEV“ vadovo Justino Lunskio, didžiausias pokytis vyksta ne technologijų, o sprendimų priėmimo lygmenyje.
Patyręs intensyvių finansinių svyravimų laikotarpį, Lietuvos žemės ūkio sektorius pasitinka permainų etapą. Kaip, žvelgiant į šių metų rezultatus ir ateinančius 2026-uosius, keičiasi ūkių struktūra, investicijų mastas ir pagrindinės sektoriaus rizikos, pasakoja Paulius Liubancas, „Swedbank“ Žemės ūkio verslo finansavimo grupės vadovas.
„2go“ lauko ekranų tinklas, siūlantis didelę lauko ekranų pasiūlą visose Baltijos šalyse, šįkart straipsnyje pristato matomą, modernią ir aukščiausios kokybės reklamos mediją Panevėžyje. „2go“ Panevėžyje – tai paveiki komunikacija penktajame pagal dydį Lietuvos mieste.
Finansų ministerija iki rugsėjo 11 dienos žada atnaujinti 2025-2028 metų ekonominės raidos scenarijų ir valdžios sektoriaus finansų projekcijas, o iki spalio 15-osios pateikti Vyriausybei 2026-2028 metų biudžeto projektą.
Lietuvos valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. Eur, tai kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6% BVP.
Tam lėšų pirmiausia planuojama imti skolinantis, o vėliau dalį išlaidų padengti įvedus naujus mokesčius, padidinus kai kuriuos jau esančius tarifus ir iš ekonomikos augimo.
