Prokurorė prašo panaikinti A. Dudėno imunitetą dėl nepagrįstų išlaidų, politikas atsisako supaprastinto proceso
Seimo narys kaltės nepripažįsta, ir, nepaisant koalicijos sutarties, paprašė, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija dėl jo atvejo.
Seimas antradienį sudarė specialiąją komisiją dėl socialdemokrato teisinės neliečiamybės atėmimo. Savo išvadą ji turi priimti iki balandžio 17 dienos. Komisijai vadovaus socialdemokratė Jūratė Zailskienė.
Prokuratūra įtaria, kad praeityje eidamas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas A. Dudėnas pateikė ne savo dokumentus ir nepagrįstai gavo 10.500 Eur kompensaciją už degalus.
„Aš norėčiau, kad vis dėlto Seime būtų sudaroma komisija atsiradus naujoms aplinkybėms“, – Seime sakė socialdemokratas.
Tai reiškia, kad Seimas turi sudaryti specialią komisiją, kuri aiškinsis, ar Seimo narys nėra persekiojimas dėl savo politinės veiklos.
„Žinoma, tai išilgins ikiteisminį tyrimą, bet jis turi tokią teisę ir aš gerbiu jo pasirinkimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Nida Grunskienė, generalinė prokurorė.
Pateikė ne savo čekius
Ji kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti A. Dudėno teisinę neliečiamybę, kad galėtų jam pateikti įtarimus dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu bei piktnaudžiavimo einant Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas 2019–2023 metais.
Prokurorės teigimu, politikas į tarybos nario išlaidų ataskaitas kaip savo patirtas išlaidas galimai įrašė kitų asmenų išlaidas degalams ir prie šių ataskaitų pridėjo susijusius finansinius dokumentus – kitų asmenų įgyto kuro pirkimo kvitus.
Bylos duomenimis, pagal šias galimai suklastotas ataskaitas Ukmergės savivaldybė 17 kartų A. Dudėnui nepagrįstai iš viso pervedė 10.500 Eur.
„Tokie tarybos nario veiksmai iškreipė jam kaip valstybės tarnautojui suteiktų teisių esmę, sumenkino tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą, pakenkė Ukmergės rajono savivaldybės tarybos įvaizdžiui, sumenkino jos prestižą bei valstybės politiko vardą, dėl ko padaryta didelė neturtinė žala bei 10.526 eurų turtinė žala Ukmergės rajono savivaldybei“, – teigė N. Grunskienė.
Išleisdavo daugiau, nei buvo numatyta tarybos nariui
A. Dudėnas antradienį Seime žurnalistams teigė nesijaučiąs padaręs nusikaltimą.
„Kuras, telefonas, spausdintuvas – tai išlaidos, kurių reikia vykdyti tarybos nario veiklą, kurią aš vykdžiau. Jaučiuosi, kad sąžiningai vykdžiau, tvarkingai vykdžiau“, – žurnalistams sakė Seimo narys.
Jis teigė turėjęs teisę kas mėnesį išleisti 250 eurų, bet iš tiesų jo išlaidos buvusios didesnės.
Politikas neatsakė, ar teikė savo kvitus už kurą, ar svetimų asmenų, tik užsiminė, jog nebuvo reikalavimo pristatyti „vardinius čekiukus“.
A. Dudėnas tvirtino, kad prasidėjus „čekiukų“ byloms jis kreipėsi į savivaldybę ir paprašė įvertinti jo ataskaitas bei klausė, ar turėtų kokių nors išlaidų grąžinti. Parlamentaras sakė sulaukęs atsakymo, jog nieko nereikia grąžinti. Anot politiko, prokuratūros nurodyta esą nepagrįstai jo gauta suma yra neadekvati.
„Prokuratūra sako, kad aš kuro visai negalėjau naudoti, tai yra nenaudojau, kas yra nelogiška. Aš negyvenu Ukmergėje, man į posėdžius tekdavo važiuoti 30, 70 kilometrų“, – aiškino A. Dudėnas.
Jis sakė per ketverius metus nuvažiavęs 100.000 kilometrų.
„Aš jaučiuosi švaria sąžine ta prasme, kad atlikau tarybos nario pareigas ir turėjau galimybę kompensuoti tas išlaidas“, – teigė parlamentaras.
Jis taip pat tvirtino nesuprantąs, kodėl vieni tarybos nariai traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o iš kitų pinigus bandoma prisiteisti civiline tvarka.
„Visos šitos bylos, kurios yra panašios, nežinau, kaip jos grupuojamos, nes visos savivaldybės veikė pagal vieną įstatymą – Vietos savivaldos įstatymą, matėme Kauno miesto savivaldybę, kur užteko ranka parašyti, kam išleidai, ir tyrimai neatliekami. Tai vienas standartas. Kitas standartas – vieni eina pagal civilinį procesą, o kiti – pagal baudžiamąjį procesą. Dvigubi ar trigubi standartai, tai atrodo negerai ir kelia nerimą“, – kalbėjo A. Dudėnas.
Persigalvojo dėl supaprastintos tvarkos
Anksčiau jis ketino prašyti Seimo panaikinti jo imunitetą supaprastinta tvarka, tačiau antradienį persigalvojo – paprašė sudaryti specialiąją komisiją.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Seimo nario teigimu, pakeisti nuomonę jį privertė kolegų keliami klausimai dėl „čekiukų“ bylų.
„Pagrindinis klausimas yra, kaip su Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kad tos žalos, kurios yra mažesnės nei 12.000 Eur, turėtų būti sprendžiamos civiline tvarka“, – žurnalistams sakė A. Dudėnas.
Aukščiausiasis Teismas kovo pradžioje nutraukė Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, teigdamas, kad padaryta ne nusikalstama veika, o tik pažeidimas.
„Jeigu bus daugiau klausimų atsakyta, Seimo nariai galės susidaryti tikresnę nuomonę“, – tvirtino A. Dudėnas.
Jis teigė nesureikšminantis galimo koalicijos sutarties pažeidimo, nes bet kokiu atveju galutinį sprendimą priims Seimas.
„Jeigu šitas mano sprendimas gali sugriauti koaliciją, tada ji tikrai nėra tvirta. Manau, kad tikrai koalicijos negriaus šitas sprendimas“, – sakė socialdemokratas.
Demokratai įžvelgia koalicinės sutarties pažeidimą
A. Dudėno bendrapartietis, premjeras Gintautas Paluckas tokio sprendimo nesureikšmina, tačiau valdančiosios daugumos partneriai demokratai teigia matantys koalicijos sutarties pažeidimą.
„Aš nežinau, ar tikrai to reikėjo, bet jeigu Seimo narys nori pateikti kažkokią papildomą informaciją komisijai, tai jis tokią teisę turi. Kiek žinau, vakar dar jis tokio sprendimo neturėjo ir viskas turėjo eiti nustatyta tvarka, nustatyta vaga. Bet gal jis kažką nori papildomai papasakoti, išgirdęs generalinės prokurorės pateiktą informaciją“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministras pirmininkas.
„Iš esmės tai vis tiek sprendimo nekeičia, tai yra tas koalicinis susitarimas esant kažkokioms abejonėms leisti vykdyti tyrimą, jisai išlieka“, – pabrėžė G. Paluckas.
Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius teigė, jog šis klausimas bus keliamas koalicijos taryboje.
„Frakcija išgirdusi Dudėno pareiškimą, kad jis nori sudaryti komisiją, lengvai šokiruoti buvom, nes, mūsų manymu, tai yra akivaizdus koalicinės sutarties devinto punkto pažeidimas (...). Tai yra klausimas dabar jau koalicijos tarybai“, – žurnalistams kalbėjo parlamentaras.
Jo teigimu, pokalbis turės būti gana rimtas, nes kitaip gali būti sukurtas pavojingas precedentas, kuomet koalicijos partneriai nesilaiko susitarimo. Pasak Seimo nario, taip pat svarbu išgirsti ir socialdemokratų vertinimą.
Frakcija sprendimo nežinojo
Remigijus Motuzas, Socialdemokratų frakcijos seniūnas, BNS sakė, kad antradienio ryte prieš posėdį vykęs susitikimas frakcijoje leido suprasti, kad politikas elgsis taip, kaip yra sutarta koalicinėje sutartyje. Jis teigė neižantis, kas paskatino Seimo narį pakeisti nuomonę.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę BNS sakė, kad pagal koalicijos sutartį valdančiųjų atstovai turi prašyti supaprastino proceso, jeigu prokurorai kreipiasi dėl jų teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Koalicijos sutartyje numatyta, kad „bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“.
Pagal Seimo statutą, jeigu parlamentaras, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, iš karto viešai Seimo posėdyje sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, tyrimo komisija dėl to nesudaroma.
Taip pat numatoma, kad politikui atsisakius teisinės neliečiamybės, šis klausimas turi būti nagrinėjamas artimiausiame Seimo posėdyje kitą dieną.
Jeigu Seimo narys nesutinka, kad teisinė neliečiamybė būtų panaikinta, parlamentas privalo sudaryti specialiąją komisija, ši turi išklausyti prokurorą, Seimo narį, jei reikia, kitus asmenis, ir parengti išvadą, ar pataria Seimui naikinti parlamentaro imunitetą, ar ne.
Abiem atvejais leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn turi duoti ne mažiau kaip 71 iš 141 parlamentaro.
Ne vienintelis parlamente
Socialdemokratas – antras šios kadencijos Seimo narys, kurio teisinę neliečiamybę prokurorė prašo panaikinti, siekiant pareikšti įtarimus „čekiukų“ bylose.
Teisėsauga šiemet įtarimus „čekiukų“ byloje yra pareiškusi parlamentarui liberalui Andriui Bagdonui. Prieš tai Seimas jo imunitetą panaikino supaprastinta tvarka, nesudarant komisijos.
Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė.
Generalinės prokurorės duomenimis, šiuo metu 35 savivaldybių nariams yra pareikti įtarimai čekiukų bylose.
„Yra atliekami tyrimai, kur yra tiriami ir dabartiniai Seimo nariai, bet ar bus prašoma leisti juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, dabar dar negaliu nurodyti“, – antradienį sakė N. Grunskienė.
Jos duomenimis, jau išnagrinėta 20 baudžiamųjų bylų.
