JAV rinkos reaguoja į tarifus, Kanada žada įvesti muitus automobiliams iš JAV

• EK vadovė: nauji JAV tarifai yra „didelis smūgis pasaulio ekonomikai“. Bendrija ruošia atsaką, tačiau palieka atvirą kelią dialogui.
• JAV paskelbti muitai Lietuvos BVP per trejus–ketverius metus mažintų apie 0,65%, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
• Po D. Trumpo muitų salvės audringos pasaulio reakcijos: vieni žada derėtis, kiti JAV administraciją kaltina nepagrįstais sprendimais.
• Nobelio ekonomikos premijos laureatas apie naujus D. Trumpo muitus: tame nėra jokios logikos.
• „Bloomberg“: Vokietija ir Prancūzija nori griežtai bausti Ameriką.
• „Volkswagen“ stabdo automobilių tiekimą į JAV.
• D. Trumpo sukeltas muitų karas jam pačiam kelia politinę riziką.

Baigiame pildyti laiko juostą.

L. Savickas: mokesčių reforma turės būti derinama su muitais, žvalgomasi į Azijos rinkas

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad siūloma mokesčių reforma turės būti derinama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) paskelbtais naujais muitais Europos Sąjungai (ES).

Taip pat, anot ministro, Lietuva yra pasirengusi kalbėtis su Azijoje esančiomis rinkomis, kad šalies verslas išlaikytų savo pozicijas.

„Ekonomikos augimas prisideda prie mūsų gynybos finansavimo, dėl to mokesčių reforma turės būti derinama bendrame kontekste, kaip kitos dedamosios, taip pat ir muitų politika gali turėti įtaką mūsų ekonomikos augimui“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį kalbėjo L. Savickas.

„Manau, kad tai yra prasminga, logiška būtent to dialogo su verslo asociacijomis diskusijos dalis“, – pridūrė jis.

Pasak L. Savicko, Vašingtonui paskelbus apie naujus muitus, Lietuva gali dairytis ir į Azijos rinkas.

„Nors JAV ir toliau išlieka mūsų strategine partnere, kalbant apie mūsų ekonominius ryšius, akivaizdu, kad turime galvoti apie mūsų ekonominius interesus ir užtikrinti, kad verslai, šiandien kuriantys konkurencingus tarptautinius technologinius aukštos pridėtinės vertės produktus galėtų toliau išlikti savo pozicijose ir jas gerinti“, – kalbėjo ministras.

„Nėra kito recepto, kaip tik rasti rinkas, kur tai realizuoti. Esame pasiruošę kalbėtis ir su Pietų Korėja, ir su Japonija, ir su Singapūru, su visomis kitomis rinkomis, kur mūsų partneriai indikuoja. Pirmieji sąrašai jau paruošti ir ruošiame delegacijas“, – sakė jis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, reaguodama į JAV sprendimą, ketvirtadienio naktį paskelbė, kad Vyriausybė padės nuo muitų nukentėsiančioms Lietuvos įmonėms, o pirminis paramos paketas sieks apie 20 mln. Eur.

Anksčiau ketvirtadienį L. Savickas sakė, kad JAV muitai Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą per trejus–ketverius metus galėtų sumažinti apie 0,65 proc. punkto.

Meksika netaikys JAV jokių muitų

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum savo kasdienį spaudos brifingą pradėjo pareiškimu, kad Meksika netaikys jokių muitų JAV.

Pasak jos, tai, kad Baltųjų rūmų pranešime apie naujus tarifus Meksika ir Kanada iš esmės nebuvo įtrauktos, yra „gerai šaliai“ ir liudija jų dvišalių santykių tvirtumą.

Tačiau daugelis Meksikoje nėra tikri, ar šis sprendimas turės įtakos gyvybiškai svarbiai šalies automobilių gamybos pramonei, ar jai bus taikoma išimtis pagal USMCA regioninio laisvosios prekybos susitarimo taisykles.

Šalies finansų ministras Marcelo Ebrardas teigė, kad didžioji dalis Meksikos automobilių pramonės, apie 84%, atitinka USMCA taisykles, todėl turėtų išvengti JAV taikomo 25% tarifo užsienyje pagamintiems automobiliams.

Šiuo metu Meksika kasmet į JAV išsiunčia apie 200 mlrd. USD vertės surinktų automobilių, t. y. apie 40% viso metinio eksporto. Ji taip pat yra pagrindinė automobilių dalių tiekėja į JAV.

Kanada kai kuriems iš JAV importuojamiems automobiliams įves 25% muitus

Kanada ketvirtadienį pranešė, kad, reaguodama į JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestus muitus, kai kuriems iš Jungtinių Valstijų importuojamiems automobiliams nustatys 25% tarifus.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney paskelbė „25% tarifus visoms iš Jungtinių Valstijų importuojamoms transporto priemonėms, kurios neatitinka CUSMA“, – taip Kanada pavadino esamą Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą.

Tačiau premjeras nepateikė išsamesnės informacijos.

Trečiadienį D. Trumpas paskelbė itin griežtus muitus pagrindinėms prekybos partnerėms, įskaitant Kiniją ir Europos Sąjungą (ES).

Buvęs viceprezidentas sukritikavo D. Trumpą

Dėl D. Trumpo muitų griežtai pasisakė jo buvęs viceprezidentas Mike'as Pence'as, kuris retai kada viešai pasisako prieš savo buvusį viršininką.

Savo įraše X svetainėje M. Pence'as tarifus pavadino „didžiausiu taikos metu mokesčių padidinimu JAV istorijoje“. Šie muitai yra beveik 10 kartų didesni už tuos, kurie buvo įvesti D. Trumpo ir B. Pence'o valdymo laikotarpiu, ir amerikiečių šeimoms kainuos daugiau kaip 3.500 USD per metus“.

M. Pence'as šįryt taip pat paskelbė „Wall Street Journal“ redakcinės kolegijos straipsnį „Trumpo naujasis protekcionizmo amžius“, kuriame teigiama, kad „pasaulio prekybos sistemos sprogdinimas turi pasekmių, kurių prezidentas nereklamuoja“.

M. Pence įkurta politikos organizacija „Advancing American Freedom“ griežtai kritikavo D. Trumpo muitų planus. Grupė teigė, kad D. Trumpo tarifai „iš esmės yra mokestis Amerikos vartotojams ir įmonėms“.

Anksčiau dabartinis D. Trumpo viceprezidentas J.D. Vance'as  gynė savo viršininką, sakydamas, kad JAV ekonomika išgyvens „didelius pokyčius“.

E. Macronas ragina sustabdyti investicijas JAV, kol situacija dėl muitų taps aiškesnė

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino sustabdyti investicijas Jungtinėse Valstijose, kol JAV vadovo Donaldo Trumpo naujoji muitų politika Europos ir kitų pasaulio šalių atžvilgiu taps aiškesnė.

„Būsimos investicijos, investicijos, apie kurias buvo pranešta pastarosiomis savaitėmis, turėtų būti laikinai sustabdytos, kol nebus išsiaiškinta situacija su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė Prancūzijos prezidentas. 

Pasaulio biržos skaičiuoja nuostolius

Po Donaldo Trumpo pasklebtų tarifų prieš prekybos partnerius ketvirtadienį prasidėjęs išsipardavimas pasaulio biržose vakarop įgavo pagreitį. Pasislėpti neleidžia nei auksas. Valiutų rinkoje stebimas dolerio nuosmukis daugumos prekybos partnerių valiutų atžvilgiu. Naftos kainos nuosmukį iki 7% sustiprino ir OPEC+ ėjimas. Plačiau skaitykite čia.  

E. Macronas: tai šokas tarptautinei prekybai

Po susitikimo su pramonės atstovais Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad D. Trumpo muitai yra šokas tarptautinei prekybai, ir teigė, kad tai turės didžiulį poveikį Europos ekonomikai.

„Vakar vakare paskelbtas sprendimas yra brutalus ir nepagrįstas“, – sako jis ir priduria, kad JAV ekonomika ir vartotojai taps skurdesni ir silpnesni.

Baltijos birža: atsilaikymo pasaulinei panikai priežastys, lūžusi biržos sistema ir dividendų lietus

D. Trumpo paskelbtiems tarifams drebinant pasaulio rinkas, vietinės akcijos didesnių sužalojimų išvengė.

Visą Baltijos biržos apžvalgą galite rasti čia. 

K. Leavitt: patikėkite prezidentu D. Trumpu

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt bandė nuraminti JAV rinkas ir ketvirtadienį televizijai CNN sakė: „Šį rytą visiems, esantiems Volstrite, pasakyčiau: „Pasitikėkite prezidentu D. Trumpu.“ Tai prezidentas, kuris ryžtingai taiko savo patikrintą ekonominę formulę.“

Ji teigė, kad „JAV daugiau nebebus apgaudinėjamos užsienio valstybių“.

Atrodo, kad K. Leavitt atmetė galimybę, jog D. Trumpas atšauks kokius nors muitus prieš jiems įsigaliojant.

„Prezidentas vakar aiškiai pasakė, kad tai nėra derybos“, – teigė ji.

„Jis visada pasiruošęs pakelti telefono ragelį ir atsiliepti į skambučius, tačiau vakar išdėstė argumentus, kodėl tai darome“, – sakė K. Leavitt.

„Šios pasaulio šalys turėjo 70 metų, kad pasielgtų teisingai Amerikos žmonių atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Jos apiplėšė Amerikos darbuotojus. Jos išvežė mūsų darbo vietas į užsienį. Prezidentas vakar tam padarė galą“, – sakė ji.

Analitikas: D. Trumpo muitų karas jam pačiam kelia politinę riziką

D. Trumpo paskelbti nauji muitai gali sukelti politinių sunkumų jo partijai ir ekonominį skausmą rinkėjams, jei jo pažadai pertvarkyti ekonomiką nepasiteisins.

Ekspertai teigia, kad prireiks ne vienerių metų, kol bus atgaivinta JAV gamyba, pakeistos tiekimo grandinės ir sugrąžinta gamyba į šalį, t. y. tikslai, kuriuos respublikonas D. Trumpas ir jo šalininkai siūlo pasiekti savo tarifais.

Tikėtina, kad vartotojams padidės kainos, ekonomika gali patirti nuosmukį, o prekybos partneriai įves savo mokesčius amerikietiškoms prekėms – šiuos padarinius D. Trumpas pavadino „trikdžiu“, tačiau rinkėjai gali būti nelinkę su jais susitaikyti artėjant kitų metų vidurio kadencijos rinkimai.

D. Trumpo respublikonai nedidele persvara kontroliuoja Atstovų Rūmus ir Senatą.

Tarifų nulemti pralaimėjimai per vidurio kadencijos rinkimus gali reikšt, jog persvarą įgytų demokratai.

„Jis (D. Trumpas) labai gerai toleruoja skausmą, tačiau tai gali virsti tragedija prie balsadėžių (2026 m.) lapkritį“, – „Reuters“ cituoja Mike'ą Dubke'ą, buvusi D. Trumpo komunikacijos direktorių pirmosios jo kadencijos metu.

„Jo vietoje susirūpinčiau kada tiksliai mes pamatysime naudą, kurią, jo ir jo patarėjų nuomone, gaus rinkėjai? Nes iki vidurio kadencijos jis turi tik 18 mėnesių“, – pastebėjo ekspertas.

Apie tai, kad partijoje gali kilti neramumų kalbėjo ir Lietuvos politologas Mažvydas Jastramskis. Jo mintis galite paskaityti šios naujienų juostos 12 val. 25 min. įraše. 

JAV prekybos deficitas vasarį kiek sumenko nuo rekordinio, importui beveik nepakitus

JAV užsienio prekybos deficitas vasarį kukliai sumažėjo nuo ankstesnį mėnesį fiksuoto rekordinio lygio, importo stabilumą atsvėrus eksporto augimui beveik 3%.

Vasarį D. Trumpas paskelbė, o vėliau sustabdė naujų muitų įvedimą Kanadai ir Meksikai, o Kinijai įvedė papildomų muitų.

Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbtais negalutiniais duomenimis, importo atotrūkis nuo eksporto per mėnesį sumenko nuo 130,7 mlrd. iki 122,7 mlrd. USD, prekybos prekėmis deficitui aptirpus 8,8 mlrd. USD iki 147 mlrd. USD, o perviršiui paslaugomis sumažėjus 0,8 mlrd. USD iki 24,3 mlrd. USD.

Visas eksportas augo 2,9% iki 278,5 mlrd. USD, daugiausia dėka nemonetarinio (centrinių bankų rezervams nepriskiriamo – VŽ) aukso, lengvųjų automobilių, kompiuterių priedų, sunkvežimių, autobusų ir specialios paskirties transporto priemonių, civilinių orlaivių ir finansinių paslaugų. Prekių eksportas didėjo 8,3 mlrd. USD, paslaugų – mažėjo 0,4 mlrd. USD.

Importas beveik nepakito – sumažėjo 0,1 mlrd. USD iki 401,1 mlrd. USD, prekių importui sumenkus 0,5 mlrd. USD, o paslaugų – apytikriai tiek pat paaugus. Sumažėjusį gatavų metalo gaminių, nemonetarinio aukso ir civilinių orlaivių importą kompensavo didesni mobiliųjų telefonų ir kitų namų apyvokos prekių, farmacijos preparatų, kompiuterių, medicinos įrangos ir kelionių pirkimai. 

D. Trumpas: JAV ekonomika bus daug stipresnė

JAV prezidentas ketvirtadienį pripažino jo paskelbtų itin griežtų muitų sukeltą šoką, bet sakė, kad šalies ekonomika bus „daug stipresnė“, net kilus sumaiščiai pasaulio rinkose.

„Operacija baigta! Pacientas išgyveno ir sveiksta. Prognozuoju, kad pacientas bus daug stipresnis, didesnis, geresnis ir atsparesnis nei buvo kada nors anksčiau“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas. Jį cituoja naujienų agentūra BNS. 

Įrašas pasirodė likus mažiau nei valandai iki dienos prekybos pradžios Volstrite. 

„Volkswagen“ stabdo automobilių tiekimą į JAV

Vokietijos koncernas „Volkswagen“ žaibiškai reagavo į D. Trumpo muitų automobilių importui paskelbimą – sustabdė savo produkcijos tiekimą į JAV, ketvirtadienį praneša Vokietijos leidinys „Bild“.

Jo duomenimis, didžiausias Europos automobilių gamintojas informavo prekybos tarpininkus, jog JAV rinkai skirti Europoje pagaminti automobiliai laikinai liks uostuose.

Be to, laikinai stabdomas ir Meksikoje surinktų „Volkswagen“ pristatymas geležinkeliais į Jungtines Valstijas.

Koncernas pažadėjo savo prekybos atstovams JAV iki balandžio vidurio pateikti „išsamesnės informacijos apie transporto priemonių, kurioms įvedami muitai, kainodaros strategiją“, nurodo „Bild“

Savo ruožtu JAV leidiniui „Wall Street Journal“ koncerno atstovas spaudai pabrėžė, jog šiais „laikinais pokyčiais siekiama optimizuoti automobilių pristatymus pereinamuoju laikotarpiu“.

D. Tuskas: dėl muitų Lenkijos BVP gali sumažėti 0,4%

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pripažino, kad JAV prezidento paskelbti dideli nauji muitai yra skaudūs smūgis iš artimiausios sąjungininkės.

„Dėl naujų JAV muitų Lenkijos BVP gali sumažėti 0,4%. Skaudus ir kartėlį keliantis smūgis, nes jis suduotas mūsų artimiausio sąjungininko. Tačiau mes jį ištversime. Mūsų draugystė taip pat turi išgyventi šį išbandymą“, – socialiniame tinkle X pareiškė D. Tuskas. 

Siūlo atsigręžti į „Mercosur“

Ekonomistas Algirdas Bartkus siūlo verslui, savo prekes gabenusiam į JAV, atsigręžti į Pietų Amerikos ekonominį aljansą „Mercosur“, su kuriuo ES planuoja pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą. 

A. Bartkaus teigimu, Lietuvos eksportas į JAV siekia 7% viso lietuviškos kilmės prekių eksporto, o dėl to, kad JAV didina muitus, jis gali smukti 2–3%.

„Išlaikysime kažkokią dalį to eksporto, nebus taip, kad jo neliks, bet apimtys sumažės. Ir klausimas, kur reikės dėti 2–3% lietuviškos kilmės prekių eksportą?“ – BNS naujienų agentūrai kalbėjo ekonomistas.

A. Bartkus mano, kad užsidarius eksporto durims į JAV, Lietuvai jos galėtų atsiverti į Pietų Ameriką: Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų – valstybes, kurios sudaro aljansą „Mercosur“.

„Rusija gali būti rinka? Ne. Kinija? Ne. Afrika? Taip, ji svarbi. Lotynų Amerika – geriausias valstybių rinkinys“, – svarstė A. Bartkus.  

Be kita ko, jis įspėja, kad išaugus muitams, Lietuvos gamintojai, kurie nebetieks produkcijos į JAV, nes ji bus nebekonkurencinga, kol susiras naujas rinkas gali pristabdyti gamybą, atleisti žmonių arba perkelti veiklą į JAV.

Ekonomistas be kita ko priminė, apie aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ plėtros planus JAV.

A. Bartkus prognozuoja, kad įmonėms, kurios gamina tik eksportui į JAV, padidinti muitai bus paskata kraustytis už Atlanto. Juolab, kad JAV kalbama apie pelno mokesčio sumažinimą. Jis siūlo ir Lietuvoje nebedidinti pelno mokesčio, ką numato valdančioji koalicija. 

A. Bartkus taip pat pabrėžė, kad lietuviai gali patirti praradimų, susijusių su automobiliais, JAV rinkai surenkami Kanadoje ir Meksikoje, kurioms JAV irgi padidino muitus.   

„Amerikiečiai lėčiau keis automobilius, mažiau pirks naujų, mažiau parduos senų, ir atitinkamai antrinėje rinkoje, kuri svarbi lietuviams perpardavinėtojams, bus jų mažiau, o kai bus pasiūla bus mažesnė ir kaina bus ne tokia paranki, o aukštesnė“, – kalbėjo A. Bartkus. 

ES pareigūnai baiminasi, kad kita D. Trumpo auka – farmacijos pramonė

Kitą antradienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susitiks su farmacijos sektoriaus atstovais, baimindamasi, kad D. Trumpas dar nebaigė savo muitų salvių, ir, tikėtina, įves naujus muitus ir šiai sričiai.

„Tikrai prognozuojame tolesnes JAV prezidento administracijos priemones. Baiminamės ir įtariame, kad farmacija yra kita“, – antradienį sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.

„Bloomberg“: Vokietija ir Prancūzija nori griežtai bausti Ameriką

Prancūzija ir Vokietija išvien ragina griežtai reaguoti į D. Trumpo paskelbtus muitus, pasisakydamos už ryžtingas atsakomąsias priemones, kurios galėtų sustiprinti ES derybines pozicijas. Tokią informaciją, remdamiesi savo šaltiniais, skelbia „Bloomberg“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas mano, kad ES turėtų būti pasirengusi reaguoti, pavyzdžiui, taikydama atsakomąsias priemones JAV technologijoms ir paslaugoms, teigia su jo mintimis susipažinę asmenys. Nors Prancūzija pasiekia derybų keliu ieškosianti geriausio sprendimo, šalies vyriausybė taip pat siekia griežtesnio atsako.

Paryžius nori užtikrinti, kad ES reaguotų visomis savo priemonėmis, kad apgintų ES interesus, sakė vienas iš asmenų, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Praėjusios nakties sprendimas prilygsta karui prieš Ukrainą. Atsakymo mastas ir ryžtas turi būti proporcingi“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas. 

Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai Sophie Primas vietos radijui RTL sakė, kad Europos Komisija, kuri tvarko ES prekybos reikalus, gali taikyti skaitmeninių paslaugų mokestį JAV bendrovėms. JAV su ES turi paslaugų prekybos perteklių, todėl toks žingsnis tikriausiai padidintų įtampą su JAV prezidentu.

Agentūra „Bloomberg“ anksčiau pranešė, kad Prancūzija ir kitos šalys taip pat paragino Europos Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti ES kovos su ekonomine prievarta priemonę – galingiausią ES prekybos įrankį, skirtą smogti šalims, kurios naudoja ekonominį spaudimą.

Balandžio 7 d. turi įvykti ES prekybos ministrų susitikimas, kuriame bus aptartos atsako JAV priemonės.

Kinija ir ES atnaujins derybas dėl muitų kiniškiems elektromobiliams

Kinijos ir ES pareigūnai susitarė atnaujinti derybas dėl muitų į ES importuojamiems kiniškiems elektromobiliams, ketvirtadienį skelbia Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi Prekybos ministerijos pranešimu.

Derybos bus atnaujintos kuo greičiau, kad būtų sudarytos palankios sąlygos investicijoms ir Kinijos bei Europos įmonių bendradarbiavimui, pažymėjo ministerija.

Praėjusių metų spalio pabaigoje ES galutinai patvirtino liepos pradžioje pradėtus taikyti papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, siekiančius iki 35,3% ir papildžiusius iki tol galiojusius 10% dydžio.

Toks žingsnis žengtas po to, kai atlikus plataus masto tyrimą buvo padaryta išvada, kad Kinijos vyriausybės parama vietos gamintojams yra perteklinė ir žalinga Europos gamintojams.

EK prekybos vadovas kalbėsis su JAV pareigūnais 

Europos Komisijos (EK) prekybos vadovas Marošas Šefčovičius penktadienį surengs pokalbius su kolegomis iš JAV, Briuseliui siekiant dialogo su Vašingtonu, kad išvengtų naujų prezidento D. Trumpo muitų.

„Nepateisinami muitai neišvengiamai sukelia atvirkštinį efektą. Kol kalibruosime savo atsaką, elgsimės ramiai, kruopščiai suskirstytais etapais ir vieningai, kartu skirdami pakankamai laiko pokalbiams. Tačiau neliksime pasyvūs, jei mums nepavyktų pasiekti sąžiningo susitarimo“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ rašė M. Šefčovičius. 

Lietuvos verslas ragina sustabdyti mokesčių pertvarką

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) paskelbus apie pirmąjį, 20 mln. Eur vertės paramos paketą nuo JAV muitų galinčioms nukentėti įmonėms, šalies verslo asociacijų atstovai sako, kad dėl gresiančio prekybos karo reikia stabdyti mokestinių pakeitimų svarstymą, be to, ragina imtis papildomų priemonių, pavyzdžiui, pasiūlyti lengvatinių paskolų.

„Ne darkart peržiūrėti (mokestinius pakeitimus – BNS), bet juos padėti į šalį. Nes svarstomi ir pelno, ir gyventojų pajamų mokesčiai, daugeliu atvejų susiję su lietuviškais verslais. Jeigu turime gamyklas, eksportuotojus, tai yra lietuviški verslai, kurie eksportuoja ar pramonės prekes, ar paslaugas, įskaitant ir į JAV“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

„Ką pirmiausia galime padaryt, kad dar labiau nesugadintume apskritai mūsų ekonomikos augimo, tai sustabdyti mokesčių reformą (...). Siūlyčiau jos atsisakyti kažkuriam laikui. Nes tai destabilizuos padėtį, bus dar daugiau norinčių savo kapitalą perkelti į kitas šalis“, – BNS sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Plačiau skaitykite šiame tekste.

Muitų mėsmalė: vienus Lietuvos verslus kliudytų, kitus prispaustų visa jėga, bet daugelis dar nežino

JAV paskelbus apie 20% muitus ES produkcijai, dalis Lietuvos įmonių, eksportuojančių į JAV, kol kas nevertina jų poveikio. Neaišku, kokiems prekių kodams bus taikomi muitai, o kokiems – daroma išimtis. Bet neabejojama, kad ekonomiką tai sujauks.

„Kol kas dar tikslinamės su kolegomis Jungtinėse Valstijose. Ar išimtis farmacijai bus taikoma ir medicinos priemonėms, kokia informacija yra pateikta JAV muitinei – dar nežinome, aiškinamės“, – sako Sigitas Žvirblis, maždaug 15% pasaulinio kvėpavimo sistemų sektoriaus užimančios UAB „Intersurgical“ generalinis direktorius.

Plačiau apie tai galite skaityti čia.

K. Budrys: Bendrija turės reaguoti

JAV paskelbus apie naujus muitus ES, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Bendrija į juos turės reaguoti.

„Amerika susiduria su dideliu prekybos deficitu ir mato tai kaip problemą, kurią reikėtų išspręsti, kas yra natūralu. Pasirinktos priemonės yra turbūt ne tokios, kurios būtų galinčios pakeisti priežastis to prekybos deficito. Iš Europos Sąjungos pusės, žinoma, turės sekti atsakomosios priemonės ir stipri žinia, kad mes norime susitarti, susiderėti, kad mums nereikėtų įsivelti į muitų eskalaciją“, – žurnalistams Briuselyje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

K. Budrio teigimu, Lietuva pritaria ES pozicijai, jog reikia ieškoti galimybių susitarti su JAV, kad „galėtume viso to išvengti“.

„Įtikinant, kad (JAV – BNS) pasirinktos priemonės nesumažins prekybos deficito ir tikrai pablogins Amerikos piliečių ekonominę gerovę“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. Jį cituoja naujienų agentūra BNS. 

„Volvo“ ketina gaminti daugiau modelių JAV

„Turėsime padidinti automobilių, kuriuos gaminame JAV, skaičių ir tikriausiai į tą gamyklą perkelti dar vieną modelį“, – naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė „Volvo Cars“ generalinis direktorius Hakanas Samuelssonas, JAV prezidentui paskelbus apie 25% tarifą visų užsienyje pagamintų transporto priemonių importui.

Netoli Čarlstono esančioje gamykloje „Volvo Cars“ jau gamina „EX90“ ir „Polestar 3“ modelio elektromobilius, todėl, pasak Samuelssono, bendrovei „reikia atidžiai išnagrinėti“, kurį kitą modelį būtų galima perkelti gaminti JAV.

G. Paluckas: įvertinus Lietuvos eksporto struktūrą, JAV muitų įtaka gali būti minimali

Įvertinus Lietuvos eksporto į Jungtines Valstijas struktūrą, amerikiečių lyderio įvedamų muitų poveikis Lietuvai „gali būti minimalus“, įsitikinęs šalies premjeras Gintautas Paluckas.

Vis tik jis akcentavo, jog dėl įvestų muitų „nereikia nervintis, nereikia to burbulo pūsti“.

Plačiau premjero poziciją galite paskaityti čia. 

Daugėja Europos šalių reakcijų

Lenkija

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigė, kad ES atėjo metas „adekvatiems sprendimams“ ir pridūrė, kad reikės tikrų abipusių muitų.

Šveicarija

Šveicarijos prezidentė Karin Keller-Sutter, reaguodama į 31% JAV pritaikytus tarifus, pareiškė, kad vyriausybė greitai nuspręs, ką daryti toliau.

„Pirmenybė teikiama ilgalaikiams šalies ekonominiams interesams. Pagarba tarptautinei teisei ir laisvajai prekybai yra esminiai dalykai“, – tvirtino ji.

Danija

Danų užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas teigė, kad naujosios priemonės kelia grėsmę pasaulinei gerovei.

„Dėl pasaulinės prekybos mums tapo geriau: per vieną kartą pasaulis tapo turtingesnis, sumažėjo itin didelis skurdas, sumažėjo vaikų mirtingumas ir visi gyvename ilgiau. Liūdna matyti, kad visa tai kelia pavojų dėl Europai nepageidaujamo prekybos karo“, – pažymėjo jis.

Ekonomistas N. Mačiulis: su D. Trumpo muitais yra daug niuansų

„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis su savo feisbuko paskyros sekėjais ketvirtadienį pasveikino „Nelabas rytas!“.

Jis konstatuoja, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „paskelbė muitus, kurie bendrą JAV importo tarifų lygį pakelią į aukščiausią lygį per pastarąjį šimtmetį – vidutinė mokestinė našta kyla nuo maždaug 2,5% iki daugiau nei 20% JAV importo vertės“.

Bet, pabrėžia N. Mačiulis, egzistuoja „labai daug niuansų – neaišku ar šie muitai galios ilgai, ar derybų metu bus sumažinti arba atšaukti, neaišku kaip atsakys apmokestintos šalys ir kaip tai paveiks D. Trumpo entuziazmą“.

Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad ES prekių eksportas į JAV sudaro mažiau nei 3% jos ekonomikos, o Lietuvos eksporto į JAV vertė siekia beveik 2 mlrd. Eur, arba apie 2,5% šalies BVP.

Neigiamas padidintų JAV muitų poveikis Lietuvos ekonomikai gali siekti iki 0,5% BVP.

„Dabar įdomiausia bus stebėti, kaip D. Trumpą, jo patarėjus ir, ypač respublikonų entuziazmą pritarti viskam ką sako Aukščiausiasis Lyderis paveiks toliau krentančios akcijų kainos, didėjanti infliacija ir, tikėtina, prasidėsianti recesija JAV. Gali būti, kad „liberation day“ kažką išlaisvins, bet ne tai, ko tikėjosi jos architektai“, – daro išvadą N. Mačiulis.

Plačiau ekonomisto N. Mačiulio mintis galite perskaityti žemiau. 

Kinija apie JAV muitus: tai protekcionizmas ir patyčios

Kinijos prekybos ministerija JAV muitus ne JAV pagamintiems automobiliams pavadino „protekcionizmu ir patyčiomis“.

„Pasaulinė automobilių pramonė yra labai priklausoma nuo tarptautinių gamybos ir tiekimo grandinių. Tai tik pabrėžia JAV priemonių vienašališkumą, protekcionizmą ir įžeidžiantį toną“, – sakė ministerijos atstovas He Yadongas.  

Kinija taip pat įspėjo Jungtines Valstijas, kad „protekcionizmas neturi pabaigos“, ir paragino Vašingtoną atsisakyti naujų importo muitų.

„Dabar JAV turi ištaisyti savo nesąžiningą praktiką ir išspręsti ekonominius ir prekybos nesutarimus su kitomis šalimis, įskaitant Kiniją, surengdamos sąžiningas, pagarbias ir abipuses konsultacijas“, – nurodė šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas. 

Kinija ketvirtadienį sakė palaikanti ryšius su JAV ekonomikos ir prekybos klausimais po to, kai Vašingtonas paskelbė naujus didelius muitus.

„Kinijos ir Jungtinių Valstijų prekybos ir ekonomikos departamentai palaiko ryšius“, – teigė He Yadongas. Jis pridūrė, kad Pekinas „nori bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis svarbiais dvišalės prekybos klausimais“.

Politologas: yra D. Trumpo nebijančių respublikonų

Mažvydas Jastramskis, Vilniaus universiteto (VU) TSPMI docentas, politologas pastebėjo, kad D. Trumpo pozicijos partijoje ypač po muitų salvių nėra tokios užtikrintos negu galėjo atrodyti iš pradžių. 

„Pro mūsų radarą neturėtų praslysti kitas, mano galva, labai svarbus epizodas. Paraleliai D. Trumpo išsilaisvinimo (tik dar neaišku nuo ko, gal nuo ekonomikos) dienai, Senate su keturių respublikonų parama praėjo rezoliucija, kuria siekiama atšaukti anksčiau skelbtus muitus Kanadai“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pastebėjo politologas.

Anot jo, tai svarbu, nes Senate yra D. Trumpo nebijančių respublikonų.

„Šiokia tokia tendencija, kad tai žmonės link politinio centro (nuo kažkur pradėt reikia). Rezoliucija priimta, nepaisant to, kad D. Trumpas tikrai pyko ir darė spaudimą ketveriukei. Tai ne tik prieštaravimas sprendimui (muitui), bet bent jau kažkoks pirminis pripažinimas iš respublikonų vidaus, kad D. Trumpas peržengia įgaliojimus“, – rašo M. Jastramskis.  

Kas toliau?

„Nieko, nes JAV parlamente dveji rūmai ir Atstovų rūmuose rezoliucija nepraeis – tikėtina, bus nugesinta iki pačios balsavimo stadijos. Bet imant įvykių visumą, prieš pora mėnesių vizija „D. Trumpas-trečia kadencija-viską pas Dievą gali“ po truputį pradeda panėšėti į kortų namelį“, – savo mintis užbaigia politologas.

Visą jo įrašą galite paskaityti žemiau.

Nobelio premijos laureatas apie naujus D. Trumpo muitus: tame nėra jokios logikos

D. Trumpo muitų karas prieš visą likusį pasaulį yra beprotiškas ir neturintis jokios vidinės logikos. Taip teigia vienas žinomiausių amerikiečių ekonomistas Paulas Krugmanas, 2008 m. gavęs Nobelio premiją.

„Nesakau, kad D. Trumpo komandos mąstymas yra nesveikas. Aš nematau jokio mąstymo“, – rašo Paulas Krugmanas savo „Substack“ naujienlaiškyje. 

Platesnį ekonomisto vertinimą galite rasti čia.

Prancūzijos premjeras: JAV muitai – katastrofa Europai ir amerikiečiams

Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou ketvirtadienį pareiškė, kad D. Trumpo paskelbti dideli nauji muitai yra katastrofa tiek Europai, tiek JAV.

„Šis sprendimas yra katastrofa ekonominiam pasauliui. Tai didžiulis sunkumas Europai. Manau, kad tai taip pat yra katastrofa Jungtinėms Valstijoms ir Amerikos piliečiams“, – sakė F. Bayrou. Jį cituoja naujienų agentūra BNS. 

A. Izgorodinas ragina nepanikuoti: vargu, ar D. Trumpo muitai yra ilgam

D. Trumpo įvesti muitai kone visam pasauliui bus trumpalaikiai, galios daugiausiai pusmetį, be to, neturės labai reikšmingos įtakos euro zonos ir Lietuvos ekonomikoms. Taip „Verslo žinių“ podkaste „Kontekstai“ pastarąsias aktualijas ketvirtadienį komentavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. 

Plačiau skaitykite ir klausykite čia. 

Vokietijos finansų ministras sureagavo į JAV muitus

Vokietijos finansų ministras teigė, kad tikisi „stipraus atsako“ iš ES.

„Būtų naivu manyti, kad tiesiog sėdėsime ir leisime tam įvykti, todėl tikiuosi stipraus Europos Sąjungos atsako“, – BBC sakė Joergas Kukiesas ir pridūrė, kad durys deryboms visada lieka atviros.

Į eksportą orientuota Vokietijos ekonomika, kuri pastaraisiais metais išgyvena sąstingį, yra ypač pažeidžiama dėl Donaldo Trumpo baudžiamųjų prekybos priemonių, taikomų prekėms ir paslaugoms iš Europos.

Ketvirtadienį Vokietijos pramonės prekybos asociacija sakė, kad remia Europos Komisijos planą naudoti „savo priemones“ ir „ryžtingai“ reaguoti, kartu būdama pasirengusi sudaryti susitarimą su D. Trumpo administracija.

Belgijos URM vadovas: JAV žaidžia su degtukais ir tikrai nudegs

Belgija remia „tvirtą ir proporcingą“ Europos atsaką į D. Trumpo muitus, teigė Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevotas.

„Reaguosime greitai ir ryžtingai, proporcingai ir vieningai, laikydamiesi strategijos, kuri apsaugos mūsų ekonomiką. Iš tiesų būtų netinkama imtis priemonių, kurios galėtų mums pakenkti labiau nei JAV. Tačiau žaisdamos degtukais Jungtinės Valstijos galiausiai nudegs. Atrodo, kad Vašingtonas nekreipia dėmesio į netiesioginį poveikį jų pačių ekonomikos dinamikai“, – teigė M. Prevotas.  

D. Trumpo „gailestingumo“ matematika: kaip jis suskaičiavo, kokie muitai taikomi JAV?

Nors pristatydamas atsakomuosius muitus svarbiems prekybos partneriams ir net nuolatinių gyventojų neturinčios saloms, JAV prezidentas Donaldas Trumpas kartojo, kad tai atsakomasis veiksmas už daugybę metų JAV eksportui sudarytas monetarines ir nemonetarines kliūtis, rodos, Baltųjų rūmų aritmetika kitokia.

Plačiau skaitykite šiame VŽ tekste.

ES galimybės reaguoti į D. Trumpo muitus

Svarstydama, kaip reaguoti į naktinius pareiškimus, ES turi tam tikrų galimybių, įskaitant atsakomuosius veiksmus, kai JAV prekėms ir paslaugoms taikomi muitai, ir glaudesnių ryšių su kitomis šalimis užmezgimą.

ES jau atmetė vieną iš galimų variantų: sudėti kortas. Tačiau pažadas imtis atsakomųjų priemonių yra tik pradžia. Kol kas neaišku, koks bus ES atsakas, kaip greitai jis gali būti sutelktas ir ar nesutarimai tarp valstybių narių nepakenks griežtoms kalboms.

ES atsakas priklausys nuo to, kaip tvirtai 27 valstybės narės susitelks į bendrą strategiją prekybos kare, kuris gali sukelti ekonominę sumaištį ir darbo vietų praradimą Europoje. Pirmadienį, kai ES prekybos ministrai susitiks aptarti šį mėnesį planuojamų atsakomųjų priemonių turėtų paaiškėti pirmieji požymiai, kaip reaguos Bendrija.

Įtampa auga. Prancūzija nerimauja dėl padarinių savo vynų ir spiritinių gėrimų pramonei, Dublinas baiminasi, kad JAV tarptautinės įmonės, kurių būstinės įsikūrusios Airijoje, išvyks iš šalies, o Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad ES neturėtų veikti impulsyviai, o nacionalinė pramonės grupė „Confindustria“ paragino pradėti derybas su Baltaisiais rūmais.

Bendros pozicijos formavimas bus labai svarbus naujoms prekybos atsakomųjų priemonių formoms: pavyzdžiui, tik kvalifikuota ES šalių dauguma gali nuspręsti, ar bendrija susiduria su JAV ekonomine prievarta.

„Tokio rezultato prieš dešimtmetį beveik niekas neįsivaizdavo“, – rašo „Guardian“.  

Vokietijos automobilių gamintojams kainuos 11 mlrd. Eur

Vokietijos ekonomikos leidinys „Handelsblatt“ paskelbė vidutinius skaičiavimus, kiek naujieji JAV tarifai. Kartu su dar anksčiau įvestu 25% tarifu importuojamiems automobiliams tokiems Vokietijos automobilių gamintojams kaip „Volkswagen“, „BMW“ ir „Mercedes“ jie gali atsieiti iki 11 mlrd. Eur. Vokietija yra stambiausia automobilių importuotoja į JAV. Tokia suma sudaro kiek mažiau nei trečdalį viso Vokietijos importo į JAV (36,8 mlrd. Eur).   

Iš JAV iždo sekretoriaus – perspėjimai

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas primygtinai patarinėjo šalims nesiimti atsakomųjų veiksmų. Trečiadienį interviu agentūrai „Bloomberg“ jis pareiškė, kad tolesnis eskalavimas gali pabloginti padėtį.

„Nebandyčiau imtis atsakomųjų veiksmų. Kol to nedarysite, esame ties viršutine riba to, kas gali nutikti“, – perspėjo JAV pareigūnas.

Kelios šalys, įskaitant ES ir Japoniją, parodė norą surengti derybas dėl naujų muitų. Tačiau S. Bessentas sumenkino jų lūkesčius.

„Leisime tam tikrą laiką su tuo apsiprasti. Pažiūrėsime, kur tai nuves“, – „Bloomberg“ sakė JAV iždo sekretorius.

Iš JAV iždo sekretoriaus pranešimo galima spręsti, kad administracija į naujus muitus žiūri kaip į būdą daryti spaudimą deryboms, o ne kaip į nuolat taikomą priemonę, tačiau tik tuo atveju, jei nebus imtasi atsakomųjų veiksmų.

Prancūzija: ES imsis priemonių prieš JAV interneto paslaugas

Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi prekybos karui su JAV ir, reaguodama į D. Trumpo įvestus muitus, planuoja „atakuoti internetines paslaugas“, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai.

„Esame visiškai tikri, kad iš tiesų patirsime neigiamą poveikį gamybai“, – transliuotojui RTL sakė Sophie Primas.

Ji pareiškė ypatingą susirūpinimą dėl muitų poveikio vyno ir kitų alkoholinių gėrimų sektoriui.

„Turime nemažai įrankių ir esame pasirengę šiam prekybos karui, – sakė S. Primas. – Tuomet žiūrėsime, kaip galime paremti savo gamybos pramonę.“

Pasak Prancūzijos vyriausybės atstovės, D. Trumpas „galvoja, kad yra pasaulio šeimininkas“.

„Tai imperialistinė pozicija, kurią kažkiek primiršome. Bet ji grįžta su didele jėga ir dideliu ryžtu“, – sakė ji.

S. Primas sakė, kad ES rengia dviejų etapų atsaką ir kad pradinis atsakas bus duotas maždaug balandžio viduryje, dėl aliuminio ir plieno.

Tuomet ES nusitaikys į „visus produktus ir paslaugas“, galbūt jau balandžio pabaigoje, sakė ji, bet pridūrė, kad dėl to dar diskutuojama.

„Tačiau taip pat atakuosime paslaugas. Pavyzdžiui, interneto paslaugas, kurios šiandien nėra apmokestinamos, bet galėtų būti (apmokestintos)", – teigė S. Primas.

Jos žodžiais, ES atsakas taip pat galėtų būti susijęs su įsigijimų kontraktais.

Kiek laiko galios D. Trumpo įvesti muitai?

Susitarimai dėl muitų atšaukimo gali būti įmanomi, tačiau tai priklausys nuo D. Trumpo.

JAV prezidento administracijos paskelbtame įsakyme, teigiama, kad prezidentas gali „sumažinti arba apriboti muitų taikymo sritį“, jei „bet kuris prekybos partneris imsis svarbių veiksmų, kad ištaisytų abipusės prekybos susitarimus ir suderintų savo veiksmus su JAV ekonomikos ir nacionalinio saugumo klausimais“.

Tačiau kol kas JAV pareigūnai signalizuoja, kad yra sutelkę dėmesį į muitų taikymą.

„Žinoma, šalys labai suinteresuotos bandyti išsiaiškinti, ką jos gali padaryti, kad prekyba būtų tolygesnė. Šiuo metu mes labai, labai daug dėmesio skiriame tarifų režimo įvedimui“, – „Financial Times“ cituoja vieną aukštą Baltųjų rūmų pareigūną.  

Muitai taip pat gali būti didinami. D. Trumpo vykdomajame įsakyme įspėjama, kad į bet kokius šalių atsakomuosius veiksmus, susijusius su trečiadienį paskelbtomis priemonėmis, bus atsakyta dar didesniais JAV muitais.

Muitai gali atsisukti ir prieš amerikiečius 

Ekonomistai ypač nerimauja, kad dėl naujų D. Trumpo muitų smarkiai nukentės kelios Azijos šalys. Tačiau tai gali pakenkti ir Amerikos bendrovėms.

Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, 50% sportinės aprangos ir bėgimo batelių „Nike“ gaminama Vietname, kuriam dabar taikomas 46% tarifas, o 80% visų į JAV eksportuojamų saulės baterijų taip pat pagaminamos Azijoje – Vietname, Tailande, Kambodžoje ir Malaizijoje. Visoms šioms šalims bus taikomi D. Trumpo muitai.

D. Trumpas žėrė kaltinimus Europai 

JAV prezidentas, paskelbdamas naujus muitus Bendrijai, teigė esą ES yra „labai kieti prekybininkai“, kurie apiplėšinėja JAV. 

„Dabar ketiname apmokestinti Europos Sąjungą. Jie yra labai griežti mums. Labai kieti prekybininkai. Žinote, jūs galvojate apie Europos Sąjungą, kaip labai draugišką. O jie mus apiplėšinėja. Tai taip liūdna matyti. Tai taip apgailėtina. Mes ketiname iš jų imti 20% mokestį“, – sakė D. Trumpas.

D. Trumpo administracija apskaičiavo, kad ES taikomi muitai Jungtinėms Valstijoms sudaro 39%, ir, D. Trumpui pavadinus tai „abipusiais“ muitais, šį skaičių esą sumažino perpus ir įvedė 20% siekiančius muitus. 

D. Trumpo administracija ypač piktinosi tuo, ką ji laiko ES netarifinėmis kliūtimis, tokiomis kaip pridėtinės vertės mokestis ir jos technologinės taisyklės. Ji įtraukė juos į savo skaičiavimus, nors europiečiai kategoriškai atmeta, kad jie diskriminuoja Amerikos įmones.

Iš tikrųjų daugiau kaip 70% importo iš JAV į ES yra neapmuitinama. Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, ES tarifai pagal prekybos svorį vidutiniškai sudaro tik 2,7%.

Investuotojai šokiruoti 

D. Trumpo paskelbti tarifai ir prekybos partnerių žadami atsakai šokiruoja investuotojus visame pasaulyje.

Ateities sandoriai indikuoja stiprų JAV akcijų indeksų nuosmukį, kai ketvirtadienio pavakarę atsidarys JAV biržos. Šios išvakarėse, prieš D. Trumpui paskelbiant vadinamuosius „atsakomuosius tarifus“, dar užsidarė žaliai.  Ryškiai raudona spalva turėtų atsidaryti ir Europos akcijų biržos.

Ketvirtadienio rytą Lietuvos laiku Azijos biržose prekyba baigėsi neigiamai, ypač Japonijoje, kurios akcijų indeksas „Nikkei 225“ nugarmėjo daugiau kaip 3%. Honkongo „Hang Seng“ krito 1,6%, Šanchajuje akcijos teatpigo 0,2%.

Panikos akcijų rinkose akivaizdoje tęsiasi obligacijų ralis, investuotojams ieškant priebėgos. JAV 10 m. trukmės iždo popierių pajamingumas smuko daugiau kaip 13 bazinių punktų, iki 4,062%. Pajamingumas yra mažiausias per 6 mėnesius.

Plačiau skaitykite čia. 

JAV įvedus muitus, EIM žada padėti ieškoti naujų rinkų, rengti verslo misijas

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) nuo JAV įvestų muitų Europos Sąjungai (ES) nukentėjusiam verslui žada kompensuoti dalį kaštų, padėti diversifikuoti rinkas ir organizuoti verslo misijas.

Pirmasis pagalbos paketas su JAV prekiaujančioms įmonėms sieks apie 20 mln. Eur, ketvirtadienį pranešė EIM.

„Parengtame plane daugiausia dėmesio skiriama eksporto diversifikavimui ir naujų rinkų atvėrimui Lietuvos verslui. Visa pirmojo pagalbos verslui plano vertė gali siekti iki 20 mln. Eur, atsižvelgiant į realų poreikį“, – pranešime teigė ministerija.

Ji žada skubos tvarka už 12 mln. Eur skelbti kvietimų įmonėms gauti finansavimą daliai išlaidų papildomiems eksporto vadybininkams, dalyvavimui verslo parodose ir misijose kompensuoti.

Dar 1 mln. Eur ketinama skirti verslo asociacijoms, kad šios organizuotų verslo misijas užsienyje.

„Gegužę ir birželį planuojami vizitai į įvairias užsienio šalis – nuo Izraelio ir Vokietijos iki Japonijos bei Pietų Korėjos. Kviesime verslą šių vizitų metu organizuoti verslo misijas – tai padės atverti naujas rinkas“, – pranešime sakė Lukas Savickas, ekonomikos ir inovacijų ministras.  

Daugiau skaitykite čia.

L. Savickas: JAV muitų poveikis ekonomikai – 0,65% BVP

JAV paskelbti muitai Europos Sąjungai (ES) Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) per trejus–ketverius metus mažintų apie 0,65%, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, praneša agentūra BNS.

„Bendrai vertinant, tas tiesioginis efektas mūsų ministerijos (Ekonomikos ir inovacijų – BNS) skaičiavimu tikrai turėtų įtaką mūsų BVP mažėjimui, kuris galėtų siekti iki 0,65% vidutiniu laikotarpiu, per 3–4 metus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė L. Savickas.

Pasak jo, muitų įtaka Lietuvos ekonomikai būtų „dar ženklesnė“, jei jie būtų ilgalaikiai.

Anot L. Savicko, Lietuva pajus ir netiesioginį muitų poveikį – per pagrindinius prekybos partnerius tokius kaip Vokietija, Olandija: „Lietuvos įmonės yra tiekimo grandinių Europoje dalis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra identifikavusi į JAV eksportuojančias Lietuvos įmones ir parengusi veiksmų bei pagalbos planą, kuris bus pristatytas rytoj. Pirminio pagalbos verslui paketo vertė – apie 20 mln. Eur“, – sakė ministras.

Ši parama skirta sušvelninti JAV pradėto prekybos karo poveikį, padėti diversifikuoti rinkas.

Ministerijos duomenimis, į JAV iš Lietuvos eksportuoja 1041 įmonė, daugiausiai aukštos pridėtinės vertės produktų, naftos gaminių ir baldų gamintojai, mineralų eksportuotojai.

Pasak jos, apie 100 Lietuvos įmonių eksportas į JAV sudaro daugiau nei pusę visos apyvartos.

L. Savicko teigimu, Lietuva muitams pasiruošusi.

„Pasitinkame tikrai stipriomis pozicijomis, Lietuvos ekonomika išskirtinai sparčiai auga, palyginti su valstybėmis regione. Tokiam scenarijui ruošėmės (...) ir esame pasiruošę“, – kalbėjo ministras.

Jis vylėsi, jog JAV ir ES, ruošianti atsakomuosius muitus, susitars, ir muitai bus trumpalaikiai.

Tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8% viso lietuviškos kilmės prekių eksporto ir pernai siekė 1,6 mlrd. Eur.

BNS rašė, jog Lietuvos bankas anksčiau skelbė, kad galimas prekybos karas tarp JAV ir Europos Sąjungos (ES) Lietuvos ekonomikos augimą per ketverius metus sumažintų 0,33–1,3 procentinio punkto.

EK vadovė: nauji JAV tarifai yra „didelis smūgis pasaulio ekonomikai“

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen antradienį įspėjo kad nauji JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifai yra „didelis smūgis pasaulio ekonomikai“, patikinusi, kad Briuselis yra pasirengęs reaguoti.

„Dabar ruošiamės tolesnėms atsakomosioms priemonėms, kad apsaugotume savo interesus ir verslą, jei derybos nepavyktų“, – sakė U. von der Leyen, ją cituoja agentūra BNS.

Tačiau ji pridūrė, kad „dar ne per vėlu spręsti susirūpinimą keliančius klausimus derybomis“.

Vokietijos automobilių pramonės asociacija (VDA) teigė, kad dėl tarifų „bus tik pralaimėtojų“, praneša BNS.

„Dabar ES raginama veikti drauge ir imtis reikiamų veiksmų, kartu ir toliau rodant norą derėtis“, – teigė VDA.

Vokietijos chemijos pramonė, kurios didžiausia eksporto rinka yra JAV, paragino Europos Sąjungą (ES) „išlaikyti šaltą protą“, pabrėždama, kad „eskalavimas tik padidintų žalą“.

Jonathanas Reynoldsas, Jungtinės Karalystės (JK) verslo ministras, pareiškė, kad Londonas tebėra pasiryžęs sudaryti ekonominį susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, galintį padėti sušvelninti naujai įvestą 10% tarifą eksportui į JAV.

Tačiau jis pridūrė, kad „niekas nesvarstoma“, ir teigė: „Mes turime daugybę priemonių ir nedvejodami imsimės veiksmų“. 

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni kritikavo naujus JAV tarifus importui iš ES, ragino sudaryti susitarimą ir įspėjo, kad prekybos karas tik susilpnintų Vakarus.

„Tai, kad JAV įvedė muitus ES, mano nuomone, yra neteisinga priemonė, kuri netinka nė vienai šaliai“, – pažymėjo ji.

„Darysime viską, ką galime, kad pasiektume susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, siekdami užkirsti kelią prekybos karui, kuris neišvengiamai susilpnintų Vakarus kitų pasaulio veikėjų naudai“, – pareiškė ji. 

D. Trumpas trečiadienį atskirai nurodė panaikinti išimtį smulkioms siuntoms iš Kinijos, kurios iki šiol buvo neapmokestinamos. Tai gali smarkiai sutrikdyti populiarių pigių produktų importą.

Ši taisyklė buvo labai kruopščiai tikrinama, JAV pareigūnams atkreipus dėmesį į Kinijoje įsteigtų internetinių mažmenininkų „Shein“ ir „Temu“ augimą, kuris lėmė, kad daugėja siuntų, kurioms taikoma išimtis.

Kai kuriems iš Kinijos importuojamiems produktams būtų taikomas 30% jų vertės arba 25 USD (22,9 Eur) už vienetą tarifas, kuris po birželio 1-osios padidės iki 50 USD (45,8 Eur) už vienetą. Pagal D. Trumpo vykdomąjį įsaką šis politikos pakeitimas įsigalios gegužės 2-ąją. 

Dėl muitų poveikio vartotojų kainų indeksas augs 1%

D. Trumpas muitų pristatymo kalboje keletą kartų pabrėžė, kad nekaltina kitų valstybių, kad jie neva neįsileidžia JAV prekių, jis tiesiog kaltina Joe Bideno ir ankstesnės valdžios neveiksnumą. 

D. Trumpas taip pat negailėjo kritikos NAFTA laisvosios prekybos susitarimui, kuris, jo teigimu, padarė daug žalos JAV pramonei. Jis taip pat pripažino, kad JAV turi silpnų vietų: laivų statybos, vaistų ir antibiotiko, elektronikos importo.

Buvo ilgai diskutuojama, ar JAV įves vienodo dydžio muitą visoms šalims, ar kiekvienai valstybei taikys skirtingo dydžio tarifą. Pasirinktas variantas kiekvienai valstybei priskirti unikalų tarifą. 

Taip pat balandžio 3 d. įsigalioja 25% tarifas visiems užsienyje pagamintiems automobiliams.

Pasak „BlueBay Asset Management“ fiksuotų pajamų skyriaus vadovo Andrzejaus Skibos, dėl įvedamų tarifų JAV bendrasis vartotojų kainų indeksas padidės 1%. Tai neleis FED artimiausiais mėnesiais mažinti palūkanų normų, neatsižvelgiant į tikėtiną ekonominės veiklos sulėtėjimą, sakė jis.

BVP augimas greičiausiai sulėtės iki 1,5 %, tačiau mažai tikėtina, kad JAV ekonomika pateks į recesiją.

„Didesnės infliacijos ir lėtesnio augimo derinys nuslopins bet kokį laikiną palengvėjimą dėl ilgai lauktų muitų įvedimo“, – „Wall Street Journal“ komentuoja A. Skiba.

„Tai yra arti blogiausio scenarijaus, kurio bijojo rinkos, – sakė Ajay Rajadhyaksha, banko „Barclays“ tyrimų grupės vadovas. – Šis sprendimas sukels žalos.“

Michaelis Feroli, banko „JP Morgan“ vyriausiasis ekonomistas JAV, teigė, jog šie tarifai ženkliai padidins infliaciją ir sumažins vartotojų išlaidas. 

„Jau vien dėl šio poveikio ekonomika gali atsidurti pavojingai arti recesijos“,  – sakė jis leidiniui „Financial Times“. 

Pasaulio šalių reakcijos į naujus tarifus

D. Trumpo įvesti tarifai yra „labai nepagrįsti“, todėl Taivano vyriausybė planuoja pradėti rimtas derybas su Vašingtonu, ketvirtadienį pareiškė Taibėjus.

„Manome, kad šis sprendimas yra labai nepagrįstas, ir dėl jo labai apgailestaujame, todėl pradėsime rimtas derybas su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė Michelle Lee, vyriausybės atstovė, kai D. Trumpas paskelbė apie plataus masto tarifus, įskaitant 32% muitus Taivanui.

Pekinas pareiškė, kad „griežtai prieštarauja“ naujiems tarifams, taikomiems šalies eksportui, ir pažadėjo „imtis atsakomųjų priemonių savo teisėms ir interesams apsaugoti“.

Kinijos prekybos ministerija teigė, kad JAV tarifai  „neatitinka tarptautinės prekybos taisyklių ir daro didelę žalą atitinkamų šalių teisėtoms teisėms ir interesams“.

Yoji Muto, Japonijos pramonės ministras, kritikavo šią priemonę po to, kai JAV įvedė 24% tarifą Japonijos eksportui. 

„Tenka labai apgailestauti dėl vienašališkų JAV tarifų, todėl dar kartą primygtinai paraginau Vašingtoną netaikyti jų Japonijai“, – tvirtino jis.

 Yoshimasa Hayashi, Japonijos ministrų kabineto sekretorius, žurnalistams sakė, kad tarifai gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėms ir jų prekybos sutarčiai.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney perspėjo, kad tarifai „iš esmės pakeis pasaulinę prekybos sistemą“.

„Ketiname kovoti su šiais tarifais taikydami atsakomąsias priemones. Ketiname apsaugoti savo darbuotojus“, – teigė jis.

Brazilijos Kongresas patvirtino vadinamąjį ekonominio abipusiškumo įstatymą, pagal kurį vykdomoji valdžia gali reaguoti į 10% tarifus, taikomus didžiausios Lotynų Amerikos ekonomikos eksportui.

Atstovų rūmai vienbalsiai patvirtino įstatymą, gavę Senato pritarimą.

Ši Pietų Amerikos valstybė yra antra pagal dydį plieno eksportuotoja į Jungtines Valstijas po Kanados, 2024 metais išsiuntusi keturis milijonus tonų šio metalo.

Anthony Albanese'is, Australijos ministras pirmininkas, pabrėžė, kad naujieji tarifai nėra draugiški ir pakenks artimų sąjungininkių santykiams.

„Šie tarifai nėra netikėti, tačiau norėčiau aiškiai pasakyti, kad jie visiškai nepagrįsti“, – sakė jis.

Paetongtarn Shinawatra, Tailando ministrė pirmininkė, teigė, kad vyriausybė turi „tvirtą planą“, kaip susidoroti su 36% muitu ir tikisi, kad pavyks susitarti dėl jo sumažinimo, taip pat teigė, kad vyriausybė imsis priemonių poveikiui sušvelninti.

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro teigė, kad D. Trumpas padarė klaidingą žingsnį įvesdamas didelius tarifus.

„Dabar JAV vyriausybė mano, kad didindama tarifus savo importuojamoms prekėms apskritai gali padidinti savo gamybą, gerovę ir užimtumą; mano nuomone, tai gali būti didelė klaida“, – sakė jis.

Iš D. Trumpo – muitų salvė pasauliui 

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, balandžio 2 d. paskelbė, kokius muitus JAV taikys savo prekybos partneriams. Europos Sąjungai (ES) bus įvedamas 20% muitas, Jungtinei Karalystei – minimalus 10% tarifas.  

Muitų neišvengs ir kitos JAV prekybai svarbios šalys. Kinijai bus taikomas 34% tarifas, Vietnamui – 46%, Taivanui – 32%, Japonijai – 24%, Indijai – 26%, Pietų Korėjai – 25%.

„Šios dienos laukėme labai ilgai. Šią dieną atgims JAV pramonė. Mes padarysime JAV gerą ir turtingą. Daugybė darbuotojų kentė, kai užsienio lyderiai atėmė darbo vietas. Pasirašysiu įsakymą dėl atsakomųjų tarifų. Tai mūsų šalies ekonominės nepriklausomybės deklaracija. Darbo vietos ir gamyklos sugrįš. Prasidės auksinis JAV amžius“, – pristatydamas tarifus kalbėjo D. Trumpas.

Plačiau skaitykite šiame VŽ tekste.