2025-03-31 16:15

Lietuva nusipirko galimai nedraugiškose šalyse gamintų dronų

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuva nusipirko galimai nedraugiškose šalyse gamintų bepiločių orlaivių, dėl su tuo susijusių įvykių teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą, pirmadienį pranešė įvairių institucijų pareigūnai. Kariuomenei ir Šaulių sąjungai galimai nedraugiškose šalyse pagamintus dronus tiekė įmonė „Geodezija 3D“, remdamasis šaltiniais skelbia naujienų portalas „15min“.

Atnaujinta galimai nedraugiškose šalyse pagamintus dronus tiekusios įmonės informacija, Lauryno Kasčiūno komentaru.

Anot portalo, orlaiviai galėjo būti pagaminti Kinijoje.

Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė pranešė, kad dėl šio įvykio kreipėsi į prokuratūrą.

„Kreipiausi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, 2024 metų rudenį inicijuojant ir vykdant bepiločių orlaivių pirkimą“, – žurnalistams Vilniuje D. Šakalienė.

„Tokių veiksmų aš rėmiausi gavusi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento raštą, kuriame buvo nurodyta, kad, turimais duomenimis, kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekėjo pristatyti įrenginiai, kurie pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, galimai buvo pagaminti ir surinkti už Europos Sąjungos ir NATO ribų, o taip jau tiesiai šviesiai, tai šalyse, kurios mums nėra draugiškos“, – pridūrė ji.

„Tokie pat įtarimai kyla dėl duomenų perdavimo infrastruktūros kilmės“, – kalbėjo ministrė.

Politikė sakė, kad tokie dronai privalo būti pagaminti Europos Sąjungoje (ES) arba NATO, o suprogramuoti Lietuvoje.

Pasak jos, galimai nusikalstama veika padaryta 2024 metų rudenį, paskelbus dronų pirkimą. D. Šakalienė teigė, kad šiuos orlaivius naudojo Šaulių sąjunga, Krašto apsaugos sistemos institucijos.

Politikė neatsakė, ar dronais vis dar naudojamasi, motyvuodama šiuo metu vykstančiu ikiteisminiu tyrimu.

Paklausta, ar bepiločiai pagaminti Kinijoje, ministrė to nei patvirtino, nei paneigė.

Ji sakė pavedusi patikrinti visus 2023 ir 2024 metais atliktus bepiločių orlaivių pirkimus: „Įvertinant, ar bet kuriame iš jų taip pat nėra nusikalstamos veikos požymių.“

Anot D. Šakalienės, nustačius daugiau tokių atvejų, taip pat bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą.

L. Kasčiūnas: šešėlis, mestas ant Lietuvos gynybos pramonės, turi būti išsklaidytas

Buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako neturėjęs įtarimų dėl vienos ar kitos įmonės nesąžiningos veiklos. 

„Informacijos apie tai, kad buvo kažkokie įtarimai dėl vienos ar kitos įmonės (gaminusių ar tiekusių dronus – BNS), neturėjau“, – BNS teigė parlamentaras.  

Laurynas Kasčiūnas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Laurynas Kasčiūnas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

L. Kasčiūno teigimu, tokio atvejo pamoka turėtų būti griežtesnė įmonių, užsiimančių dronų gamyba, patikra: „Gebėjimas atskirti, kur lietuviškos detalės, kur galbūt pristatomos kaip lietuviškos“.    

Pasak jo, dabar svarbiausia viską išsiaiškinti, kad sąžiningos įmonės galėtų toliau dirbti.  

„Jeigu kažkas gudravo, be jokios abejonės, tą reikia išsiaiškinti. Mano, kaip ministro tikslas buvo, kad Lietuvos gynybos pramonė turėtų droninių pajėgumų ir kad galėtume turėti lietuviškus dronus, tam atidarėme visas programas, skirtas dronų pramonei ir įmonėms, visų pirma lietuviškoms, kad užsikurtų lietuviškų dronų pramonė“, – BNS aiškino L. Kasčiūnas. 

„Labai svarbus dalykas, ar surinkta Lietuvoje, ar Kinijoje, ar detalės surinktos Lietuvoje ir programuota buvo Lietuvoje, ar tie dronai veikė kaip nors – ar izoliuotai, autonomiškai ar buvo integruota į sistemą“, – pridūrė jis.  

Po tokių paaiškėjusių faktų buvęs krašto apsaugos ministras sako, kad „reikia užsiduoti sau klausimą“ dėl gynybos pramonės gyvybingumo.  

„Ar mes esame suinteresuoti, kad gynybos pramonė Lietuvoje būtų, ar norime kad ji gamintų dronus, ginkluotę, kuri reikalinga Lietuvai“, – teigė jis.  

Pasak L. Kasčiūno, dėmė krenta ne visai pramonei, o atskiroms įmonėms. 

„Reikėtų atskirti pramonę nuo kažkokios įmonės“, – tvirtino jis. 

L. Kasčiūnas nesiėmė svarstyti ir spėlioti, viena ar daugiau įmonių „bandė gudrauti“.  

„Tikėkimės, kad šešėlis (mes tas gynybos pramonei BNS) bus išsklaidytas. Viską reikia padaryti, kad būtų išsklaidytas. Kitos išeities neturime, mes turime turėti lietuvišką gynybos pramonę, tai didžiulis mūsų saugumo ir gynybos ramstis, jeigu mes jos neturime, tada neturime didelio pajėgumo, milžiniško potencialo, kuris šioje vietoje yra ypatingai svarbus. Turime viską išsklaidyti, kad sąžiningos įmonės turėtų toliau dirbti ir gaminti lietuviškus dronus“, – tvirtino L. Kasčiūnas 

Pasak jo, tokios įmonės ir jų savininkai daugiau niekada neturi dalyvauti krašto apsaugos pirkimuose.   

L. Kasčiūno manymu, įtarimą sukėlę pirkimai greičiausiai susiję su kiniškais dronais – ten pagamintais arba atsivežtomis jų detalėmis.  

„Manau, kad kalba eina apie Kiniją, visi (dronų gamyboje – BNS) priklauso nuo Kinijos“, – teigė jis.  

Tiria galimą piktnaudžiavimą

Pasak generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, ikiteisminis tyrimas pradėtas kovo 24 dieną pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už piktnaudžiavimą.

„Šiuo metu atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tam, kad būtų nustatyta, ar atlikta nusikalstama veika“, – žurnalistams sakė N. Grunskienė.

Ji teigė, kad kol kas įtarimai nepateikti jokiems asmenims.

Žurnalistams paklausus, kodėl ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl piktnaudžiavimo, generalinė prokurorė neatmetė, jog Baudžiamojo kodekso straipsnis, dėl kurio vykdomas tyrimas ar pareiškiami įtarimai, gali keistis.

N. Grunskienė neįvardino nei įtariamos įmonės, nei galimos sandorio sumos.

„Kadangi buvo atliekami ne viešo pobūdžio veiksmai (...), bet koks ikiteisminio tyrimo informacijos atskleidimas gali tyrimui pakenkti“, – pabrėžė generalinė prokurorė.

Anot jos, vykdant tyrimą jau atliktos kratos ir poėmiai. 

Tyrimui vadovauja Generalinė prokuratūra, jį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791