Europa neatšauks sankcijų Rusijai ir svarsto dėl pajėgų siuntimo į Ukrainą
„Buvo visiškai aišku, kad dabar ne laikas atšaukti sankcijas, priešingai – aptarėme, kaip galėtume padidinti jas“, – sakė K. Starmeris kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša naujienų agentūra BNS.
Pastarasis perspėjo: „Visi suprato ir supranta, kad šiandien Rusija nenori jokios taikos.“
Kitoje spaudos konferencijoje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad sankcijų Rusijai panaikinimas būtų rimta klaida ir beprasmis tol, kol nebus taikos.
„Deja, mums dar toli iki to“, – pažymėjo O. Scholzas.
Kaltina Putiną nenoru derėtis
V. Zelenskis teigė, kad „neturėtų būti atšauktos jokios sankcijos, kol Rusija nenutrauks šio karo“ ir reikalavo „didesnio spaudimo, daugiau sankcijų paketų“.
Anksčiau ketvirtadienį K. Starmeris sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadai dėl ugnies nutraukimo Maskvos kare prieš Ukrainą yra tušti.
„Ne taip kaip Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, V. Putinas parodė, kad nėra rimtas žaidėjas šiose taikos derybose. Žaidžia žaidimus su sutartu ugnies nutraukimu Juodojoje jūroje, nepaisydamas garbingo visų šalių dalyvavimo ir tuo pačiu metu tęsdamas niokojamas atakas prieš Ukrainos žmones. Jo pažadai tušti“, – teigė britų premjeras.
Jo teigimu, JAV „vaidina vadovaujamą vaidmenį sušaukdamos derybas dėl ugnies nutraukimo“.
„Prezidentas Zelenskis ne kartą pademonstravo savo įsipareigojimą, o Europa intensyvina (veiksmus), kad suvaidintų savo vaidmenį ginant Ukrainos ateitį. Dabar Putinui reikia parodyti, kad jis nori bendradarbiauti“, – sakė K. Starmeris.
„Užtikrinimo pajėgos“ nebus taikdariai
Tuo metu E. Macronas po susitikimo teigė, kad Paryžius ir Londonas vadovauja pastangoms nusiųsti į Ukrainą „užtikrinimo pajėgas“.
„Tai yra britų ir prancūzų pasiūlymas, kurio pageidauja Ukraina. Jis neturi vienbalsiškumo, bet mums nereikia vienbalsiškumo, kad tai padarytume“, – sakė Prancūzijos lyderis.
E. Macronas informavo, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) delegacija artimiausiomis dienomis vyks į Ukrainą aptarti šio pasiūlymo.
Jis sakė, kad „Ukrainoje bus dislokuotos kelių Europos šalių saugumo užtikrinimo pajėgos“.
E. Macronas pabrėžė, kad tokių „užtikrinimo pajėgų“ nariai nebus taikdariai, dislokuoti fronto linijoje, ar kad jie kaip nors pakeis Ukrainos kariuomenę.
Bet jos esą turėtų „atgrasymo nuo bet kokios galimos Rusijos agresijos pobūdį“.
Be to, Prancūzijos prezidentas tikino, kad šiose pajėgose dalyvaus ne visos Ukrainos sąjungininkės Europoje, nes kai kurios valstybės „neturi tokių pajėgumų“, o kai kurios nenori dalyvauti dėl „politinių aplinkybių“.
Prancūzijos ir JK delegacija pradės derybas dėl to, kur galėtų būti dislokuotos tokios pajėgos.
E. Macronas pridūrė, kad aukščiausiojo lygio susitikime buvo sutarta, jog jis ir K. Starmeris kartu vadovaus Europos „veiksmų koalicijai siekiant stabilios ir ilgalaikės taikos“.
JK ir Prancūzijos delegacija taip pat aptars „rytdienos Ukrainos kariuomenės“ formą, sakė E. Macronas, pabrėždamas „stiprios Ukrainos kariuomenės, gerai parengtos ateinančiai dienai“, svarbą.
Susitiko Paryžiuje
Prancūzijos prezidentas ketvirtadienį Paryžiuje priėmė Europos lyderius į susitikimą, kurio tikslas – padidinti Ukrainos saugumą prieš galimas paliaubas su Rusija.

Susitikime tartasi, kokias saugumo garantijas Europa gali pasiūlyti Ukrainai, kai bus susitarta dėl paliaubų susitarimo, įskaitant galimą vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ karinių pajėgų dislokavimą.
VERSLO TRIBŪNA
Šiame susitikime taip pat dalyvavęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vadinamąją Norinčiųjų koaliciją paragino ragina paspartinti karinės paramos Ukrainai pristatymą: „Ukrainos kariuomenei reikia įrangos čia ir dabar, įskaitant pirkimus tiesiogiai iš Ukrainos gynybos pramonės. Bet kokius susitarimus, už kurių nestovės saugumą užtikrinančių pajėgų dislokavimas Ukrainoje, Kremlius sulaužys. Dabar Europa tai turi paversti realybe. Darykime tai skubiai.“