Baltarusijos Laisvės dieną S. Cichanouskaja ragino nekurti baltarusiams „geležinės uždangos“
Papildyta skyreliu „Litvinizmas – visiškai marginalus“.
„Lietuvai reikalingas patikimas, prognozuojamas, europietiškas kaimynas, o ne diktatorius, kuris gali užsižaisti su ugnimi ir sudeginti savo bei kaimyno namus“, – antradienį Seime kalbėjo S. Cichanouskaja.
Lietuviškai kalbą pradėjusi opozicijos lyderė teigė esanti dėkinga ir sujaudinta, kad šiandien šalia Lietuvos Seimo pastato plevėsuoja raudonai balta Baltarusijos tautinė vėliava. Baltarusijos opozicijos atstovai antradienį Vilniuje mini Laisvės dieną.
Minėjimas prasidėjo Baltarusijos vėliavos pakėlimo ceremonija prie Seimo, čia susirinko apie 100 žmonių. Joje dalyvavo ir Lietuvos parlamentarai.
„Lietuva visada rodydavo principingumą ir nuoseklumą. Dar prieš 20 metų, kai dauguma Europos vyriausybių formavo su (Aliaksandro) Lukašenkos režimu (bendradarbiavimo grupes – BNS) Lietuvos Seime buvo sukurta primoji grupė už demokratinę Baltarusiją“, – teigė S. Cichanouskaja.
Pasak Baltarusijos opozicijos lyderės, baltarusiai, kurie pasilieka Lietuvoje, ne tik gauna pagalbą, bet ir stiprina visuomenę.
„(jie –BNS) dirba versle, moko mokyklose, padeda ligoninėse, moka mokesčius, kuria darbo vietas, kasmet į Lietuvos biudžetą suneša daugiau nei 100 mln. Eur. Raginame baltarusius mokytis lietuvių kalbos, integruotis į visuomenę ir, žinoma, gerbti Lietuvos įstatymus“, – kalbėjo ji.
Ragino nekurti „geležinės uždangos“
Konservatoriams siūlant tėvynėn vis grįžtantiems rusams ir baltarusiams naikinti leidimus gyventi Lietuvoje, Sviatlana Cichanouskaja prašė „nekurti geležinės uždangos“.
„Manau, kad (Aliaksandro) Lukašenkos režimas turi būti nubaustas, bet mes turime būti atviri žmonėms. Aš suprantu Lietuvos saugumo klausimus ir visiškai tai gerbiu. Tikriausiai yra žmonių, kuriems, pavyzdžiui, negalima leisti grįžti į Lietuvą, jei yra tam tikrų abejonių dėl jų“, – Seime žurnalistams antradienį kalbėjo S. Cichanouskaja.
„Bet turime išlaikyti atvirus ryšius tarp žmonių, nes Lietuvos siena yra ta siena, kuri jungia Lukašenkos kalėjime esančius baltarusius su laisvuoju pasauliu. Prašome jūsų nekurti geležinės uždangos“, – pabrėžė ji.
Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis kovą registravo siūlymą, kad Baltarusijos piliečiams, kaip ir rusams, turėtų būti stabdomas leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, jeigu jie neturi galiojančios vizos. O jau galiojantys leidimai turėtų būti panaikinti, jeigu Rusijos ir Baltarusijos piliečiai per tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją.
Anot konservatorių, Baltarusijoje šie žmonės gali būti verbuojami specialiųjų tarnybų, jų gali būti prašoma atlikti tam tikras žvalgybines funkcijas.
Išimtis būtų taikoma vežėjams, vilkikų vairuotojams, vykstantiesiems tranzitu per minėtas valstybes arba jeigu keliauta dėl nuo piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Kovo pradžioje Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui dar metams pratęsti nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams.
Dabartinis įstatymo variantas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos, Vyriausybė siūlo jo galiojimą pratęsti iki 2026 metų gegužės 2 dienos.
Įstatymu yra sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno bei nacionalines vizas priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Lietuvos URM, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas, išimtis daroma tik tiems, kas turi galiojančią Šengeno ar nacionalinę vizą, leidimą gyventi Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.
Ne per ES sieną atvykstantys rusai ir baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Pagal įstatymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintiems rusams uždrausta Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.
Litvnizmas – visiškai marginalus
S. Cichanouskaja savo kalboje taip pat patikino, jog baltarusiai gerbia Lietuvos suverenumą ir teritorinį vientisumą bei smerkia bet kokius būdus naudoti istoriją kaip ginklą.
„Istorinis revizionizmas, kuris kartais Lietuvoje vadinamas litvinizmu, yra žalingas ir priešiškais reiškinys, bet baltarusių visuomenėje jis yra visiškai marginalus. (...). Atskirkime istorinį revizionizmą nuo bendros istorijos, mūsų praeitis neturėtų mūsų dalinti, atvirkščiai, ji turi mus vienyti ir stiprinti“, – sakė ji.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento patarėja Auksė Ūsienė pirmadienį teigė, kad litvinizmas ir kitos panašios istorinės teorijos apie tai, kad Lietuvos valstybės nebuvo, yra paruošiamosios informacinio karo fazės.
Anot jos, dalis istorikų ir propagandistų tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje tvirtina, jog Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (LDK) buvo rusiška, kad Žalgirio mūšį laimėjo rusai, Oršos mūšį – baltarusiai. Kariuomenės atstovės teigimu, net su Aliaksandro Lukašenkos režimu kovojantys baltarusiai pripažįsta jo primetamą istorijos versiją, kad LDK esą buvo ne lietuvių, o baltarusių sukurta.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Tuo metu Lietuvos žvalgyba litvinizmą yra įvardijusi kaip radikalią baltarusių šovinizmo atšaką, kurios atstovai neigia LDK valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvai.
Žvalgyba akcentuoja, kad Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu siekiant skatinti priešpriešą tarp Lietuvoje prisiglaudusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų, o tokių nuostatų didesnis plitimas baltarusių diasporoje narių kenktų jų integracijai į Lietuvos visuomenę.
„Mūsų bendras priešas yra Minske, tai yra diktatūra, kuri pavertė Baltarusiją kalėjimu. Mūsų bendras priešas yra Maskvoje, tai Putino revanšistinis režimas, kuris bando atkurti imperiją ir pavergti mūsų tautas“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.
Lietuvos vadovai dar kartą ragino A. Lukašenką paleisti politinius kalinius
Laisvės dieną mininčius baltarusius pasveikino ir prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, premjeras Gintautas Paluckas.
Pasak Lietuvos vadovo, Laisvės diena simbolizuoja atkaklumą bei ryžtą kovoti dėl laisvės ir primena tarptautinei bendruomenei, kokia svarbi yra nuosekli parama tiems, kurie nenuilstamai siekia savo pamatinių teisių bei gina bendražmogiškąsias vertybes.
„Lietuviai puikiai žino laisvės ir demokratijos kainą. Patys ėjome šiuo keliu ir jaučiame pareigą remti Baltarusijos žmones, siekiančius kurti laisvą, demokratišką, pliuralistinę visuomenę. Lietuviai ir baltarusiai dalijasi bendra šimtamete istorija, mūsų žmones jungia laiko patikrinta nuoširdi draugystė“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.
Pasak G. Nausėdos, kova už laisvę niekada nebūna veltui, o drąsa ginti savo įsitikinimus gali įkvėpti globaliems pokyčiams. Jis yra sakęs, jog A. Lukašenka nėra legitimus šalies vadovas.
Premjeras G. Paluckas pažymėjo, kad Lietuva tiki Baltarusijos laisve ir tvirtai remia jos žmones kelyje į demokratiją.
„Mes žinome, kad laisvė negali būti amžiams užgniaužta – anksčiau ar vėliau ji įveikia bet kokias represijas. Šiandien dar kartą raginame neteisėtą Baltarusijos vadovą A. Lukašenką paleisti ir reabilituoti visus politinius kalinius – žmones, kurių vienintelis „nusikaltimas“ yra meilė savo šaliai ir tiesos siekis“, – teigė jis ir pabrėžė būtinybę patraukti atsakomybėn tuos, kurie atsakingi už nusikaltimus žmoniškumui ir Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Baltarusių Laisvės dienos minėjimą planuojama baigti mitingu Lukiškių aikštėje, po jo organizuojamos eitynės link Baltarusijos ambasados.
Pačioje Baltarusijoje Nepriklausomybės diena kovo 25 dieną oficialiai nėra švenčiama. Šią dieną 1918 metais paskelbta Baltarusijos demokratinė respublika, bet ji gyvavo iki 1919 metų pradžios, kai valdžią šalyje perėmė bolševikai.
A. Lukašenkos režimas draudžia švęsti šią dieną Baltarusijoje, jos nepripažįsta. Baltarusijoje kaip nepriklausomybės diena minima liepos 3-ioji, kai 1944 metais iš Minsko pasitraukė nacistinės Vokietijos kariuomenė ir jį užėmė sovietų kariuomenė.
REKOMENDUOJAME
