Vokietijos parlamentas pritarė „skolos stabdžio“ reformai, gynybai ir infrastruktūrai bus skirta iki 1 trln. Eur
Atnaujinta informacija apie galima finansinės injekcijos į gynybos stiprinimą bei infrastruktūrą dydį.
Siūlymą skolintis daugiau nei iki šiol leido „skolos stabdis“ palaikė 513 parlamentarų, 207 balsavo prieš, praneša portalas dw.com
Didesnį skolinimąsi gynybos išlaidoms palaikė krikščionių demokratų sąjunga (CDU), Žalieji bei socialdemokratai (SPD).
Pokyčiai dar turės būti patvirtinti parlamento aukštuosiuose rūmuose. Ten balsavimas numatytas penktadienį.
„Financial Times“ praneša, jog Vokietija planuoja kariuomenei ir infrastruktūrai skirti iki 1 mlrd. Eur. Tokie veiksmai gali paskatinti visos ES pastangas aktyviau apsiginkluoti.
Būsimasis kancleris F. Merzas sakė parlamentui, kad į būsimą Europos gynybos bendriją bus įtrauktos „šalys, kurios nėra Europos Sąjungos (ES) narės, bet yra labai suinteresuotos prisidėti prie bendros Europos gynybos, pavyzdžiui, (....) Britanija ir Norvegija“.
Taip F. Merzas kalbėjo prieš balsavimą, kuriuo kadenciją baigiantis Vokietijos parlamentas patvirtino 500 mlrd. Eur vertės infrastruktūros fondą ir iš esmės pakeitė skolinimosi taisykles, dėl Konstitucijoje įtvirtinto „skolos stabdį“. Bundestagas pritarė ekonomikos augimo atgaivinimui ir gynybos išlaidų didinimui.
Federalinė vyriausybė iki šiol galėjo skolintis tik neviršydama 0,35% bendrojo vidaus produkto (BVP). Pritarus pakeitimams, skolos stabdis negalios tais atvejais, kai bus skolinamasi šalies gynybai.
F. Merzas antradienį prieš balsavimą sakė, kad jo siūlomas didelis išlaidų gynybai padidinimas yra būtinas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino „agresijos karo prieš Europą“.
„Tai karas prieš Europą, o ne tik karas prieš Ukrainos teritorinį vientisumą“, – teigė būsimasis kancleris.
Pasak F. Merzo, Rusijos agresija apima kibernetines atakas ir šnipinėjimą, padegimus ir užsakomąsias žmogžudystes, taip pat dezinformacijos kampanijas, kuriomis „bandoma suskaldyti ir marginalizuoti Europos Sąjungą“ (ES).
Europa šiandien susiduria su agresyvia Rusija ir nenuspėjamomis Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pabrėžė F. Merzas, kurio vadovaujamas konservatyvus blokas CDU/CSU praėjusį mėnesį laimėjo visuotinius rinkimus.
„Privalome atkurti savo gynybos pajėgumus“, – įstatymų leidėjams sakė F. Merzas.
Jo teigimu, tai turėtų būti daroma su „automatizuotomis sistemomis, nepriklausomu Europos palydoviniu stebėjimu, su ginkluotais dronais ir daugeliu modernių gynybos sistemų“, užsakytų Europos kompanijoms.
Balsavimas surengtas paskutinėje kadenciją baigiančio Vokietijos parlamento sesijoje.
Naujos sudėties parlamente, tikėtina, pritrūktų balsų pataisoms priimti dėl gausaus būrio jame dirbsiančių kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų parlamentarų.
Vokietijos investuotojų pasitikėjimas pakilo aukščiausiai per 3 metus
Tuo metu ekonominių tyrimų instituto ZEW skaičiuojamas šalies investuotojų pasitikėjimo indeksas kovą pakilo iki 51,6 punkto nuo 26 punktų vasarį, tyrimui nepriklausantiems analitikams pranašavus jo augimą iki 48,1 punkto.
„Teigiami signalai, susiję su Vokietijos fiskalinės politikos pokyčiais, pakėlė ekonomines nuotaikas. Prie to prisidėjo ir Europos centrinio banko tęsiamas pinigų politikos švelninimas, gerinantis perspektyvas tiek namų ūkiams, tiek ir verslui“, – komentavo ZEW prezidentas ekonomikos profesorius Achimas Wambachas.
Dabartinės ekonominės padėties vertinimai šį mėnesį gerėjo – dabartinių sąlygų matuoklis pakilo iki minus 87,6 punkto nuo minus 88,5 punkto ankstesnį mėnesį.