Seime įvyko uždaras posėdis gynybos tema, S. Skvernelis teigia, jog dabar niekas negalės teisintis, kad nežinojo
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad po uždaro Seimo posėdžio visi parlamentarai turės tą pačią informaciją dėl saugumo situacijos ir galės ja remtis priimdami sprendimus.
„(Seimo nariai – BNS) yra tame pačiame žinojimo lauke kaip visi ir galės priimti sprendimus, pavyzdžiui, dėl tų pačių sankcijų, kur ketvirtadienį įvairiais motyvais balsavo“, – Seime žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.
„Yra edukuotini žmonės ir needukuotini“
„Čia buvo galima pateikti tik riboto naudojimo informaciją, bet mačiau pagal reakcijas, kai klausė apie grėsmių vertinimą, tai salėje buvo tokia įdomi nuotaika švelniai tariant“, – teigė jis.
Paklaustas, ką reiškia parlamentarų „įdomi reakcija“, Seimo pirmininkas sakė, jog ne vienas politikas susimąstė, kokių veiksmų reikia imtis, kad grėsmių vertinime esantys scenarijai nevirstų realybe.
Pasak Seimo vadovo, posėdyje pateikta informacija galėjo ir nepakeisti dalies parlamentarų nuomonės apie Lietuvai egzistuojančias saugumo grėsmes ar poreikį didinti gynybos finansavimą.
„Yra edukuotini žmonės, kuriems informacija, kurią šiandien gavo, turės pridėtinę vertę, ir yra needukuotini, ką tu bekalbėtum, jie vis tiek galvos, kad Žemė yra plokščia, kad ji juda kitokia trajektorija“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Tokių žmonių yra, bet jie dabar niekada negalės pasiteisinti, kad ko nors nesuprato, nežinojo“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis pats buvo uždaro posėdžio iniciatorius.
Anot jo, tai daugiau edukacinis renginys, reikalingas matant prasidėjusias viešas diskusijas dėl Valstybės gynybos tarybos sprendimo per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6% bendrojo vidaus produkto.
G. Paluckas: daugiau žinoti dar niekam nepakenkė
Premjeras Gintautas Paluckas taip pat uždarą posėdį vadino naudingu.
„Daugiau žinoti, matyt, niekam nepakenkė, nes valstybės vadovai, komitetų pirmininkai, ministrai turi teisę susipažinti su slapta informacija, su ja nustatyta tvarka yra supažindinami, bet tie kolegos, kurie darbuojasi kituose viešosios politikos srityse, galbūt jiems ta informacija buvo nauja ir naudinga“, – po posėdžio žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
Jis nesutiko su „Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu, kuris uždaro posėdžio surengimą prilygino cirkui, nes, anot jo, didelę dalį skelbtos riboto naudojimo informacijos jis kasdien skaito viešai žiniasklaidoje.
„Aš cirko nemačiau, klounas nesisuko ir kokių nors dramblių ar tigrų čia tikrai nebuvo“, – teigė G. Paluckas.
„Buvo pateikta informacija, ją, žinoma, galima interpretuoti, Seimo nariai turi pilną teisę vertinti ją vienaip ar kitaip, bet tai tikrai nebuvo joks cirkas. Institucijos atsakingai atliko savo darbą ir pateikė tokią informaciją, kurią galėjo pateikti su grifu „riboto naudojimo“, – tvirtino premjeras.
R. Žemaitaitis teigia „riboto naudojimo“ informaciją jau matęs interneto portaluose
Valdančiųjų „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako didžiąją dalį informacijos, kuri kaip įslaptinta buvo pristatyta uždarame Seimo posėdyje apie Lietuvos saugumo situaciją, matęs žiniasklaidoje, taip pat teigė, jog jį apstulbino Valstybės kontrolės pateikti duomenys apie gynybos biudžeto valdymą.
„Mane grąžino šiandien posėdis į LRT internetinį puslapį. Nes praktiškai straipsniai, tekstai, pateikta informacija, tai, kas buvo pateikta jų internetiniuose portaluose“, – žurnalistams Seime antradienį po posėdžio sakė R. Žemaitaitis.
„Žinokit, gerbiamieji, žiūrėkit, nežaiskime žaidimų. Riboto naudojimo medžiaga arba visiškai slapta medžiaga, gali priešiškos šalies pareigūnai pasinaudoti ta medžiaga. Jeigu šita medžiaga patenka pas mus į internetinius portalus, (...) o mums čia bando pasakyti, kad ji yra riboto naudojimo, tai, žinokit, keista“, – pridūrė jis.
Per posėdį parlamentarams padėtį pristatė krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai, karinės žvalgybos vadas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas. Pristatyta įslaptinta informacija su žyma „Riboto naudojimo“.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
„Kam daryti cirką su „riboto naudojimo“ posėdžiu uždaru, jeigu visa medžiaga jau išdalinta (žiniasklaidai – BNS). Šiandien iš visų skaidrių, kurias aš mačiau, tai yra šešios, septynios skaidrės, kur iš tikrųjų verta jas atskirai pavartyti, nueiti, taip sakant, į mūsų slaptą kabinetą susipažinti“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis.
R. Žemaitaitis sakė atkreipęs dėmesį į valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko pranešimą apie gynybos biudžeto valdymo analizę ir su tuo susijusią situaciją pavadino stulbinančia.
„Man tai buvo stulbinantys dalykai ir manau, kad turėsime apie ką pasišnekėti valdančiojoje koalicijoje“, – teigė politikas.
„Ką čia Valstybės kontrolė pateikė, tai tikrai yra labai labai stipru, kur turėsime, Lietuva, pasitempti. Ir ačiū jiems, kad jie šiandien tą dalyką konstatavo“, – pridūrė jis.
„Nemuno aušros“ pirmininkas jau kurį laiką ragina surengti krašto apsaugos sistemos auditą.
R. Žemaitaitis neatskleidė, ar jo partiečiai buvo įtikinti palaikyti didesnes lėšas gynybai.
„Negirdėjau nė vieno Seimo nario, kuris būtų skeptikas, kuris nesutiktų skirti gynybai finansavimą. Nežinau, jūs man parodykit nors vieną, kuris Seimo narys prieštarauja, kad būtų skiriama. Klausimas yra kam, kiek ir kontrolė“, – sakė parlamentaras.
Anot jo, valstybės kontrolierius uždarame posėdyje turėjo kalbėti pirmas, o ne paskutinis,
„Gėda yra tai, kad kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija, neišlaukus Valstybės kontrolės, iš salės išėjo lauk. Tai vat čia yra vėl dar vienas skandalingas faktas, kad tarsi neįdomu, ką Valstybės kontrolė nustatė“, – kalbėjo politikas.
REKOMENDUOJAME
