Krašto apsaugos ministrė: jau svarstoma kiek ir kokių minų pirkti
„Tikrai, manau, kad turėsime įvairių opcijų: tiek prieštankinių, tiek priešpėstinių minų gamybos variantai apsvarstyti. Taip pat kadangi suplanuotas vizitas į Suomiją, rytoj vakare išskrendu, ten su gamintojais kalbėsime apie įsigijimo galimybes“, – antradienį Seime žurnalistams sakė D. Šakalienė.
Anot ministrės, dar nėra galutinai apsispręsta, kokio tipo minų reikėtų įsigyti – ar tų, kurias draudžia Otavos konvencija, ar tų, kurios „iš esmės dar patektų į Otavos konvencijos nedraudžiamų minų sąrašą“.
„(...) detalizuosime, kokie įsigijimai, kokiomis apimtimis būtų daromi“, – teigė ministrė.
R. Vaikšnoras: jeigu būtų grėsmė, pirmiausia reikėtų sustabdyti priešą
Raimundas Vaikšnoras, kariuomenės vadas, sako kad minos būtų viena iš priemonių, stabdanti priešą.
„Mes turime labai aiškius planus, kontrmobilumo parkai sudėlioti, (...) žinome, per kiek laiko įrengsime įtvirtinimus, jei to reikėtų, jei situacija pasikeistų“, – žurnalistams Seime sakė R. Vaikšnoras.
„Jeigu būtų grėsmė, pirmiausia, reikėtų sustabdyti tą priešą. Geriausias stabdymas yra kontrmobilumo priemonės. Jas sudaro eilė priemonių, pradedant barjerais, grioviais ir, aišku, minavimas, tai yra kompleksas priemonių,“ – kalbėjo jis.
Kariuomenės vadas neatskleidžia, kaip galėtų atrodyti pasienio minavimas.
„Viską, ką mes padarysim, jūs nesužinosit“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
Jis pabrėžė, kad Otavos konvencija draudžia vadinamąsias „kvailas minas“.
„Visos, kurios yra išmanios minos, mes turime sandėliuose, jos po truputį ateina, tos pačios prieštankinės minos,“ – teigė R. Vaikšnoras.
Praėjusį penktadienį Vilniuje vyko „Minų diena“, kur nacionaliniai gamintojai pristatė savo galimybes gaminti šiuos sprogmenis, R. Vaikšnoras sako, kad tai šalies viduje gamintis minas būtų labai naudinga, tai leistų išvengti ilgų tiekimo grandinių.
„Aš visada skatinu tą dalyką, kad mūsų nacionalinė gynybos pramonė galėtų padėti pasigaminti,“ – kalbėjo jis.
Trauktis iš Otavos konvencijos nusprendė keturios šalys vienu metu
Pasak D. Šakalienės, tai, kad keturių valstybių gynybos ministrai vienu metu bendru pareiškimu pranešė apie planus trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, yra stiprus ir aiškus signalas, kaip rimtai žiūrima į atgrasymą ir savo sienų gynybą.
Krašto apsaugos ministrės teigimu, artimiausiu metu turėtų būti sušauktas Valstybės gynimo tarybos posėdis ir priimtas sprendimas trauktis iš minėto tarptautinio susitarimo.
„Tada prezidentas galėtų nešti šį pasiūlymą į Seimą balsavimui dėl denonsavimo. Seime tikrai tikėtumėmės palaikymo“, – sakė D. Šakalienė.
Trauktis iš Otavos konvencijos nusprendė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai. Tam dar turės pritarti šalių parlamentai.
Bendrame ministrų pareiškime teigiama, jog saugumo padėtis regione „iš esmės pablogėjo“, o karinės grėsmės NATO valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, „labai padidėjo“.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Lietuva Otavos konvenciją ratifikavo 2003 metais.
Šalis neseniai pasitraukė ir iš tarptautinės konvencijos, draudžiančios kasetinius šaudmenis.
REKOMENDUOJAME
