Baltijos šalys, Lenkija trauksis iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos
Papildyta S. Skvernelio ir R. Žemaitaičio komentarais
„Po intensyvių diskusijų Baltijos šalių bei Lenkijos gynybos ministrų suderinta vieninga rekomendacija pasitraukti iš Otavos konvencijos siunčia strateginę žinią, kad bus išnaudojamos visos galimybės sustiprinti atgrasymą ir efektyviai gintis bei išnaudoti karinių veiksmų pasirinkimo laisvę“, – rašoma Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Šiam sprendimui dar turės pritarti šalių parlamentai.
Bendrame pareiškime teigiama, jog saugumo padėtis regione „iš esmės pablogėjo“, o karinės grėsmės NATO valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, „labai padidėjo“.
Todėl, anot ministrų, atsižvelgiant į nestabilią saugumo aplinką, būtina įvertinti visas priemones atgrasymo ir gynybos pajėgumams stiprinti.
„Manome, kad dabartinėje saugumo aplinkoje itin svarbu suteikti mūsų gynybos pajėgoms lankstumo ir pasirinkimo laisvę dėl galimo naujų ginkluotės sistemų ir sprendimų panaudojimo, siekiant sustiprinti pažeidžiamo Aljanso rytinio flango gynybą“, – rašoma pareiškime.
„Atsižvelgdami į šias aplinkybes, mes – Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai – vieningai rekomenduojame pasitraukti iš Otavos konvencijos“, – teigiama jame.
Ministrai pabrėžia, kad, nepaisant pasitraukimo, šalys ir toliau bus įsipareigojusios laikytis tarptautinės humanitarinės teisės.
„Bendras regioninis sprendimas siunčia aiškią žinią – su Rusija sieną turinčios valstybės yra pasirengusios imtis visų įmanomų priemonių, siekdamos užtikrinti savo piliečių saugumą. Intensyvių diskusijų metu pasiekta vieninga pozicija atspindi bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos požiūrį į sudėtingą geopolitinę situaciją“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime sakė Lietuvos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Norime užtikrinti bendrus principus siekiant efektyviausios mūsų sienų apsaugos. Taip pat savo poziciją esame aptarę su sąjungininkais, dislokavusiais ar planuojančiais dislokuoti pajėgas mūsų teritorijoje. Esu dėkinga už jų konstruktyvų požiūrį į jautrią mūsų situaciją“, – pridūrė ji.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
S. Skvernelis: pasitraukimas būtinas
Lietuvos ir kitų regiono šalių gynybos ministrams paskelbus apie sprendimą trauktis iš Otavos konvencijos, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šis žingsnis yra būtinas norint apsaugoti šalies pasienį.
„Reikia tokio sprendimo, tai aptarta ir Valstybės gynimo tarybos (VGT) formatu, sprendimas yra būtinas, atsižvelgiant į sienos ilgį su mums nedraugiškoms valstybėms, tai, kas vyksta Ukrainoje. Priešas, kuris kovoja, deja, nesivadovauja jokiomis konvencijomis“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis.
„Kalbant apie mūsų sienos apginamumą, priešpėstinės minos yra svarbu, tai tikrai duoda galimybę efektyviai gintis“, – pridūrė jis.
Pasak parlamento vadovo, „civilizuotos valstybės“, kurios tokias priemones naudoja, turi minų žemėlapius, „nedaro to chaotiškai“, o šioms priemonėms praradus aktualumą, galima atlikti išminavimo darbus, nekenkiant civiliams gyventojams.
R. Žemaitaitis nepalaiko
Tuo metu valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia nepalaikantis šio sprendimo.
„Aš esu prieš šį dalyką, tikrai nepritariu pasitraukimui, ką matau šiandien, tai yra skubotas ir labai greitas sprendimas, abejoju, ar gausime naudą iš šio sprendimo“, – žurnalistams antradienį sakė R. Žemaitaitis.
„Sprendimą, kiek žinau, priima Seimas, tai gal jie už mane tegu nepriiminėja sprendimo, tegul užsienio reikalų ministras ir krašto apsaugos ministrė (...) už Žemaitaitį ir kitus Seimo narius sprendimų nepriiminėja, galėtų Konstituciją pasiskaityti apie įgaliojimų ribas“, – pridūrė „aušriečių“ lyderis.
Anot jo, „kada norima trauktis iš Otavos konvencijos, tai ateinama pas Seimo narius, pasakoma, kokios yra galimybės ir pasekmės, ir tada sprendžiama. Kai ateis pas mus į frakciją, pristatys, tada sprendimas ir bus“, – teigė jis.
Lietuva Otavos konvenciją ratifikavo 2003 metais.
Šalis neseniai pasitraukė ir iš tarptautinės konvencijos, draudžiančios kasetinius šaudmenis.
