K. Kallas po ES ministrų susitikimo: 40 mlrd. Eur karinės pagalbos Ukrainai iniciatyva sulaukia plačios paramos

• JAV prezidentas D. Trumpas pranešė, kad antradienį planuoja kalbėtis su Rusijos lyderiu V. Putinu apie karo prieš Ukrainą užbaigimą: „Kalbėsime apie žemes. Kalbėsime apie elektrines“.
• JAV traukiasi iš grupės, tiriančios Rusijos lyderių nusikaltimus prieš Ukrainą.
• ES diplomatijos vadovė K. Kallas po Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimo sako, kad 40 mlrd. Eur vertės pagalbos Ukrainai iniciatyva sulaukia plačios paramos (20 mlrd. Eur parama, kuri pagal Kyjivo poreikius gali išaugti į 40 mlrd. Eur).
• Vengrija sako prieštarausianti ir 20 mlrd. Eur paramai.
• Sankcijos Rusijai gali būti sušvelnintos kaip taikos susitarimo dalis, teigia Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikai V. Vlasiukas.
• Rusija, pasak jos užsienio reikalų viceministro A. Gruško, sutiktų tik dėl neginkluotų stebėtojų Ukrainoje.

Sekmadienio įvykių juostą rasite čia. 

Baigiame pildyti pirmadienio įvykių juostą

Naujausias žinias skaitykite antradienį ryte. 

K. Budrys: žodžiai neatgrasys Rusijos, tai padaryti gali tik NATO karinė galia

Su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte pirmadienį susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, jog žodžiais atgrasyti Rusijos nėra įmanoma, tai padaryti galima tik pasitelkus NATO karinę galią, praneša agentūra BNS.

Kaip rašoma pirmadienį Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime, ministras akcentavo, kad NATO viršūnių susitikime Hagoje būtina sutarti dėl 3–3.5% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai ribos, nes tai „adekvačiau atlieptų Aljanso poreikius nei dabartinis 2% įsipareigojimas“.

„Žodžiai neatgrasys imperialistinių ambicijų vedamos Rusijos, tik NATO karinė galia gali tai padaryti“, – pranešime cituojamas K. Budrys.

„Europa turi atlikti savo namų darbus. Turime būti ambicingi didindami išlaidas gynybai, nes tik taip galime būti saugūs. Svarbu, kad kiekviena šalis Aljanse prisiimtų atsakomybę ir savo veiksmais demonstruotų tvirtą įsipareigojimą mūsų bendram saugumui. Tai įmanoma tik dedant pinigus ant stalo, tik iškeliant gynybą kaip prioritetą“, – teigė jis.

Pirmojo K. Budrio ir NATO generalinio sekretoriaus susitikimo metu, anot ministerijos, buvo aptartas pasirengimas NATO viršūnių susitikimui Hagoje, karinės paramos Ukrainai didinimas, Europos saugumo iššūkiai, NATO sąjungininkų išlaidų gynybai didinimo būtinybė.

Anot URM, K. Budrys susitikime teigė, kad NATO sąjungininkes sieja kertinis įsipareigojimas bendram saugumui, o NATO sutarties penktasis straipsnis – nepamainoma jo ašis.

Ministras pabrėžė, jog Lietuva rimtai žiūri į savo bei kolektyvinį saugumą, apie tai byloja Lietuvos priimami sprendimai saugumo ir gynybos srityje.

„Esame tarp lyderių pagal gynybos išlaidas tarp NATO šalių jau dabar skirdami beveik 4% BVP. Nuo 2026 metų į gynybą investuosime 5–6% BVP, taip didindami ne tik savo, bet sąjungininkų ir viso Aljanso saugumą. NATO stiprybė matuojama gynybiniais pajėgumais ir mūsų sugebėjimu veikti drauge. Todėl privalome būti stiprūs ir vieningi“, – sakė K. Budrys.

Pasak ministro, svarbu „ir toliau puoselėti transatlantinį ryšį, nes tai yra Aljanso stiprybės pagrindas“.

Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. 

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, taip pat itin svarbu toliau puoselėti transatlantinį ryšį, kuris yra Aljanso stiprybės pagrindas. 

„Ką patikino M. Rutte, kad išgirdo patikinimą iš JAV prezidento, kad viskas veikia, ir planuojamės toliau veiksmus į priekį, tas yra labai svarbu“, – ministerijos išplatintame vaizdo komentare sakė K. Budrys.

„Taip pat mums yra svarbu, kad būtų išlaikytas ne tik politinis ryšys JAV ir Europos, bet taip pat ir pajėgos Europoje išlaikytos, sustiprintos priešakinės pozicijos NATO pakraščio valstybėse tokiose kaip Lietuva“, – teigė jis.

Pasak K. Budrio Kremliui turi būti pasiųsta žinia, jog pasikeitus JAV valdžiai, Aljansas tik sustiprėjo.

„Visa tai turi siųsti stiprią, atgrasančią žinią Rusijai, kad Aljansas po rinkimų JAV nesusilpnėjo, o atvirkščiai sutvirtėjo. Kad taip, yra daug klausimų dėl ateities vienose ar kitose temose, tačiau ne gynyboje, kad transatlantinis ryšys yra efektyvus ir veikiantis“, – kalbėjo ministras.

Londonas: Ukrainos taikos palaikymo koalicijai karius skirti žada nemažai valstybių

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad nemažai vadinamajai norinčiųjų koalicijai priklausančių valstybių skirs karius taikos palaikymui Ukrainoje, jei būtų sudarytos paliaubos.

Londonas tikisi, kad daugiau nei 30 šalių kokiu nors būdu prisidės prie šios grupės, žurnalistams sakė ministro pirmininko Keiro Starmerio atstovas spaudai.

„Savaitgalį premjeras sakė, kad bus įvairių pajėgumų iš įvairių šalių, tačiau dabar vyksta operatyvinės diskusijos dėl to, ką galės suteikti norinčiųjų koalicija“, – sakė atstovas spaudai.

„Tikimės, kad dalyvaus daugiau nei 30 šalių. Akivaizdu, kad jų indėlis bus skirtingas, tačiau tai bus reikšmingos pajėgos, nemažai šalių skirs karius, o dar daugiau prisidės kitais būdais“, – pridūrė jis.

K. Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vadovavo pastangoms sukurti koaliciją nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį mėnesį pradėjo tiesiogines derybas su Rusija dėl karo užbaigimo.

Jų teigimu, ši grupė kartu su JAV parama yra būtina norint suteikti Ukrainai saugumo garantijas ir atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo paliaubų pažeidimų.

K. Starmeris ir E. Macronas teigė esantys pasirengę pasiųsti britų ir prancūzų karius į Ukrainą taikai palaikyti, tačiau neaišku, kiek kitų šalių būtų pasirengusios tai padaryti.

Šeštadienį JK premjeras daugelio Europos Sąjungos bei NATO vadovų virtualiame pokalbyje pasakė, kad dabar planas pereis į „operatyvinį etapą“.

Ketvirtadienį Britanijoje turi susitikti dešimtys kariuomenių vadų ir šias diskusijas pratęsti.

K. Starmeris teigė, kad džiaugiasi bet kokiu pasiūlymu paremti koaliciją, nes yra tikimybė, kad kai kurios šalys galėtų prisidėti prie logistikos ar žvalgybos.

Jo atstovas spaudai pirmadienį pabrėžė, kad būtų galima prisidėti teikiant inžinerinę paramą, prisidedant prie aerodromų priežiūros ir kitais būdais.

ES patvirtina: JAV traukiasi iš grupės, tiriančios Rusijos lyderių nusikaltimus prieš Ukrainą

Eurojustas, ES teisinio bendradarbiavimo padalinys, pranešė buvęs informuotas JAV valdžios institucijų, kad jos nebedalyvaus Tarptautinio agresijos prieš Ukrainą baudžiamojo persekiojimo centro (ICPA) veikloje.  

„Eurojusto įkurtas ICPA tęsia savo darbą, remdamas nacionalinius agresijos nusikaltimo, susijusio su karu Ukrainoje, tyrimus“, – rašoma Eurojusto pranešime.

Hagoje įsikūręs ICPA remia atskirų šalių tyrimus dėl Rusijos vadovybės, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, ir Maskvos sąjungininkų nusikaltimus prieš Ukrainą.

 Pirmasis apie JAV sprendimą trauktis iš šio centro, remdamasis savo šaltiniais, pranešė „The New York Times“. 

K. Kallas: 40 mlrd. Eur pagalbos Ukrainai iniciatyva sulaukia plačios paramos   

ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas, pasibaigus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui, spaudos konferencijoje teigė, kad yra didelė politinė parama dėl 40 mlrd. Eur vertės pagalbos Ukrainos gynybai iniciatyvos.

„Dabar diskutuojamos detalės. Praėjusioje Europos Vadovų Taryboje įvardijome, kad turime veikti greitai su šia iniciatyva ir mes padarėme dar šiek tiek darbo, todėl tikimės, kad galėsime judėti pirmyn, nes visi supranta, kad sprendimus reikia daryti būtent dabar“, – sakė K. Kallas.

Ji teigė, kad taip pat buvo aptartos JAV ir Ukrainos derybos Saudo Arabijoje: „Visi sveikina Džidos derybų rezultatus, ir dabar kamuolys yra Rusijos pusėje. Bet mes dabar matome, kad Rusija iš tiesų nenori taikos. Ir visi supranta, kad Rusija negalima pasitikėti. Jie (rusai – VŽ) tai mato kaip galimybę pateikti savo reikalavimus, ir, kaip matome, jie pateikia reikalavimus, kurie yra galutiniai jų tikslai.“

Kaip penktadienį pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi Bendrijos diplomatinės tarnybos diskusijų dokumentu, ES turėtų būti pasirengusi padvigubinti savo karinę pagalbą Ukrainai šiais metais iki 40 mlrd. Eur.

Dokumente, kuris yra atnaujinta ankstesnio pasiūlymo, kuriame išdėstyti Ukrainos poreikiai, versija, taip pat teigiama, kad kiekviena ES šalis, dalyvaujanti šiose pastangose, turėtų prisidėti „pagal savo ekonominį svorį“.

Jame rašoma, kad ES pernai Ukrainai skyrė apie 20 mlrd. Eur karinės pagalbos ir ragina ES šalis 2025 m. vėl skirti bent tiek pat, bet bendra suma „potencialiai gali siekti“ 40 mlrd. Eur, priklausomai nuo Kyjivo poreikių.

Kaip skelbta anksčiau pirmadienį, Vengrija sako prieštarausianti ir 20 mlrd. Eur paramai.

Po D. Trumpo išpuolių Kanada siekia stiprinti ryšius su sąjungininkais Europoje  

JAV prezidentui Donaldui Trumpui tęsiant išpuolius prieš Kanados suverenitetą ir ekonomiką, šalis dabar ieško kitų sąjungininkių paramos, rašo BNS.

Naujasis Kanados premjeras Markas Carney pirmos oficialios kelionės atvyko į Prancūziją, kur susitiko su prezidentu Emmanueliu Macronu. 

Apibūdindamas Kanadą kaip „europietiškiausią iš ne Europos šalių“, M. Carney sakė, kad jo šaliai reikia stiprinti ryšius su Europos sąjungininkais ir kartu stengtis išlaikyti teigiamus santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

„Kanadai kaip niekada svarbu stiprinti ryšius su tokiomis patikimomis sąjungininkėmis kaip Prancūzija“, – sakė premjeras per spaudos konferenciją Eliziejaus rūmuose.

„Noriu užtikrinti, kad Prancūzija ir visa Europa entuziastingai bendradarbiautų su Kanada, europietiškiausia iš ne Europos šalių, pasiryžusia, kaip ir jūs, palaikyti kuo pozityvesnius santykius su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė M. Carney.

Skelbiama, kad vėliau M. Carney vyks į Londoną, kur jis susitiks su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir britų karaliumi Charlesu III.

Teigiama, kad naujasis šalies premjeras sąmoningai pasirinko Prancūziją ir JK kaip savo pirmojo užsienio vizito stoteles. Šios valstybės žymi Kanados gyvavimo pradžią. 

Praėjusią savaitę per prisaikdinimo ceremonija M. Carney pažymėjo, kad Kanada buvo pastatyta ant trijų tautų – prancūzų, anglų ir čiabuvių – pamatų. Jis pridūrė, kad Kanada iš esmės skiriasi nuo JAV ir „niekada, niekada, jokia forma ar pavidalu netaps Jungtinių Valstijų dalimi“.

JAV prezidentas D Trumpas ne kartą yra pareiškęs, kad Kanada turėtų tapti „51-ąja JAV valstija“. 

A. Sybiha – apie tai, dėl ko Ukraina tikrai nesiderės

Interviu „RBC-Ukraina“ užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha išdėstė tris pagrindines būsimų derybų, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, sąlygas.

„Man nepatinka šis apibrėžimas (raudonos linijos – VŽ). Yra esminių dalykų, dėl kurių negalima derėtis, kurių negalima liesti“, – sakė A. Sybiha, paklaustas, kokios yra Ukrainos raudonosios linijos galimose derybose.

A. Sybiha pabrėžė, kad Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas yra nediskutuotini, ir dar kartą patvirtino, kad Kyjivas niekada nepripažins Rusijos okupuotų teritorijų kaip Rusijos dalies.  

Rusijos pajėgos šiuo metu yra okupavusios maždaug 20% Ukrainos.

Anot A. Sybihos, antroji svarbi sąlyga yra Ukrainos teisė pasirinkti sąjungininkus. Jis pabrėžė, kad nė viena šalis neturėtų turėti veto teisės dėl Ukrainos siekių prisijungti prie NATO ir ES.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Ukrainos gebėjimas gintis turi išlikti neribotas, o tai reiškia, kad negali būti jokių apribojimų šalies ginkluotosioms pajėgoms.

Rusija savo ruožtu nori, kad jai atitektų keturi iš dalies okupuoti Ukrainos regionai, ji taip pat reikalauja garantijos, kad Ukraina netaps NATO nare. 

D. Tuskas apie padegimą Vilniuje: tokia Rusijos prigimtis 

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pakomentavo Lietuvos generalinės prokuratūros informaciją dėl padegimo „Ikea“ parduotuvėje Vilniuje, perspėdamas, kad tokia yra Rusijos „prigimtis“.

Kaip skelbta, Lietuvos pareigūnai pranešė nustatę, kad išpuolį vykdė teroristinė grupė, o jį galimai organizavo ir užsakė asmenys, susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Reaguodamas į tai D. Tuskas socialinėje žiniasklaidoje anglų kalba parašė: „Mielieji sąjungininkai, Lietuvos prokuratūros tyrimas patvirtino mūsų įtarimus, kad (asmenys), atsakingi už prekybos centrų Vilniuje ir Varšuvoje padegimus, yra (susiję) su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Gera žinoti prieš derybas. Tokia jau šios valstybės prigimtis“.

Kitame įraše lenkų kalba jis „ypatinga klasta“ pavadino tai, kad Rusija užverbavo Ukrainos piliečius rengti išpuolius, siekdama pasėti nesantaiką. 

Kremlius patvirtino antradienį vyksiant V. Putino ir D. Trumpo pokalbį

Kremlius pirmadienį patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV vadovas Donaldas Trumpas antradienį kalbėsis telefonu.

„Taip iš tiesų yra. Antradienį rengiamas toks pokalbis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nekomentuodamas, ką abu lyderiai aptars.

D. Trumpas anksčiau žurnalistams sakė, kad abi šalys „daug nuveikė“ sprendžiant karą Ukrainoje ir kad antradienį jis kalbėsis su V. Putinu.

D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas praėjusią savaitę nuvyko į Maskvą pristatyti bendro JAV ir Ukrainos paliaubų plano, kuriame numatyta 30 dienų sustabdyti karo veiksmus, detalių.

V. Putinas sakė, kad pritaria paliaubų idėjai, tačiau teigė, kad yra „rimtų klausimų“ dėl to, kaip ji bus įgyvendinama, kuriuos jis norėtų aptarti su D. Trumpu.

Vengrija priešinsis 20 mlrd. Eur paramos Ukrainai paketui

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pirmadienį pasmerkė ES planus suteikti Ukrainai papildomą mažiausiai 20 mlrd. Eur paramą, kuri, kaip teigiama, įtraukta į Briuselyje šiandien vykstančio ministrų susitikimo darbotvarkę.

„Mes nebūsime į tai įvelti; neleisime, kad Vengrijos mokesčių mokėtojų pinigais būtų finansuojamos ginklų siuntos Ukrainai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė P. Szijjarto ir tvirtino, kad Budapeštas remia taikos derybas.

Europos lyderiai siekia didinti paramą Ukrainai, JAV prezidento D. Trumpo administracijos žingsniams keliant abejonių dėl jos įsipareigojimo užtikrinti Kyjivo saugumą.

D. Trumpas siekė greito taikos susitarimo, laikinai nutraukdamas karinę ir žvalgybos paramą Ukrainai, kad priverstų ją sėsti prie derybų stalo.

„Prezidento D. Trumpo dėka taikos viltis per pastaruosius trejus metus kaip niekada priartėjo, todėl Briuselio ketinimai padaryti taikos derybas neįmanomas yra nepriimtini“, – sakė P. Szijjarto.

„Briuselyje vis dar vyrauja prokarinė pozicija“, – teigė jis.

K. Budrys: stiprinti gynybą turi visa ES  

ES užsienio reikalų ministrų susitikime dalyvaujantis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pirmadienį pareiškė, kad atėjo laikas visam žemynui skirti daugiau pinigų gynybai, taip, anot „Politico“, akivaizdžiai siųsdamas žinią Pietų Europos šalims.

„Dabar turime priemonių ir mums reikia politinės valios padidinti išlaidas gynybai“, – sakė K. Budrys, turėdamas omenyje Europos Komisijos planą nacionalinėms vyriausybėms skirti iki 150 mlrd. Eur paskolų, kad jos galėtų padidinti karines išlaidas.

„Manome, kad tai yra naudingos priemonės ne tik daliai Europos Sąjungos, bet ir visai Sąjungai“, – pridūrė jis.

Anot K. Budrio, jei „tik Šiaurės, Baltijos ar kitos dalys sustiprins savo gynybą, tai neveiks“, sakė jis žurnalistams prieš ministrų susitikimą Briuselyje.

K. Kallas: Rusijos keliamos sąlygos rodo, kad ji nenori taikos

ES pareigūnai ir ministrai šį rytą Briuselyje vykstančiame Bendrijos Užsienio reikalų tarybos posėdyje aptaria karą Ukrainoje.

Prieš posėdį jam pirmininkaujanti ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas sakė, kad Rusijos keliamos sąlygos dėl JAV siūlomų 30 dienų paliaubų rodo, jog ji nenori taikos.

„Tos sąlygos, kurias jie pateikė, rodo, kad jie iš tikrųjų nenori taikos, nes jie kaip sąlygas pateikia visus savo galutinius tikslus, kurių nori pasiekti iš karo“, – sakė ji.

Posėdyje nuotoliu dalyvauja ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Socialiniame tinkle „X“ jis parašė, kad „dabar atėjo laikas panaudoti visas mūsų diplomatines priemones, kad Rusija sutiktų su šiais taikos žingsniais. Besąlygiškai, kaip tai padarė Ukraina“.

„Taip pat daug dėmesio skyriau pastangoms stiprinti Ukrainos ir Europos gynybinius pajėgumus ir savarankiškumą, pažangai sankcijų politikoje ir Ukrainos stojimo į ES kelio tęsimui“, – rašė ministras apie savo pasisakymą posėdyje.

Primename, kad Ukraina antradienį derybose su JAV pareigūnais Saudo Arabijoje pritarė amerikiečių siūlomoms 30 d. visiškoms paliauboms. Tuo metu Rusijos lyderis V. Putinas ketvirtadienį teigė, kad siūlymas kelia daug klausimų ir jis pirma nori pasikalbėti su JAV prezidentu D. Trumpu.

Rusija toliau bando įsiveržti į Sumų regioną

Rusijos pajėgos toliau bando kirsti Ukrainos sieną ir įsiveržti į šiaurinį Sumų regioną.

Sumai yra kitapus sienos su Rusijos Kursko sritimi, kur Ukrainos pajėgos praėjusį rugpjūtį pradėjo puolimą, tačiau dabar jos dėl rusų puolimo atsitraukia.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas pirmadienio rytą Ukrainos televizijai sakė, kad Rusijos pajėgos, naudodamos nedideles puolamąsias grupes, atakavo ukrainiečių pozicijas Sumuose, rašo „Sky News“.

Jis pridūrė, kad Ukrainos kariuomenė „naikina šias pėstininkų grupes arba joms perėjus į mūsų teritoriją, arba net artėjant prie sienos“.

Rusija sutiktų tik dėl neginkluotų stebėtojų Ukrainoje  

Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pareiškė, kad Rusija pagal galimą taikos susitarimą sutiktų tik dėl neginkluotų stebėtojų ir civilinių misijų Ukrainoje. 

„Taikos sutartyje gali būti numatyti neginkluoti stebėtojai Ukrainoje, civilinė misija, kuri stebėtų, kaip įgyvendinami tam tikri susitarimo aspektai, arba garantijų mechanizmai“, – sakė A. Gruško, kurį cituoja TASS.

Kyjivas yra sakęs, kad bet kokiam taikos susitarimui būtinos tvirtos saugumo garantijos. Tarptautinių taikos palaikymo pajėgų dislokavimas Ukrainoje svarstomas kaip vienas iš galimų variantų.

„Jei kalbame apie taikų konflikto Ukrainoje sprendimą, žinoma, jis turės išorinį kontūrą. Reikalausime, kad šio susitarimo dalimi būtų geležinės saugumo garantijos“, – sakė A. Gruško.

Pareigūnas pakartojo, kad Rusija mano, jog Ukrainos „neutralumas“ ir narystės NATO nebuvimas yra esminės bet kokio susitarimo dalys.

Vasario 24 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sutiktų įsileisti Europos taikdarius į Ukrainą, nors Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šią idėją viešai atmetė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Ukrainai nereikia Rusijos pritarimo kviečiant taikos palaikymo pajėgas į savo teritoriją.

„Bloomberg“ kovo 10 d. pranešė, kad V. Putinas iškėlė „maksimalistinius“ reikalavimus, įskaitant Kyjivo teritorines nuolaidas, taikdarių apribojimus ir Ukrainos neutralumą, žinodamas, kad jie greičiausiai bus nepriimtini Ukrainai ir jos Vakarų sąjungininkams.

Ukraina pasirengusi sankcijų Maskvai švelninimui kaip taikos susitarimo daliai

JAV prezidentui Donaldui Trumpui vedant dvišales derybas su Rusija ir siekiant užbaigti karą Ukrainoje, Vakarų sankcijos Maskvai galiausiai gali būti panaikintos, jei tai padės užtikrinti saugumą ir teisingumą Ukrainoje, leidiniui „Politico“ sako Vladyslavas Vlasiukas, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įgaliotinis sankcijų politikai.

Anot jo, grįžimas prie to, kad šalys vienaip ar kitaip vykdys verslą su Rusija, yra tiesiog „laiko klausimas“, tačiau tai turi įvykti tinkamomis sąlygomis.

V. Vlasiuko teigimu, ekonominiai apribojimai, embargas ir draudimas importuoti Rusijos energiją „turi savo tikslus, kurie gali būti pastūmėti Rusiją nutraukti agresiją ir priversti ją sudaryti susitarimą dėl ilgalaikės taikos“, o ne būti tiesiog bausme.

Šiuo metu, pasak aukšto rango pareigūno, yra „per anksti kalbėti apie tai, kokios konkrečiai sankcijos turėtų būti panaikintos kaip susitarimų dalis“.

„Dabar tiesiog norime įsitikinti, kad pirmiausia Rusija žengia reikšmingus žingsnius šia kryptimi, o tik po to bus diskusijos dėl sankcijų panaikinimo“, – teigė V. Vlasiukas.

„Jau matėme, kad rusai bando užduoti tam tikrus klausimus, ar sankcijos galėtų būti panaikintos, bent jau kai kuris iš jų, o tai leidžia mums geriau suprasti, kurios sankcijos yra skaudžiausios, – tęsė V. Vlasiukas. – Visada gerai žinoti, kas yra skausmingiausia, ir mes turime protingai naudotis šiais svertais.“

NYT: JAV pasitrauks iš grupės, tiriančios Rusijos lyderių nusikaltimus prieš Ukrainą

Amerikiečiai privačių pokalbių metu Europos pareigūnams sakė, kad JAV traukiasi iš tarptautinės grupės, atliekančios tyrimą Rusijos lyderių atžvilgiu dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą, pirmadienį remdamasis šaltiniais pranešė JAV laikraštis „The New York Times“.

Viešai apie sprendimą turi būti paskelbta pirmadienį, sakoma straipsnyje, kurį cituoja BNS.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras (ICPA) remia atskirų šalių tyrimus dėl Rusijos vadovybės, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, ir Maskvos sąjungininkų agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą.

Grupę sudaro specialistai iš Ukrainos, Lenkijos, Rumunijos ir Baltijos šalių, be to, 2023 metais tuometinio JAV prezidento Joe Bideno administracija jos veiklai paremti paskyrė specialųjį prokurorą.

Ukraina tiria daugiau kaip 150.000 įtariamų Rusijos karo nusikaltimų, įskaitant neteismines egzekucijas belaisviams ir tikslinius oro smūgius prieš civilius gyventojus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia taisyti santykius su Maskva ir greitai užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, užimdamas priešiškesnę Ukrainai ir kitoms partnerėms poziciją.

Neutralumo besilaikanti Šveicarija stiprins ryšius su NATO ir ES šalimis gynybos srityje

Būsimasis Šveicarijos gynybos ministras Martinas Pfisteris, laimėjęs balsavimą praėjusią savaitę, pasisako už glaudesnį šalies bendradarbiavimą su NATO ir kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis gynybos srityje.

M. Pfisteris anksčiau sakė, kad bendradarbiavimas ir bendros pratybos su NATO, kuriai Šveicarija nepriklauso, yra „absoliučiai būtinos“, ir pridūrė, jog nors nesiekia, kad jo šalis taptų NATO nare, šis gynybos aljansas tebėra būtinas Europos saugumui.

Kaip rašo „Financial Times“, jo paskyrimas rodo, kad net neutrali Šveicarija jaučia būtinybę stiprinti savo gynybą, JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasina panaikinti Amerikos garantijas, kurios ilgą laiką buvo Europos  – ir Šveicarijos – saugumo pagrindas.

Ketvirtadienį po balsavimo surengtoje spaudos konferencijoje M. Pfisteris teigė, kad NATO „keičiasi, tik nežinome, kuria kryptimi“. Jis pridūrė, kad sąveika ir bendradarbiavimas su Europos šalimis yra labai svarbūs, „jei mums svarbus saugumas“.

Norint pakeisti Šveicarijos neutralumo poziciją, reikėtų surengti referendumą ir pakeisti konstituciją – šis procesas gali užtrukti ne vienerius metus. Tačiau, pasak ekspertų, keliais valdžios lygmenimis prasidėjo diskusijos, kurios galėtų lemti esminius pokyčius šalyje, kurios tapatybė yra glaudžiai susijusi su neutralumu.

Ukraina atakavo Rusijos energetikos objektus

Naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo energetikos ir kitus objektus Rusijos Astrachanės regione, rašo „Unian“.

Dėl atakos buvo sužeistas vienas žmogus ir kilo gaisras, pranešė Rusijos regiono gubernatorius Igoris Babuškinas. Pareigūnas nepatikslino, kuris objektas užsidegė.

Pareigūnas kalbėjo apie ant objekto nukritusias drono nuolaužas.

„Kai nepilotuojamo orlaivio nuolaužos nukrito ant objekto, kilo gaisras. Situacija kontroliuojama, avarinių tarnybų specialistai pradėjo likviduoti padarinius“,  – rašė A. Babuškinas.

Vasario 3 d. tapo žinoma, kad Astrachanės dujų perdirbimo gamykla sustabdė darbą dėl bepiločio orlaivio atakos. Priminsime, kad ši gamykla yra vienas didžiausių dujų chemijos kompleksų pasaulyje.

Vėliau tą pačią dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino sėkmingus išpuolius prieš Astrachanės dujų perdirbimo gamyklą ir Volgogrado naftos perdirbimo gamyklą.

D. Trumpas sako, kad su V. Putinu kalbėsis antradienį 

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad planuoja antradienį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu aptarti Maskvos karo prieš Ukrainą užbaigimą.

Prezidentiniame lėktuve D. Trumpas reporteriams sakė, kad jau aptarinėja „tam tikro turto“ padalijimą tarp Rusijos ir Ukrainos, rašo BNS.

Su reporteriais JAV prezidentas kalbėjosi sekmadienį vakare skrisdamas iš Floridos į Vašingtoną.

„Pažiūrėsime, ar galėsim ką nors pranešti, galbūt antradienį. Antradienį kalbėsiuosi su prezidentu Putinu, – sakė D. Trumpas. – Savaitgalį gerai padirbėta. Norime pažiūrėti, ar galime užbaigti tą karą.“

Pasak jo, per pokalbius dėl karo užbaigimo kaip „tam tikras turtas“ figūruoja teritorijos ir elektrinės.

„Kalbėsime apie žemes. Kalbėsime apie elektrines“, – sakė jis.

K. Budrys Briuselyje su ES kolegomis aptars karinę paramą, saugumo garantijas Ukrainai

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį su darbo vizitu lankysis Briuselyje.

Ten jis dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdyje ir susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų tarybos posėdyje ES šalių užsienio reikalų ministrai aptars skubią karinę paramą ir saugumo garantijas Ukrainai, sankcijas Rusijai ir agresorės atsakomybės užtikrinimą, ES ir JAV santykius, transatlantinio bendradarbiavimo prioritetus.

Su NATO generaliniu sekretoriumi K. Budrys planuoja kalbėti apie pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Hagoje, paramą Ukrainai, Lietuvos ir Baltijos jūros regiono saugumo klausimus.

V. Zelenskis pakeitė Generalinio štabo viršininką

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakeitė ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininką, teigiama sekmadienį paskelbtame dekrete, Kyjivo pajėgoms toliau susiduriant su sudėtinga situacija fronte.

Komunikate teigiama, kad Anatolijų Barhylevyčių keičia Andrijus Hnatovas, kuriam „buvo pavesta padidinti valdymo efektyvumą“.

Ukrainos kariuomenė, kuri išaugo siekiant atremti nuo 2022 metų vasario besitęsiančią plataus masto Rusijos invaziją, šiuo metu reorganizuoja savo kariuomenės korpusus, siekiant pagerinti koordinavimą.

„Sistemingai pertvarkome Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, kad padidintume jų kovinį veiksmingumą. Tai apima vadovavimo sistemos pertvarkymą ir aiškių standartų diegimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė gynybos ministras Rustemas Umerovas.

Jis sakė, kad A. Hnatovas turi „daugiau nei 27 metų karinę patirtį“, ir pridūrė, kad A. Barhylevyčius paskirtas gynybos ministerijos vyriausiuoju inspektoriumi.

Rytinėje Donecko srityje, kuri tebėra kovų epicentras, didesnė ir geriau aprūpinta Rusijos kariuomenė, nepaisant didelių nuostolių, lėtai žengia į priekį jau daugiau nei metus.