Ministrė: svarstant pasitraukimą iš Otavos konvencijos dar laukiama Suomijos verdikto
„Mūsų keturių valstybių sprendimas jau yra visiškai už kampo, – žurnalistams penktadienį sakė socialdemokratė. – Šiame etape dar keleto savaičių papildomų reikėtų suomiams.“
„Žiūrėsime, kaip viskas susidėlios dėl penketuko, bet dėl ketvertuko tai tikrai turėsime naujienų labai greitai“, – pridūrė ji.
Kaip rašė BNS, Lietuva iš konvencijos trauktis svarsto, norėdama sustiprinti pasienį su Rusija galimos agresijos atveju. Tokio sprendimo kritikai sako, jog priešpėstines minos gali padaryti žalos besiginančioms pajėgoms ir civiliams.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad pasitraukimas iš Otavos konvencijos atrištų rankas kariuomenei.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Dėl poligonų svarstomos kelios alternatyvos
Kariuomenei pabrėžiant dar vieno poligono poreikį, D. Šakalienė spaudos konferencijoje teigė, kad dėl šiuo klausimu svarstomos kelios alternatyvos.
„Dėl poligonų – mes svarstome keletą alternatyvių variantų, dėl lokacijos nesu tikra, kaip čia bus, faktas, kad mums reikia didelės teritorijos poligono, čia reikės plataus politinio sutarimo ir palaikymo“, – sakė D. Šakalienė.
„Jeigu yra aiškiai transliuojama valstybės žinutė, tada ir su savivalda susitarti gerokai lengviau“,– pridūrė ji.
Tuo metu kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pabrėžia, kad naujas poligonas yra būtinas.
„Norint išplėsti ir mūsų pačių parengtumą ir kovinį rengimą, mums trūks plyš reikalingas dar vienas pakankamai didelis pratybų laukas – poligonas. Pietų Lietuvoje greičiausiai“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
„Aš, kaip kariuomenės vadas, šnekėdamas su ministre ir tais, kas suinteresuoti, bandysime įtikinti vietinės valdžios atstovus, kad tai yra mūsų nacionalinio saugumo lygmens klausimas“, – teigė jis.
Anot ministrės, artimiausiu metu ji ketina susitikti ir aptarti poligonų klausimą su Lietuvos savivaldybių asociacija ir šalies merais.
D. Šakalienės teigimu, trūkstant šalyje treniruočių vietų, kalbama ir su sąjungininkais.
„Tuo pačiu kalbamės su latviais, nes pas juos yra finalizuojamas didžiausias visame regione poligonas, (...) kalbėjome, kad galėtume ten treniruotis“, – sakė ministrė.
„Taip pat kalbame, kad tam tikrus įsigijimus vykdant būtų galima pas sąjungininkus siųsti treniruotis tam tikromis apimtimis tam tikrus vienetus, tai brangiau kainuoja, bet gal irgi bus vienas iš argumentų merams, kad gal valstybės pinigus panaudokime praktiškiau ir galėtume pas save įsirengti“, – kalbėjo ji.
Poligonų plėtrą D. Šakalienė įvardijo kaip vieną iš savo prioritetų, kuomet buvo skiriama į ministrės pareigas,
Užpernai Valstybės gynimo taryba (VGT) pasiūlė Lietuvoje įsteigti karinį poligoną, kuris būtų tinkamas treniruotis brigados dydžio vienetui, tačiau šis planas į priekį nepasistūmėjo.
Kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė besitikintis, kad naujos kadencijos ministerijos vadovybė vystys kariuomenės poligonų plėtrą ir kalbos apie poligonus „neliks tik kalbomis“.
Pernai rudenį Seimas nusprendė, kad Tauragės ir Šilalės rajonuose bus steigiami nauji kariniai poligonai, skirti manevravimui, jie talpins nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus.
Poreikis naujiems poligonams atsirado Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
