A. Širinskienė įteikė atsistatydinimo iš Seimo vicepirmininkių prašymą
Papildyta R. Žemaitaičio komentarais
A. Širinskienė užėmė vieną iš dviejų „Nemuno aušrai“ patikėtų Seimo vicepirmininkų postų, tačiau žiemą ji perėjo į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ gretas, tad jai Seimo pirmininko pavaduotojo pozicija pagal koalicijos susitarimą nepriklauso.
„Nemuno aušros“ valdyba dėl siūlomų vicepirmininkų turėtų apsispręsti šią savaitę.
„Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pirmadienį sakė atsisakysiantis ambicijų užimti Seimo vicepirmininko pareigas už valdančiosios koalicijos partnerių palaikymą jo partijai siūlant išslaptinti dalį prisipažinusių KGB bendradarbių.
„Su premjeru mes esam šnekėję, matyt, dar kartą pasišnekėsime dėl galimybių. Jeigu matom, kad mano pavardė labai trukdo tolimesniam darbui, aš su mielu noru užleisiu, kad būtų priimtas KGB įstatymas“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė parlamentaras.
„Jeigu sutiks koalicijos partneriai balsuoti už KGB įstatymą (...), tai aš tikrai su mielu noru atsisakyčiau bet kokių pareigų Seime“, – pridūrė jis.
Anksčiau R. Žemaitaitis teigė pats pretenduojantis tapti Seimo vicepirmininku, tačiau kandidatūrą parlamentui turintis pateikti Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis atsisakė tai daryti, kol „aušriečių“ pirmininkas neišsispręs teisinių problemų.
R. Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo.
Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad R. Žemaitaičio vietoje „lukteltų teikdamas savo kandidatūrą“.
Praėjusią savaitę paviešintame viename iš laiškų Jungtinių Valstijų Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) darbuotoju apsimetusiam asmeniui R. Žemaitaitis teigė, kad partija vicepirmininku nominuos jį ir jo pavaduotoją.
„Nominuosime (kandidatus į vicepirmininkus – BNS) kovą. Vienas jų esu aš, kitas – mano pavaduotojas“, – laiške rašė parlamentaras
R. Žemaitaitis vasarį parengė įstatymo pataisas, kad būtų išslaptinti nepriklausomos Lietuvos pareigūnams prisipažinę su sovietų saugumu bendradarbiavę valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai, kariai, žvalgybos pareigūnai, valstybės įstaigų ir įmonių vadovai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, politinių partijų nariai.
2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tuomet prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų, tai yra kol baigs galioti jų byloms suteikta slaptumo žyma.