S. Skvernelis mano, kad laikas kalbėti apie dvišales ar regionines saugumo sutartis, G. Paluckas nepritaria
„Mes turime kalbėti apie saugumo sutartis tiek dvišales, tiek regionines, būtent saugumo sutartis, kad būtų galima reaguoti valstybėms, išeinant iš kolektyvinio saugumo formatų, kurie yra seni, tvirti, bet šiandien, ar jie tikrai bus veiksmingi? Kiekvienas galime pasidaryti išvadas“, – antradienį žurnalistams sakė parlamento vadovas.
„Aš pirmiausia kalbu apie Baltijos visas valstybes, kurios supa Baltijos jūrą, kurios gali, kurios nori, kurios turi tvirtą poziciją kalbėti apie regioninius gynybos susitarimus, kad mes neliktume vienui vieni, kaip kažkada buvome likę“, – pridūrė jis.
Jungtinėms Valstijoms perspėjus NATO sąjungininkes Europoje, kad amerikiečių karių buvimas žemyne nesitęs amžinai, ir paraginus jas skirti daugiau lėšų gynybai, kilo diskusijos dėl galimo regioninio Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos aljanso.
Šalies prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, jog dvišaliai ar regioniniai gynybos aljansai būtų pavojingi, o dėl jų aižėtų NATO vienybė.
Pasak S. Skvernelio, tokie susitarimai nebūtų NATO pakaitalu, tačiau pokyčiai Aljanso šalyse verčia ieškoti plano „B“.
„Nėra konkurencijos su NATO aljansu, bet planas „B“ visą laiką yra reikalingas, nes, kaip matome, pasaulis keičiasi“, – sakė Seimo pirmininkas.
Daliai Europos NATO šalių nerimą kelia ir JAV prezidento Donaldo Trumpo nuolaidos Rusijai bei spaudimas Ukrainai siekiant užbaigti karą.
Baltųjų rūmų šeimininkas pirmadienį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, taip didindamas spaudimą Kyjivui susitarti dėl taikos derybų su Rusija.
Anot S. Skvernelio, tenka konstatuoti faktą, kad pasikliauti Lietuvos strateginiu partneriu – JAV – ateityje gali būti vis sunkiau ir sunkiau.
„Matyt, JAV yra kiti prioritetai. Labai gaila, kad esami prioritetai susiję su, matyt, gerų santykių su Rusija atkūrimu, apverčiant pasaulio tvarką atvirkščiai, kai auka kaltinama dėl to, kad ji yra auka, o agresorius bandomas legitimizuoti. Už legitimizavimą dar duodama beveik 20% Ukrainos teritorijos“, – sakė Seimo pirmininkas.
Jo teigimu, dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis didžiosios Lietuvos partijos turėtų susėti prie stalo bei apsikeisti nuomonėmis dėl užsienio politikos.
„Būtų sveika, kad pagrindinės politinės partijos susėstų prie stalo ir padiskutuotų uždaru formatu apie mūsų užsienio politikos pokyčius ir kaip mes turėtume į tai reaguoti, galbūt, prezidentas tokią iniciatyvą parodys, gal Vyriausybė. Jeigu ne, tai mes pasiruošę Seime tą padaryti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Reikia atvirai pasišnekėti, kaip mes matome ateitį, kokie yra mūsų prioritetai, nes, panašu, kad pasaulis (juda link to – BNS), kad savi interesai yra svarbiausi. Todėl mes turime irgi persvarstyti pozicijas, na, pavyzdžiui, Kinijos atžvilgiu. Mums nėra Kinija grėsmė kalbant apie nacionalinį saugumą, teritorinį vientisumą ir panašius dalykus“, – akcentavo jis.
Premjeras vertina skeptiškai
Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas sako skeptiškai vertinantis idėją Lietuvai pradėti diskusijas dėl dvišalių ar regioninių saugumo sutarčių.
„Pirmiausia, reikia suprasti, jog mes turime NATO ir vis dar NATO yra didžiausia, galingiausia gynybos jėga visame pasaulyje. Ir dabar mėginti savo pačių pastangomis ją išrankioti, išrinkti ir padaryti tik regionine jėga, matyt, nebūtų labai išmintingas žingsnis“, – žurnalistams antradienį sakė Vyriausybės vadovas.
„Visi gynybos planai, tiek regioniniai, tiek NATO formatu yra apsvarstyti, parengti ir, jeigu reikės, bus planas ir „A“, ir „B“, ir „C“, – pridūrė jis.
G. Paluckas teigė, jog nereikėtų skubėti su išvada, kad JAV yra nepatikimas partneris po kalbų apie galimą karių išvedimą iš Europos ir Vašingtono sprendimo stabdyti paramą Kyjivui.
„Šiandien mes diskutuojame ir Europoje, ir JAV, ir mūsų transatlantinėje bendrijoje apie tai, kaip sustabdyti karą Ukrainoje ir ši diskusija nėra paprasta, jeigu būtume sugebėję rasti paprastus sprendimus, matyt, karas būtų pasibaigęs“, – kalbėjo premjeras.
„Karštų pareiškimų, neišlaikytų pareiškimų skatinu nedaryti“, – pridūrė jis.
G. Palucko teigimu, šiuo metu jau yra susiformavęs politinis regioninis darinys – Šiaurės, Baltijos šalys, Lenkija ir Vokietija.
„(Darinys – BNS) turi stiprią politinę valią dėl įvykių Ukrainoje ir ta valia yra transliuojama tiek pačioje Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose. Tai yra teisingas politinis diplomatinis darinys“, – kalbėjo premjeras.
„Bet jeigu mes šnekame apie gynybos instrumentą, turime kliautis NATO kolektyvinėmis pastangomis“, – sakė Vyriausybės vadovas.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
REKOMENDUOJAME
