VGT naujų papildomų grėsmių Lietuvai iš Rusijos neįžvelgia
Papildyta skyreliais „GPS trikdžiai – pašalinio poveikio priemonė“ ir „Padaugėjo 10 kartų“.
„Jeigu kalbėti apie pačią saugumo situaciją, papildomos grėsmės Lietuvos Respublikai neidentifikuotos, papildomų grėsmių ar jos galėtų anksčiau pasireikšti, irgi nėra įvardinta“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) žurnalistams sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.
„Tie sprendimai, kurie buvo priimti sausio mėnesį, kad iki 2030 metų mes turime būti parengę tam tikrus pajėgumus, kurie galėtu atgrasyti ar, reikalui esant, apginti Lietuvą, jie išlieka“, – sakė jis.
Pasak jo, nėra „jokios grėsmės“, kuri verstų ankstinti VGT priimtus sprendimus ir kad Lietuva turėtų būti pasirengusi greičiau atremti grėsmes iš Rusijos pusės.
GPS trukdžiai susiję su agresija prieš Ukrainą
Orlaivių skrydžius pastaraisiais mėnesiais apsunkinę GPS signalų trikdžiai yra susiję su Rusijos veikla prieš Ukrainą, tačiau nėra specialiai nukreipti prieš Lietuvą, sako prezidento patarėjas.
„Rusija yra ginkluotame konflikte su Ukraina ir tos elektroninės kovos poveikio priemonės, kurios yra reikalingos Rusijai užsitikrinti savo saugumą, jos yra pajungtos, jos veikia“, – po Valstybės gynimo tarybos posėdžio trečiadienį sakė Marius Česnulevičius, šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Nesame nustatę, nėra tokių indikatorių, kurie sakytų, kad Rusija specialiai nukreipia (priemones – BNS) prieš mus, prieš civilinę aviaciją, tačiau jų savisaugos priemonės tiesiogiai veikia saugumą ore, tie trikdžiai yra ir tie trikdžiai išliks“, – teigė jis.
GPS trikdžiai – pašalinio poveikio priemonė
Kaip teigė M. Česnulevičius, Rusija, siekdama apsaugoti objektus savo teritorijoje nuo dronų, raketų, išmanių sviedinių, imasi elektroninės kovos priemonių.
„Supraskime paprastą dalyką, ukrainiečiai ne tik priima smūgius, jie ir smūgiuoja atgal, smogia tiek raketomis, tiek dronais“, – sakė prezidento patarėjas.
„Paprastais žodžiais sakant, kad skrendantis dronas arba raketa, arba pati pasimestų, arba jai būtų nurodomos klaidingos koordinatės tuo paties taikinio. (...) Kaip pašalinio poveikio priemonė – tie trikdžiai, kuriuos patiria mūsų civilinė aviacija“, – pridūrė jis.
Patarėjo teigimu, aviacinis saugumas šalyje yra užtikrintas, tačiau toliau ieškoma papildomų priemonių, kas situaciją normalizuotų.
„Šiuo metu ieškome galimybių, ar yra kaip nors atsakyti į tai techniškai, kad palengvintų pilotų darbą ir užtikrintų geresnį skrydžio saugumą. (...) Atskiram lėktuvui grėsmės nėra, bet kai visi patiria trikdžius, paprasčiausiai, Lietuva gali neatrodyti tokia patraukli kaip skrydžių tikslas“, – kalbėjo M. Česnulevičius.
„Lėktuvai leidžiasi taip pat ir Kaliningrado srityje, jie patiria tokius pačius, jei ne didesnius trikdžius“, – pridūrė jis.
Šalies vadovo patarėjas pabrėžė, kad su Rusija siejami GPS sistemų trikdžiai apsunkina aviaciją ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos valstybėms, Lenkijai.
Padaugėjo dešimt kartų
Kaip anksčiau rašė BNS, „Oro navigacijos“ duomenimis, sausį fiksuota iki 400 pranešimų apie GPS ryšio trikdžius – tai yra dešimt kartų daugiau nei 2024-ųjų pirmą mėnesį.
„Oro navigacija“ teigia, kad trikdžių padaugėjimo priežastys tiriamos, neatmetama, kad juos gali sukelti nedraugiškų šalių veiksmai.
Lietuvos sausio antroje pusėje nepasiekė oro bendrovės „Wizzair“ lėktuvas, skridęs iš Londono į Kauną – atskridęs iki Lenkijos, orlaivis apsisuko ir grįžo atgal. Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas tuomet BNS nurodė, kad lėktuvas buvo apgręžtas dėl techninių problemų.
Be to, sausio pradžioje iš Londono į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas apsigręžė ir nuskrido į Varšuvą, iš kur vėliau atskrido į Vilnių. Tuomet teigta, kad lėktuvas pirmą kartą nenusileido dėl GPS ryšio problemų.
REKOMENDUOJAME
