JT priėmė rezoliuciją, kuria dar kartą patvirtino Ukrainos teritorinį vientisumą ir Rusiją paskelbė agresore
Atnaujinta skyreliu „Dėmesio centre – JT Saugumo Taryba“
Už rezoliuciją balsavo 93 JT Generalinės Asamblėjos nariai, prieš pasisakė 18, dar 65 balsuojant susilaikė.
Palaikančiųjų šį kartą buvo mažiau nei per balsavimus dėl ankstesnių rezoliucijų, kuriose daugiau nei 140 valstybių pasmerkė Rusijos agresiją ir pareikalavo atšaukti keturių Ukrainos sričių aneksiją.
Rezoliucijoje dar kartą patvirtintas JT Generalinės Asamblėjos „įsipareigojimas remti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą“.
Joje taip pat reikalaujama iš Ukrainos teritorijos visiškai išvesti visas Rusijos karines pajėgas.
Vašingtonas, kaip ir Maskva bei Rusijos sąjungininkės Baltarusija, Šiaurės Korėja ir Sudanas balsavo prieš rezoliuciją.
JAV rezoliucijos projektas palaikymo nesulaukė
Stiprėjant nesutarimams tarp D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Vašingtonas buvo parengęs savo rezoliucijos projektą.
Vasilijus Nebenzia, Rusijos ambasadorius JT, JAV parengtą tekstą pavadino „žingsniu teisinga linkme“.
Tačiau Vašingtono sąjungininkė Prancūzija pateikė JAV teksto pataisas ir Generalinei Asamblėjai pareiškė, kad Paryžius kartu su Europos šalimis ir Jungtine Karalyste (JK) „negalės pritarti dabartiniam tekstui“.
Visos Ukrainą palaikančios šalys siekė, kad JAV tekste būtų paminėta, jog „visavertę invaziją į Ukrainą“ įvykdė Rusija.
Vengrija, kurios ministras pirmininkas Viktoras Orbanas laikomas labiausiai Kremliui palankiu ES vadovu, balsavo prieš pakeitimus.
Pakeitimais taip pat dar kartą patvirtintas įsipareigojimas dėl Ukrainos „teritorinio vientisumo“, kuris JAV tekste buvo praleistas.
JAV pasiūlymas buvo taip smarkiai pakeistas, kad Vašingtonas galiausiai susilaikė balsuoti dėl savo teksto.
Ukrainos teritorinio vientisumo neliečiamumas buvo kertinis ankstesnių JT Generalinės Asamblėjos priimtų rezoliucijų akmuo, o Jungtinės Valstijos, vadovaujamos buvusio prezidento Joe Bideno, buvo vienos stipriausių jų rėmėjų.
„Bandymas įtraukti šią formuluotę menkina tai, ko siekiame šia perspektyvia rezoliucija“, – prieš balsavimą sakė Dorothy Shea, JAV ambasadorė JT.
Dėmesio centre – JT Saugumo Taryba
Po Generalinės Asamblėjos balsavimo vėliau pirmadienį Vašingtonas turėtų pateikti savo tekstą balsavimui JT Saugumo Taryboje, Valstybės departamento pareigūnui įspėjus, kad JAV vetuos bet kokius Rusijos ar europiečių pakeitimus.
Dėl JT mechanizmų Vašingtonas negalėjo vetuoti JT Generalinėje Asamblėjoje pateiktų pakeitimų.
Kad rezoliucijos projektas būtų priimtas Saugumo Taryboje, už jį turi balsuoti devynios iš 15-os Tarybos narių, be to, jis turi išvengti nuolatinių Tarybos narių – Jungtinės Karalystės (JK), Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir JAV – veto.
Net jei Tarybos ES narės Prancūzija, Slovėnija, Danija ir Graikija, taip pat JK susilaikytų, JAV rezoliucija vis tiek būtų priimta.
Tokiu atveju kiltų klausimas, ar Prancūzija ir JK būtų pasirengusios pirmą kartą per daugiau nei 30 metų vetuoti projektą.
Šią savaitę minėtų šalių vadovai Emmanuelis Macronas ir Keiras Starmeris lankysis Baltuosiuose rūmuose, kur vyks svarbios derybos dėl Ukrainos.
Europiečiams konkuruojantys balsavimai bus „jų padėties daugiašalėje sistemoje išbandymas“. Kartu Kyjivas gali likti „vis labiau izoliuotas“, jei sulauks per mažos paramos, teigė Richardas Gowanas iš analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG) naujienų agentūrai AFP.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sekmadienį, prieš svarbų balsavimą, paragino sudaryti taikos susitarimą dėl Ukrainos, kuris gerbtų šalies teritorinį vientisumą ir nepažeistų JT Chartijos.
REKOMENDUOJAME
