Vokietijos „skolos stabdžio“ klausimas skaldo tiek visuomenę, tiek parlamentą

Jaunieji laisvieji demokratai (partijos FDP jaunimo padalinys) laiko šaliką su užrašu „Skolos stabdis“ išreikšdami savo palaikymą šiai Vokietijoje galiojančiai taisyklei. Stefano Boneso („Ipon“ / SIPA / „Scanpix“) nuotr.

Vokietija ilgą laiką buvo laikoma fiskalinės drausmės pavyzdžiu – griežta „skolos stabdžio“ taisyklė neleido išlaidauti. Tačiau laikai pasikeitė – ekonomika stagnuoja, reikia didinti išlaidas gynybai, remti Ukrainą. O politinė įtampa Berlyne pasiekė aukščiausią tašką – būtent dėl skolos ribojimo susikirto pagrindinės šalies partijos, subyrėjo vyriausybė. Atrodo, kad būsimoje valdžioje prireiks koalicinio susitarimo, o jame – aiškiai atsakyti į vieną klausimą: ar finansinė disciplina ir toliau turėtų būti svarbiausias prioritetas, ar atėjo metas investuoti į ateitį ir gynybą, net jei tam teks pasiskolinti.

Vokietijoje egzistuoja taisyklė, kad federalinės valdžios deficitas negali viršyti 0,35% šalies BVP, ir ji įrašyta į Vokietijos konstituciją. Jame taip pat rašoma, kad „pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos taip, kad nereikėtų pajamų iš skolinimosi“.

Tačiau antrus metus iš eilės lėtėjančioje šalies ekonomikoje šiuo metu kaip tik kyla didelių investicijų poreikis. Be to, Vokietija yra ir viena didžiausių kariaujančios Ukrainos rėmėjų, taip pat JAV spaudžia NATO nares drastiškai didinti gynybos išlaidas.