Miuncheno konferencija dar nesibaigė, bet europiečių mintys jau Paryžiuje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Scanpix“ nuotr.

Prezidentas Donaldas Trumpas vis sparčiau imasi taikos derybų tarp Rusijos ir Ukrainos. Nors europiečiai negali atsigauti nuo šoko, kad jie veikiausiai nebus pakviesti dalyvauti derybose, JAV vyriausybė pateikė naujų reikalavimų: sąjungininkai klausimyne turi išvardyti karius ir ginklus.

JAV vyriausybė paprašė Vokietijos ir kitų Europos sąjungininkių pranešti apie galimą indėlį į saugumo garantijas Ukrainai. Be kita ko, šalys turi nurodyti, kiek karių jos galėtų nusiųsti į Ukrainą taikos palaikymo pajėgoms ar mokymo programoms pasibaigus Rusijos agresijos karui. Jos taip pat turi aptarti ginklų sistemas ir klausimą, ko tikimasi iš JAV, praneša Vokietijos naujienų portalas „n-tv“.

JAV prašymo pagrindas, matyt, yra JAV prezidento Donaldo Trumpo planas per susitikimą su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu derėtis dėl sprendimo, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Jis tikisi, kad europiečiai prisiims atsakomybę užtikrinti, kad po galimo susitarimo Rusija vėl nepultų Ukrainos. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose sakė, kad žinojo, jog klausimynas egzistuoja. Jis pats jo nematė, tačiau puikiai supranta, kad jis padės sutelkti derybas.

Pasak diplomatų, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir kitų Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Paryžiuje taip pat bus svarstoma, kuo europiečiai gali prisidėti prie galimo taikos susitarimo. Juos nustebino D. Trumpo praėjusią savaitę pareikštas raginimas pradėti derybas su V. Putinu ir dabar jie baiminasi, kad Ukraina gali būti priversta daryti nuolaidas, kurių iš tikrųjų nenori. Tarp jų, be kita ko, yra ir laikinas atsisakymas narystės NATO. JAV taip pat jau pareiškė, kad pačios nenori siųsti karių į Ukrainą.

Tačiau, matyt, vis dar reikia koordinuoti veiksmus, susijusius su planuojamu specialiu Europos aukščiausiojo lygio susitikimu.

„Vyksta svarbiausių Europos politikų derybos dėl galimo neoficialaus susitikimo, tačiau dar niekas nėra galutinai suderinta“, – sakė Eliziejaus rūmai. Nebuvo patvirtinta, kad kitą savaitę jau planuojamas susitikimas. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis iš pradžių apie tai buvo paskelbęs X, bet vėliau šią žinią atsiėmė.

„Turime parodyti savo stiprybę ir vienybę“, – buvo pareiškęs jis pranešime. Miuncheno saugumo konferencijoje R. Sikorskis iš pradžių taip pat buvo kalbėjęs apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kvietimą į susitikimą Paryžiuje.

Saugumo konferencijoje ES šalys ir Ukraina priešinasi JAV vienašališkam požiūriui į Rusiją siekiant užbaigti karą Ukrainoje. Abi šalys primygtinai tvirtina, kad jos turi būti prie derybų stalo ieškant taikaus sprendimo.

8 Komentarai