D. Trumpas pareiškė norintis, kad Rusija grįžtų į G 7

• D. Trumpas telefonu kalbėjosi su V. Putinu ir pareiškė, kad abu lyderiai susitarė dėl greito taikos susitarimo.
• JAV lyderis pokalbį surengė ir Kyjivui, ir Europai už nugarų. JAV gynybos sekretorius P.  Hegsethas kirto dar stipriau – Ukraina neturėtų turėti „iliuzijų“ dėl savo teritorijos atkūrimo. Jis taip pat atmetė Ukrainos narystės NATO idėją ir pareiškė, kad JAV karių Ukrainoje nebus.
• Europos lyderiai liko priblokšti dėl D. Trumpo veiksmų ir teigė, kad JAV prezidentas prieštarauja kelis metus kartotą mantrą, kad „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“.
• Politologė: tarptautinėje politikoje pildosi vienas blogiausių scenarijų.
• ES diplomatijos vadovė D. Trumpo planus pavadino „nešvariu sandoriu“.

Baigiame pildyti ketvirtadienio naujienų juostą. Naujausias žinias pranešime penktadienį ryte. 

D. Trumpas nori, kad Rusija grįžtų į G 7

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad „labai norėtų“, jog Rusija grįžtų į Didįjį septynetą (G 7), rašo BNS.

Rusija iš grupės, kurią sudaro Italija, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė (JK), Japonija, Kanada ir JAV, buvo pašalinta 2014-aisiais Maskvai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį.

„Manau, kad buvo klaida jį išmesti“, – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

A. Sybiha perspėja dėl bandymų suskaldyti pasaulį

Ukraina ketvirtadienį perspėjo dėl bandymų suskaldyti pasaulį po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė planus pradėti taikos derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. 

„Rusai bando pratęsti po Jaltos konferencijos įsigalėjusį mentalitetą, kai keli žmonės susėda prie stalo ir dalijasi pasaulį“, – Paryžiuje žurnalistams sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, turėdamas omenyje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Kryme vykusią Jungtinės Karalystės (JK), Sovietų Sąjungos ir JAV vadovų konferenciją.

K. Starmeris: V. Putino karių išvedimas – greičiausias būdas užbaigti karą

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pasisakė už Ukrainos prisijungimą prie NATO praėjus dienai po to, kai JAV prezidento administracija atmetė šią idėją.

Paklaustas, ar palaiko JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho teiginį, kad Ukrainos narystė Aljanse nėra reali, K. Starmeris sakė ITV: „Mano pozicija yra NATO pozicija. Tai buvo aptarta per aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį praėjusiais metais Vašingtone, kur visos NATO narės sutarė, kad Ukrainos kelias į narystę NATO turėtų būti negrįžtamas.“

K. Starmeris interviu taip pat pažymėjo, kad „Putinas čia yra agresorius“ ir kad „šis konfliktas galėtų baigtis rytoj, jei Putinas išvestų savo karius. Todėl man tai būtų paprasčiausias ir greičiausias būdas užbaigti šį konfliktą.“

O. Scholzas: priverstinis susitarimas nepadės pasiekti taikos

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad priverstinis susitarimas dėl karo su Rusija Ukrainoje užbaigimo nepadės pasiekti ilgalaikės taikos, rašo BNS.

Karas Ukrainoje „turi kuo greičiau baigtis“, teigė O. Scholzas, bet pridūrė, kad „Rusijos pergalė ar Ukrainos žlugimas nepadės pasiekti taikos, priešingai“.

„Tai keltų pavojų taikai ir stabilumui Europoje, toli gražu ne tik Ukrainoje“, – pažymėjo jis.

O. Scholzas sakė, kad nors jis pritaria D. Trumpo pokalbiams su V. Putinu, nes pats anksčiau mėgino su juo kalbėti, tačiau įspėjo, kad tokių diskusijų tikslas turėtų būti aiškiai parodyti Rusijos vadovui, kad „mes tikimės teisingos taikos Ukrainoje ir grįžimo prie Europos saugumo tvarkos, kurioje sienos negali būti keičiamos jėga“.

Jis tvirtino, kad negalima priimti sprendimų „dėl Ukrainos be ukrainiečių ir dėl Europos be europiečių“.

Pasak jo, bet koks taikos susitarimas „turi būti tvarus ir užtikrinti Ukrainos suverenitetą“.

„Dėl šios priežasties mes niekada nepritarsime diktuojamai taikai“, – pridūrė jis. 

Jis taip pat atmetė „bet kokį sprendimą, kuris lemtų Europos ir Amerikos saugumo atskyrimą“, sakydamas, kad „iš to laimėtų tik vienas asmuo – prezidentas Putinas“.

D. Tuskas: Ukraina, Europa ir JAV turi būti visiškai vieningos taikos derybose

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina ir jos sąjungininkės turi būti visiškai vieningos taikos derybose dėl karo draskomos šalies likimo. 

D. Tuskas savo pareiškime socialiniame tinkle teigė, kad telefonu kalbėjosi su lyderiais, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą.

Ukraina prarado du trečdalius teritorijos Kursko srityje

Ukraina ketvirtadienį pripažino, kad kontroliuoja vos trečdalį teritorijos Rusijos vakarinėje Kursko srityje, kurią per netikėtą puolimą praėjusiais metais pavyko užimti.

Ukraina taip pat pareiškė, kad tikisi šią teritoriją išmainyti derybose su Rusija. 

„Šiandien Rusijos Federacijos teritorijoje, palei Ukrainos sieną, turime savo saugumo zoną, kuri užima apie 500 kvadratinių kilometrų“, – socialiniame tinkle rašė Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Ukraina anksčiau teigė, kad kontroliuoja beveik 1.400 kvadratinių kilometrų.

Pentagono vadovas: suderėtoje taikoje bus elementų, kurių nenori nė viena pusė

Pete’as Hegsethas, JAV gynybos sekretorius, kalbėdamas spaudos konferencijoje Briuselyje sakė, kad suderėtoje taikoje turės būti tam tikrų elementų, kurių nenori nė viena pusė. Sienos nebus grąžintos į 2014 m. buvusią padėtį. Tuomet įvyko vienašališkai Rusijos įvykdyta Krymo aneksija.

Jis sakė, kad bet kokios derybos, kurios vyks, bus vedamos tiek su V. Zelenskiu, tiek su V. Putinu.

P. Hegsethas teigė, kad tam tikrą vaidmenį jose atliks ir NATO bei jos Europos narės.

Anot jo, ant derybų stalo gali atsidurti būsimas Ukrainos finansavimas.

Gynybos sekretorius teigė, kad NATO turi „siekti taikos per jėgą“.

Pasak P. Hegsetho, NATO yra „sėkmingiausias gynybos aljansas istorijoje“, tačiau turi didinti išlaidas, pasirengimą ir „letalumą“.

„Padarysime NATO vėl didžiu“, – sakė jis.  

G. Nausėda: Lietuva ir toliau rems Ukrainą

JAV ir Rusijos lyderiams pradėjus kalbėti apie galimas karo paliaubas, prezidentas Gitanas Nausėda Volodymyrą Zelenskį patikino, jog Lietuvos parama Ukrainai bet kokiu atveju bus tęsiama.

„Ką tik telefonu kalbėjau su V. Zelenskiu. Patikinau, kad niekas nesikeičia. Agresorius išlieka agresoriumi, o auka – puolama šalis – turi būti palaikoma. Paliaubos nėra tvari taika. Turime sustabdyti agresorių dabar ir visiems laikams“, – socialinio tinklo „X“ paskyroje teigė G. Nausėda. Lietuvos prezidento žodžius cituoja naujienų agentūra ELTA. 

„Lietuva ir toliau rems Ukrainą, investuos į jos gynybos pramonę, aprūpins reikalinga ginkluote“, – pridūrė jis.

M. Rutte: NATO turi persiorientuoti į karo meto mąstymą

NATO generalinis sekretorius po Aljanso gynybos ministrų susitikimo Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad NATO turi persiorientuoti į „karo meto mąstyseną“.  

Anot M. Rutte, NATO suteikė 50 mlrd. Eur paramą Ukrainai, o 60% šios sumos skyrė Europa ir Kanada. Įnašai, anot Aljanso vadovo, didėjo po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas paragino kitas Aljanso nares juos padidinti.

M. Rutte pabrėžė, kad buvo paskelbtas naujas karinės paramos Ukrainai paketas, kuriuo siunčiamas „aiškus gestas“, kad Europa ir Kanada prisiima didesnę naštos dalį.

Žurnalisto paklaustas, ar visi NATO sąjungininkai „vieningai“ tiki, kad Ukraina turi sėsti prie derybų stalo, M. Rutte teigė, kad visi NATO sąjungininkai vieningai mano, jog prasidėjus deryboms Ukraina turi būti „geriausioje įmanomoje pozicijoje“.

„Ukraina nedalyvaus bet kokiose derybose“, – kalbėjo M. Rutte.

Anot NATO generalinio sekretoriaus, kad ir koks būtų rezultatas, „turime užtikrinti, kad V. Putinas nebandytų užgrobti dar vieno papildomo kilometro Ukrainos teritorijos“.

Paklaustas, ar Ukraina pradeda derybas iš silpniausios pozicijos, jis tokias kalbas paneigė.

„Ne, ir aš su jumis visiškai nesutinku“, – atsakė M. Rutte ir pridūrė, kad jei derybos prasidės, „jos nesibaigs pirmą ar antrą dieną“.

Jis sako, kad jiems reikia „takelio“, kuris užtikrintų, kad derybos būtų sėkmingos, ir kad svarbu užtikrinti, jog V. Putinas suprastų, kad Ukraina gaus „visą paramą, kurios jai reikia, kad nugalėtų“.

EVT vadovas: taika Ukrainoje turi būti daugiau nei paprastos paliaubos

Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Antonio Costa ketvirtadienį perspėjo nesutikti su tokiu Ukrainos taikos susitarimu, kuris nesumažintų Rusijos keliamos grėsmės Europai.

„Taika negali būti paprastos paliaubos. Rusija nebeturi kelti grėsmės Ukrainai, Europai ir tarptautiniam saugumui“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Costa. Jį cituoja BNS.

M. Rutte: turime sudaryti Ukrainai kuo geresnes sąlygas deryboms 

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pripažino, kad Aljansui šios 24 valandos „buvo itin įtemptos“.

Tačiau jis teigė, kad JAV gynybos sekretorius P. Hegsethas atvyko su aiškia žinia apie Amerikos esą „ilgalaikį įsipareigojimą stipriam NATO aljansui“.

M. Rutte pridūrė, kad JAV gynybos sekretorius „aiškiai išreiškė Amerikos lūkesčius“, kad sąjungininkai prisiims „teisingą naštos dalį“.

„Visi sutariame, kad turime sudaryti Ukrainai kuo geresnes sąlygas deryboms“, – sako M. Rutte.  

D. Šakalienė: JAV gynybos ministras teigiamai vertina Lietuvos įdirbį gynybos srityje 

Lietuvos Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė šiandien lankosi Briuselyje, kur vyksta NATO gynybos ministrų susitikimas. Ji teigė, kad susitikimo kuluaruose pasikalbėjo ir su JAV gynybos sekretoriumi. 

„Iš JAV gynybos sekretoriaus P. Hegsetho išgirdau, kad investicijos į gynybą ir tikra karinė jėga bus JAV ir Europos bendradarbiavimo pagrindas. Jis labai teigiamai vertina Lietuvos įdirbį ir ambicijas bei tikisi gero komandinio darbo. Sutarėme, kad turime dar daug klausimų, kuriuos reikia aptarti – kalbėjome apie galimybę pratęsti diskusijas Vašingtone“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje skelbia ministrė. 

V. Zelenskis iki derybų su Rusija nori suderinti poziciją su Vašingtonu

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad prieš pradėdamas derybas su Maskva norėtų su Vašingtonu susitarti dėl pozicijos, kaip sustabdyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Ukrainos ir Amerikos susitikimai yra mūsų prioritetas. Ir tik po tokių susitikimų, kai bus parengtas planas, kaip sustabdyti Putiną, manau, kad būtų sąžininga kalbėtis su rusais“, – teigė V. Zelenskis, praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas surengė dvišalius pokalbius telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir ukrainiečių lyderiu.

Ukrainos prezidentas taip pat sakė nusivylęs tuo, kad D. Trumpas pirmiausiai paskambino V. Putinui.

V. Zelenskis teigė manantis, jog D. Trumpui Ukraina yra prioritetas, tačiau „bet kuriuo atveju tikrai nėra labai malonu“, kad jis pirmiausia paskambino V. Putinui.

V. Zelenskis pridūrė, kad D. Trumpas jam sakė, jog „norėjo kalbėtis su abiem prezidentais vienu metu“.

V. Putinas bandys užsitikrinti paliaubas iki balandžio 20 d. arba gegužės 9 d.

„Financial Times“ kalbinti analitikai teigia, kad V. Putino padėtis šiuo metu yra geriausioje pozicijoje per pastaruosius trejus metus.

„Padėtis V. Putinui atrodo daug palankesnė nei bet kuriuo metu per visą pastarųjų trejų metų karą. Jei JAV tiesiog vienašališkai nutrauks savo karinę ir diplomatinę paramą, taip pat dalijimąsi žvalgybos informacija, Ukraina atsidurs labai sunkioje padėtyje. Ir iš jos bus sunku išsivaduoti, net jei europiečiai labiau įsitrauks“, – sakė Aleksandras Gabujevas, Berlyno „Carnegie“ idėjų kalvės Rusijos ir Eurazijos centro direktorius.

Aukšto rango Ukrainos ir Vakarų pareigūnai sakė, kad D. Trumpas ir V. Putinas tikriausiai bandys užtikrinti paliaubas iki vienos iš dviejų svarbių artėjančių datų: Velykas, kurias stačiatikių ir katalikų bažnyčios šiemet švęs balandžio 20 d., arba gegužės 9 d., kai Rusija švenčia sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją.

„V. Putinas norės susitarti tokią svarbią dieną“, – sakė vienas Ukrainos pareigūnas.

Ukrainos analitikai teigia, kad išankstinės prognozės dėl katastrofiškų D. Trumpo prezidentavimo padarinių buvo teisingos.

„D. Trumpas pasirodo esąs toks pat blogas, kaip ir bijojome. Jis nori sudaryti sandorį su V. Putinu Ukrainos sąskaita ir dar nori, kad Ukraina jam sumokėtų mineraliniais ištekliais. Klausimas, ką darys Ukraina ir Europa išlieka“, – teigia Kyjivo ekonomikos mokyklos politikos mokslų profesorius Volodymyras Kulykas.  

Estijos parlamentaras: ši diena yra juoda diena Europai 

Markas Mihkelsonas, Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas, įspėjo, kad „ši diena gali įeiti į istoriją kaip juoda diena Europai“. 

„Europos vadovams atėjo laikas paimti likimą į savo rankas“, – pridūrė Estijos parlamentaras. 

V. Orbanas užsipuolė Bendrijos lyderius

Viktoras Orbanas, Vengrijos premjeras, vienas iš nedaugelio Europoje likusių V. Putino draugų, ketvirtadienį užsipuolė ES lyderius. Jis socialiniame tinkle „X“ komentavo ES diplomatijos vadovės K. Kallas išplatintą pareiškimą apie solidarumą su Ukraina.

„Ši deklaracija yra liūdnas blogo Briuselio vadovavimo liudijimas. Nors D. Trumpas ir V. Putinas derasi dėl taikos, ES pareigūnai skelbia beverčius pareiškimus. Negalima prašyti vietos prie derybų stalo. Ją reikia užsitarnauti! Jėga, gera lyderyste ir išmintinga diplomatija. Briuselio pozicija – remti žudymą tiek, kiek reikės, – yra moraliai ir politiškai nepriimtina“, – dėstė V. Orbanas.

V. Zelenskis: nesutiksiu su jokiais susitarimais, sudarytais be Kyjivo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį patikino, kad nesutiks su jokiais susitarimais dėl Ukrainos, sudarytais neįtraukiant į derybas jo šalies.

Ukrainos vadovas teigė, jog svarbiausia yra „neleisti, kad viskas vyktų pagal V. Putino planą“.

„Mes, kaip nepriklausoma šalis, negalime sutikti su jokiais susitarimais, (sudarytais) be mūsų. Aš tai labai aiškiai sakau mūsų partneriams – bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos be mūsų – mums nepriimtinos“, – lankydamasis atominėje elektrinėje Vakarų Ukrainoje teigė V. Zelenskis.

Ukrainos analitikai sunerimę 

Kyjivo ekonomikos mokyklos prezidentas Tymofijus Mylovanovas sakė, jog Ukraina nenorėjo susitaikyti su tuo, kad JAV karinė ir politinė parama gali sumažėti.

„Mes visada gyvenome šioje realybėje. Tačiau nenorėjome to pripažinti“, – socialiniuose tinkluose rašė žinomas politikos apžvalgininkas.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas palaikė karo tęsimą, bet nesuteikė pakankamos pagalbos“, – teigė jis.

„D. Trumpas remia karo pabaigą, bet irgi nesuteiks pakankamos pagalbos“, – pridūrė jis.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka teigė, kad Europa turėjo atsižvelgti į Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono raginimus sukurti Europos kariuomenę.

„Bet ne. Tai brangu, nenorime galvoti apie karą, viskas kaip nors įvyks ir taip toliau. Daugumos politikų trumparegiškumas yra problema“, – sakė jis.

„Dabar mums reikia greitų sprendimų iš Europos“, – pridūrė jis.

Tačiau A. Kovalenka taip pat užsiminė, kad Vašingtonas siekia „strateginio neapibrėžtumo diplomatijoje“, kad sudrumstų vandenį ir leistų D. Trumpui pasinaudoti netikėtumo elementu.

„Tai suteikia erdvės manevrams, neleidžia nuspėti veiksmų ir verčia priešininkus apsvarstyti įvairius scenarijus“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėja komunikacijos klausimais Darija Zarivna įspėjo, kad negalima spekuliuoti taikos derybomis.

„Per daug nereikalingų gandų ir sąmokslo teorijų apie derybas ir pozicijas“, – rašė ji socialiniuose tinkluose.

D. Zarivna pripažino, kad D. Trumpo pokalbiai telefonu su V. Putinu ir V. Zelenskiu galėjo pradėti naują karo etapą, ir paragino ukrainiečius vienytis.

„Mūsų laukia sunkus procesas kovoje už Ukrainą ir jį įveiksime vieningai“, – pridūrė ji.

Politologė: tarptautinėje politikoje pildosi vienas blogiausių scenarijų

Vertindama pastarąsias aktualijas, politologė Margarita Šešelgytė „Verslo žinių“ podkaste „Kontekstai“ sakė, kad „pildosi vienas blogiausių scenarijų“.

„Iš tiesų, ką mes dabar matome, tai iš dalies pildosi vienas blogiausių scenarijų, apie kurį buvo šnekama jau kurį laiką – atėjus D. Trumpui tikrai nenorėtume, jog tai signalizuotų negerą situaciją arba negerą karo baigtį“, – ketvirtadienio popietę VŽ teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė.

Podkastą galite klausyti čia.

K. Kallas: tai nešvarus sandoris 

Atnaujinta 17:03 

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas teigia, kad nuolaidžiavimas Rusijai prieš taikos derybas nėra „gera taktika“.

Kalbėdama Briuselyje ji pabrėžė, kad Europa ir Ukraina turėtų būti bet kokių taikos derybų dalyvės. Ji taip pat teigė, kad Ukraina ir toliau gautų ES paramą, net jei atmestų Rusijos ir JAV sudarytą susitarimą, praneša „Reuters“.

Anksčiau dieną K. Kallas, kuri taip pat yra Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, susitiko su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu, kuris, pasak jos, patikino, kad „ukrainiečiai yra tvirti ir nepasiduos“.

„Europa taip pat laikysis tvirtai ir toliau rems Ukrainą jos kovoje“, – priduriama jos pranešime socialiniame tinkle „X“.

ES diplomatijos vadovė pabrėžė, kad karas po keleto pokalbių telefonu nesibaigė. 

JAV prezidentas trečiadienį kalbėjosi telefonu su karo nusikaltimais kaltinamu Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, kad aptartų galimas taikos derybas. D. Trumpas pareiškė norįs sustabdyti žmonių žudymą. „V. Putinas gali nutraukti žudymą, kai baigs bombarduoti Ukrainą“, – kalbėjo K. Kallas. D. Trumpo planus jis pavadino „nešvariu sandoriu“, kuris neužbaigs karo.

K. Kallas kritikavo, kad JAV dar prieš derybas padarė nuolaidų Rusijai, pareikšdamos, kad Ukrainos narystė NATO yra nereali. Tai esą nuolaidžiavimas, ir tai iki šiol dar niekada nesuveikė.

J. Sullivanas: jeigu prezidentu būtų buvęs D. Trumpas, V. Putinas jau būtų Kyjive

Jake'as Sullivanas, buvęs JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, teigė, kad „tikėtina“, jog V. Putinas jau šiandien „sėdėtų Kyjive“, jeigu D. Trumpas būtų buvęs JAV prezidentu, kai Rusija 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Gindamas buvusią J. Bideno administraciją, jis sako, kad D. Trumpui buvo suteikta „daug svertų“ derėtis dėl sąžiningo taikos susitarimo. Jis teigė, jog tikisi, kad D. Trumpas „neištrauks kilimo iš po kojų“.

„Pats V. Zelenskis sakė, kad karas turi baigtis diplomatinėmis priemonėmis“, – pastebėjo J. Sullivanas. 

G. Nausėda: siekiame tvarios taikos

Atnaujinta 15:14 

„Negalima per prievartą atnešti taikos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas. 

Anot Lietuvos vadovo, privalo būti sudaryti stabili, tvari taika, kad po taikos susitarimo agresoriui nekiltų noras užpilti kitą šalį ar vėl Ukrainą. G. Nausėda akcentavo, kad Europos šalys turi parodyti daugiau politinės valios dėl gynybos stiprinimo.

G. Nausėda sakė tai artimiausiu metu telefonu aptarsiąs su Ukrainos prezidentu Volodimyru Zelenskiu.  

Jo teigimu, kol nėra susidariusios sąlygos tokiam susitarimui, geriau būtų nesiekti susitarimo per jėgą, o tiesiog toliau derėtis.

„Svarbiausia išvengti štai kokio dalyko – kad nesusidarytų įspūdis, jog yra bendraujama už nugaros tiek Europai, tiek Ukrainai, ir kad derybinės pozicijos, kurias atsineša šiuo atveju Jungtinės Amerikos Valstijos ir visas demokratinis pasaulis, kad jos būtų stiprios, kad jos neprasidėtų nuo kokių nors nuolaidų darymo, nes niekas pasaulyje nepasikeitė, agresorius liko agresoriumi, auka, užpultoji šalis liko užpultoji šalis ir šito pamiršti, nubraukti nuo stalo negalima“, – sakė prezidentas.

Jis pabrėžė, kad tiek Lietuva, tiek Europa yra su Ukraina.

Apie sankcijas nekalbėjo

Kremliaus atstovas sako, kad vakarykščio pokalbio tarp D. Trumpo ir V. Putino metu sankcijų Rusijai klausimas nebuvo aptartas.

„Ne, ši tema vakar nebuvo keliama, – atsakydamas į klausimą vietos žiniasklaidai sakė Dmitrijus Peskovas, atstovas spaudai.  – Mes sankcijas laikome neteisėtomis, pažeidžiančiomis visas prekybos taisykles. Žinoma, Rusija pasisako prieš šias sankcijas. Tačiau ši tema dar nebuvo iškelta.“

Taikos viltys kelia Europos akcijas į rekordines aukštumas

Pokalbiai tarp Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino dėl Ukrainos finansų rinkos įvertinti šoktelėjusiais lūkesčiais dėl taikos. Į derybas neįtrauktos Europos biržose po pastarųjų naujienų akcijų kainos kyla į rekordines aukštumas.

Popiet regioninis indeksas STOXX 600 buvo pakilęs 0,74%, į aukščiausią visų laikų lygį. Stiprus optimizmas fiksuojamas Vokietijoje, kurios akcijų indeksas DAX šoktelėjo daugiau kaip 1,6%, Prancūzijos CAC kilo 1,35%.

Tiesa, brangimu kalbose apie taiką Ukrainoje ketvirtadienį išsiskiria ir Europos gynybos sektoriaus akcijos, JAV atstovams davus suprasti, kad saugumo Ukrainoje ir Europoje užtikrinimu turės rūpintis pačios Europos šalys. „Rheinmetall“, „BAE Systems“, „Leonardo“ brangsta po 2–3%.

Derybų poveikį iliustruoja ir brangstantis euras. Ketvirtadienio pradžioje Eur/USD kursas buvo pakilęs kone iki 1,044, prieš nusileisdamas iki 1,0391.

Ketvirtadienį JAV dolerio atžvilgiu stiprėjo Rusijos rublis, USD/RUB kursas smuko daugiau kaip 3%, iki 90,95 RUB už JAV dolerį.

Euro atžvilgiu rublis sustiprėjo iki 94,61 RUB už eurą. 

D. Peskovas: apie Kinijos dalyvavimą kalbėti per anksti

Kalbėti apie Kinijos dalyvavimą „JAV ir Rusijos derybose“ dėl Ukrainos yra per anksti, pareiškė Dmitrijus Peskovas, V. Putino atstovas spaudai.

„Kol kas neįmanoma nieko pasakyti apie šalių konfigūraciją, nes, vėlgi, dar nebuvo jokių esminių kontaktų darbiniu lygmeniu“, – „Interfax“ cituoja D. Peskovą.

Jo žodžiais, pokalbio tarp D. Trumpo ir V. Putino metu buvo išdėstyta valstybių vadovų politinė valia, duoti nurodymai: „Bet tai įvyko vakar vakare. Šiandien yra kitos dienos vidurdienis. Taigi čia turime būti šiek tiek kantrūs.“

„Wall Street Journal“ šaltinių teigimu, Pekinas jau prieš kelias savaites pradėjo siųsti signalus apie norą atsidurti prie derybų stalų. Tiesa, be Ukrainos dalyvavimo. Apie tai galite skaityti 11:23 val. šios naujienų juostos įraše.

Ukrainos ministras NATO rėmėjams: „Mes tęsiame, mes stiprūs“

Ukrainos gynybos ministras Briuselyje ketvirtadienį tikino NATO rėmėjus, kad Kyjivas ir toliau tvirtai stovės prieš Rusiją, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie taikos derybas su Maskva.

„Šiame etape žinia yra tokia: mes tęsiame, mes stiprūs, mes pajėgūs, mes galime, mes pasieksime rezultatų“, – sakė Rustemas Umerovas, Briuselyje susitikdamas su savo kolegomis iš NATO.

D. Šakalienė: tik D. Trumpo ir V. Putino susitarimas dėl Ukrainos būtų mirtini spąstai

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad nuo pačios Europos priklauso, ar ji dalyvaus derybose dėl taikos Ukrainoje.

„Tik nuo mūsų priklauso, ar būsime nuošalyje, ar pateisinsime lūkesčius ir pasieksime savo faktinį pajėgumą kovoti už Ukrainą, kovoti už savo laisvę“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.

„Yra du labai akivaizdūs pasirinkimai, ar mes nuspręsime patikėti iliuzija, kad ponas Trumpas ir ponas Putinas ras sprendimą mums visiems – ir tai būtų mirtini spąstai – arba mes, kaip Europa, pasinaudosime savo ekonominiais, finansiniais ir kariniais pajėgumais ir būsime tie, kurie nuspręs, kas bus Europoje ir Ukrainoje kartu su JAV“, – teigė ministrė.

CNN: V. Putinas šios akimirkos laukė trejus metus

Nickas Patonas Walshas, CNN tarptautinio saugumo analitikas, teigia, kad V. Zelenskis trejus metus buvo dėmesio epicentre, o dabar nebežino, ar išvis dar yra kambaryje, kuriame deramasi dėl jo šalies ateities.

„V. Zelenskis buvo gerbiama asmenybė, simbolizuojanti vieningą Vakarų poziciją prieš marodieriaujančią autokratinę Rusiją. Jis vertė Europą laikytis moralinės pozicijos prieš Kremliaus vadovą, kuris daugelį metų taip sėkmingai siekė ją suskaldyti ir papirkti.  Vis dėlto D. Trumpas V. Zelenskį pažemino. Ukrainos lyderis tikėjosi asmeniškai susitikti su JAV kolega ir aptarti plačią taikos viziją po to, kai JAV prezidentas dar praėjusią savaitę užsiminė, kad jie galėtų netrukus susitikti, ir jo komanda nedelsdama ėmėsi pabandyti tokį susitikimą suplanuoti“, – primena CNN apžvalgininkas.

Europos lyderiai ne kartą naktimis į Kyjivą vyko nepatogiu traukiniu tik tam, kad galėtų nusifotografuoti kartu su Ukrainos lyderiu. Dabar D. Trumpo telefonų numerių sąraše jis yra antras po V. Putino – žmogaus, kuriam Tarptautiniam baudžiamajam teismui pateikti kaltinimai karo nusikaltimais.

„Tiesiog nežinome detalių, apie ką kalbėjosi D. Trumpas ir V. Putinas. Tačiau galime būti tikri, kad Kremliaus vadovas šios akimirkos laukė trejus metus – trokšdamas momento, kai jo groteskiška tolerancija šimtams kasdien žūstančių rusų gali virsti įtrūkimu Vakarų vienybėje arba kai NATO narėms Europoje jų amerikietiškasis saugumo garantas pasakys, kad jos lieka vienos“, – pastebėjo N. P. Walshas.

Anot analitiko, D. Trumpui karas Ukrainoje yra tas dalykas, kurį jis manė galįs sutvarkyti per 24 valandas nuo atėjimo į valdžią ir kuris niekada nebūtų prasidėjęs, jei jis būtų buvęs 2022 m. prezidento poste.

„Tai nėra jo prioritetas. V. Zelenskis taip pat nėra. Žmogus, esantis jo skambučių sąrašo viršuje, yra V. Putinas. Būtent su juo jis siekia sudaryti taiką, nors techniškai Jungtinės Valstijos Ukrainoje nekariauja. Ir tai kol kas yra viskas, ką mums reikia žinoti“, – savo tekstą užbaigia ekspertas.

Rusijoje jau kalbama apie Ukrainos padalijimą

Tuo metu Maskvoje jau girdisi idėjų dėl Ukrainos išdalijimo kitoms valstybėms.

Sergejus Naryškinas, Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos vadas, pareiškė, jog šiuo metu Ukrainoje vyksta „valstybingumo žlugimas“ ir reikia atlikti istorinę studiją „dėl Ukrainos teritorinio padalijimo tarp kaimyninių valstybių galimybės“.

„Tokiomis sąlygomis pasigirsta vertinimų, kad dėl neišvengiamo Ukrainos žlugimo jos žemės neišvengiamai bus atiduotos kaimyninėms šalims“, – Rusijos istorikų draugijos apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo S. Naryškinas, kurį cituoja „Interfax“.

Šnipų vadas taip pat pasinaudojo seniai taikoma Kremliaus taktika „skaldyk ir valdyk“ pareikšdamas, jog „nuosekliausiai“ pretenzijas į šiuolaikinės Ukrainos teritoriją esą reiškia Lenkija: „Dabar ji nukreipusi žvilgsnį į Lvivą, ir apskritai ne be pagrindo.“

„Dieve, padėk Ukrainai ir Europai pačioms savimi pasirūpinti“

„Dieve, saugok Ameriką, bet padėk Ukrainai ir Europai pačioms pasirūpinti savimi“, – skelbia Bohdano Nahaylo, vyriausiojo dienraščio „Kyiv Post“ redaktoriaus teksto antraštė. 

„D. Trumpo administracija yra pasirengusi sudaryti sandorį su Rusija Ukrainos teritorijos, saugumo, ateities ir gerovės sąskaita, ir net tada primygtinai reikalauja, kad tai, kas liko iš Ukrainos, sumokėtų savo mineraliniais ištekliais už tariamą Amerikos paramą. Užuot padėjusi giminingai demokratinei valstybei, kurią puola psichotiškas, despotiškas tarptautinis teroristas, naujoji Vašingtono vadovybė sako sumuštai ir nuskriaustai aukai: „Būkite dėkingi, kad bandome suteikti jums atokvėpį, bet ištuštinkite savo kišenes, nes vertybės ir principai – praeities dalykas, ir šiandien mes tikimės, kad visi mokės už mūsų pagalbą, tiksliau, už mūsų paslaugas“, – rašo „Kyiv Post“ vyriausiasis redaktorius.

Anot jo, desperatiškai siekdamas bet kokios paramos, kurią dar gali gauti iš JAV, V. Zelenskis, suprantama, bando rodyti drąsų veidą ir puoselėti viltį, kad su Ukrainos rėmėjų Europoje pagalba D. Trumpo administracijai nepavyks taip ciniškai parduoti Ukrainos, tačiau ragina ruoštis blogiausiam. 

Ukrainoje – šokas 

Vitalijus Ševčenka, BBC analitikas, teigia, kad Ukrainoje po JAV pareiškimų tvyro šokas ir siaubas.

„Darosi vis neramiau, o mūsų šalies išlikimas rimtai pakibęs ant plauko“, – sako Ukrainos buvęs parlamento narys Borislavas Bereza.

„Įdomu stebėti, kaip pasaulis lekia link Trečiojo pasaulinio karo, kartodamas tas pačias klaidas, kurias darė prieš Antrąjį pasaulinį karą“, – pridūrė populiarus Ukrainos aktyvistas ir komentatorius Serhijus Sternenko.

Vis labiau nerimaujama dėl to, kaip atrodys derybos ir kokios galimos nuolaidos gali būti padarytos.

Žurnalistė ir parlamento narė Viktoria Syumar, nerimauja, kad „Ukraina bus priversta siekti itin žeminančios taikos dar ne visai aiškiomis sąlygomis“.

Ukrainos kariuomenės karininkas ir populiarus komentatorius Jurijus Kasjanovas, sakė esąs pasipiktinęs, kad „nepaisoma šimtų tūkstančių šiame kare žuvusių ukrainiečių“. Tačiau, tęsia jis, „mes turime atlikti savo darbą“.

K. Budrys: tai nėra taika

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad Ukraina turi gauti ilgalaikę taiką.

„Mes turime orientuotis į tai, kad ukrainiečiai galės gyventi taikoje. Jeigu kalbame apie kažką, kas bus trapaus, ir patys netikime, kad tai tęsis ilgiau nei metus ar dvejus, tai nėra taika, tai nėra kokios tai saugumo garantijos. Rusija ir jos karinė mašina turi būti silpninama, o ne stiprinama“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas. Jį cituoja LRT.

Anot šalies diplomatijos vadovo, reikia ne tik sustabdyti Maskvos agresiją, užtikrinti nusikaltimus vykdžiusiųjų atsakomybę, bet ir suteikti Kyjivui atitinkamas saugumo garantijas.

„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos šiuo klausimu. Mums reikia sustabdyti agresiją, o ne vien tik nutraukti karinius veiksmus mūšio lauke. Sustabdyti agresiją – reiškiasi, neduoti agresoriui nieko pasiimti iš jo įvykdytų nusikaltimų (...). Atsakomybės klausimas čia taip pat yra labai svarbus – visų tų, kurie vykdė agresijos nusikaltimą, planavo, organizavo, įgyvendino“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė K. Budrys. Jį cituoja ELTA naujienų agentūra.

J. Boltonas: D. Trumpas pasidavė V. Putinui deryboms dar neprasidėjus

Buvęs prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pirmosios kadencijos metu Johnas Boltonas teigia, kad jam jau aišku, kur link krypsta JAV derybos su karo nusikaltėliu V. Putinu.

„Manau, kad tiksliai žinome, kas įvyko:  D. Trumpas faktiškai pasidavė V. Putinui dar neprasidėjus deryboms“, – CNN sakė J. Boltonas.

„Pozicijos, kurias gynybos sekretorius P. Hegsethas paskelbė Briuselyje yra susitarimo sąlygos, kurios galėjo būti parašytos tik Kremliuje“, – teigė buvęs JAV nacionalinio saugumo patarėjas.

Tokias ankstyvas nuolaidas Kremliui ekspertas pavadino didele klaida.

„Jei einate į derybas, neskelbkite, kas jums priimtina, prieš joms prasidedant, ir neišduokite savo pozicijų“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad V. Putinas taip pat laimėjo dar vieną dalyką, kurio norėjo: derėtis dėl Ukrainos su D. Trumpu, o ne su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„V. Putinas nenori derėtis su V. Zelenskiu, jis nori derėtis su D. Trumpu, nes mano, kad iš jo gaus daugiau, ir jis visiškai teisus“, – sakė J. Boltonas.

J. Boltonas teigia, kad nors buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas ir elgėsi netinkamai Ukrainos klausimu ir padarė klaidų, tačiau paskutinį tašką padės D. Trumpas.

„Ukrainos kapituliaciją pasirašys D. Trumpas“, – sakė J. Boltonas.

Kremlius: kalbėsime ne tik apie Ukrainą, bet ir Europą

Atnaujinta 13:10 

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidento D. Trumpo ir V. Putino susitikimas turi būti surengtas nedelsiant.

„Tokį susitikimą tikrai reikia surengti gana greitai; valstybių vadovai turi daug ką aptarti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremlius taip pat teigė, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai rūpimų klausimų.

2021 metais Rusija pareikalavo, kad NATO grįžtų prie 1997-ųjų sienų. Be kitų dalykų, tai reikštų NATO be Baltijos valstybių ir Lenkijos.

„Be abejo, visi klausimai, susiję su saugumu Europos žemyne, ypač tie aspektai, kurie susiję su mūsų šalimi (...), turėtų būti išsamiai aptarti, ir mes tikimės, kad taip ir bus“, – teigė D. Peskovas.

Karo nusikaltėlis V. Putinas NATO plėtra pasinaudojo kaip vienu iš niekuo nepagrįstų pretekstų didelio masto invazijai į Ukrainą pradėti.  

FT: D. Trumpas parodė Europos bejėgiškumą

Henry Foy, dienraščio „Financial Times“ Briuselio biuro vadovas, teigė, kad D. Trumpo sprendimas pradėti dvišales derybas su Maskva sugriovė bet kokias iliuzijas, kad Briuselis galėtų atlikti svarbų vaidmenį formuojant bet kokio taikos susitarimo kontūrus. Vėliau D. Trumpas pridūrė, kad Saudo Arabija greičiausiai taps taikos susitarimo tarpininke, ir taip dar labiau sustiprino Europos bejėgiškumo jausmą.

„Europos pareigūnai, nuo pat D. Trumpo išrinkimo iš esmės nieko nežinoję apie jo planus Ukrainoje, puoselėjo viltį, kad pasinaudodami šiandien ir rytoj Miunchene vyksiančiais dvišaliais susitikimais su Keithu Kelloggu, tariamai oficialiu prezidento pasiuntiniu Ukrainoje, surinks tam tikrų įžvalgų ir pabandys paveikti Baltuosius rūmus. Šios jau ir taip toli siekiančios fantazijos visiškai subliuško, kai D. Trumpas net neįvardijo K. Kelloggo kaip vieno iš keturių savo derybų komandos narių“ ,– pastebėjo H. Foy. 

Europa turi dėl ko baimintis dėl dviejų dalykų: baimė, kad teks susimokėti už susitarimo, dėl kurio jie nesiderėjo, vykdymą. Tai vyktų per Ukrainos atstatymo fondus, ginklų tiekimą ir taikos palaikymo karius Ukrainoje.

Antra, nerimaujama, kad D. Trumpas gali susitarti dėl sąlygų, kuriomis nepaisoma platesnių žemyno saugumo problemų ir kuriomis V. Putinas galėtų pasinaudoti ateityje darydamas spaudimą kitoms šalims.  

O. Scholzas atmeta „diktuojamą taiką“ Ukrainai

Atnaujinta 12:24 

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad susitarimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo neturėtų būti primestas Kyjivui.

„Kita užduotis – užtikrinti, kad nebūtų diktuojamų taikos (sąlygų)“, – naujienų portalui „Politico“ sakė O. Scholzas. 

O. Scholzas interviu teigė, kad visuomet turi būti užtikrinta transatlantinė vienybė.

„Man gana aišku, kad negali būti sprendimo (...) nedalyvaujant JAV“, – sakė jis.

Tuo pačiu jis atmetė galimybę artimiausioje ateityje nusiųsti į Ukrainą vokiečių karių.

Šiuo etapu „neaišku, kokiomis sąlygomis Ukraina būtų pasirengusi sutikti su taikos susitarimu“, sakė O. Scholzas.

Jo teigimu, Ukrainai reikia galimybės vystytis net ir po taikos susitarimo. Tai reiškia turėti stiprią kariuomenę, kuri būtų didesnė nei prieš karą ir kuri būtų apginkluota vakarietiškais ginklais.

BBC analitikas: NATO vienybė aižėja 

Jonathanas Beale, BBC gynybos temų korespondentas, teigia, kad Aljanso vienybė aižėja.

„NATO vadovas M. Rutte bando išsaugoti pasitikėjimą Aljansu ir ragina sąjungininkus smarkiai padidinti išlaidas gynybai. Jis tikisi, kad tai padės užmegzti ryšius ir sustiprinti įtaką Vašingtonui. Tačiau D. Trumpas nustatė labai aukštą kartelę, kurią nedaugelis gali atliepti – gynybai skirti iki 5% savo BVP. Dauguma sąjungininkių sunkiai pasiekė daugiau nei prieš dešimtmetį nustatytą 2% BVP tikslą. Kol kas kritika D. Trumpui buvo prislopinta. Tačiau tas kruopščiai sukalibruotas vieningas NATO frontas dėl Ukrainos – kuris išsilaikė iki šiol – trūkinėja. Taip pat ir pastangos izoliuoti V. Putiną kaip tarptautinės politikos veikėją. Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius buvo drąsesnis už daugelį kitų. Jis sakė „apgailestaujantis“, kad JAV administracija padarė nuolaidų Rusijai dar prieš prasidedant deryboms“, – pastebėjo J. Beale. 

[infogram id="e6dd8028-a972-4ab9-a937-99440268f5cc" prefix="LF4" format="interactive" title="NATO šalių gynybos išlaidos 2024 m."]

WSJ: D. Trumpas perrašo konfliktų sprendimo vadovėlį

D. Trumpas perrašinėja priimtą pasaulio konfliktų sprendimo vadovėlį, siūlydamas derybas dėl karo Ukrainoje sureguliavimo nuolaidomis Rusijai ir žlugdydamas viltis sukurti Palestinos valstybę savo planais perkelti visus Gazos Ruožo gyventojus, rašoma „Wall Street Journal“ analizėje.

D. Trumpas šiuo metu Gazą ir Ukrainą vertina panašiai: tūkstančiai žmonių žūsta be reikalo, miestai skęsta griuvėsiuose, nesibaigiančias kovas kursto sena neapykanta. Ir jo sprendimai Gazos Ruožui ir Ukrainai taip pat atrodo panašūs. 

Jie gimsta iš D. Trumpo tikėjimo savo įtikinėjimo galiomis, deklaruojamo troškimo būti vertinamam kaip istorinės reikšmės taikdariui, gebančiam sudaryti sandorius. Ir iš polinkio primesti sprendimus silpnesnėms šalims, įskaitant sąjungininkes, leidiniui komentavo abu konfliktus tyrinėję analitikai.

„Abiejose situacijose jis nori ramybės, taikos, susitarimo. Mažiau Amerikos įsitraukimo ir mažiau Amerikos rizikos“, – sako Williamas Wechsleris  iš analitinio centro „Atlantic Council“.

Todėl kyla klausimas, ar dabar D. Trumpas gali išbandyti savo planą kitur, pavyzdžiui, Taivane, kur vis labiau baiminamasi, kad prezidento noras greitai sudaryti prekybos susitarimą su Pekinu gali įkvėpti jį panaudoti demokratinę salą kaip derybinį kozirį.

NATO gynybos ministrai reiškia pasipiktinimą

„Nepamirškime, kad Rusija tebekelia grėsmę gerokai plačiau, ne tik Ukrainoje“, – pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Johnas Healey po to, kai Jungtinės Valstijos sukrėtė NATO pareiškusios, kad Ukraina niekada neturėtų prisijungti prie Aljanso ir kad Europos sąjungininkės turėtų prisiimti atsakomybę už Ukrainos saugumą ateityje.

„Negali būti jokių derybų dėl Ukrainos be Ukrainos. Ir Ukrainos balsas turi būti bet kokių derybų centre“, – sakė J. Healey žurnalistams NATO būstinėje, 32 organizacijos gynybos ministrams susirinkus tartis dėl Ukrainos.

Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas sakė, kad Europos šalys pernai suteikė apie 60% karinės paramos Ukrainai ir turi dalyvauti derybose, ypač atsižvelgiant į JAV reikalavimus, kad Europa ilgainiui prisiimtų didesnę atsakomybę už Ukrainos saugumą.

„Labai natūralu, kad mes įsitraukėme į diskusijas“, – sakė P. Jonsonas.

Jo kolega iš Estijos Hanno Pevkuras pabrėžė, kad Europos Sąjunga (ES) paskatino skelbti sankcijas Rusijai, daug investavo į Ukrainos gynybą ir bus paprašyta apmokėti sąskaitą už karo nuniokotos šalies atstatymą.

„Turime ten būti. Taigi, dėl to nekyla jokių abejonių. Kitaip ši taika nebus ilgalaikė“, – perspėjo H. Pevkuras.

Kinija nori pasiderėti be Ukrainos 

Pasak su šiuo klausimu susipažinusių žmonių Pekine ir Vašingtone, pastarosiomis savaitėmis Kinijos pareigūnai per tarpininkus pateikė D. Trumpo komandai pasiūlymą surengti abiejų lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą ir palengvinti taikos palaikymo pastangas po galimų paliaubų, praneša „Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais Pekine ir Vašingtone.

Pasak leidinio šaltinių, Kinijos pasiūlyme visų pirma numatoma surengti JAV ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą nedalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Tačiau šis pasiūlymas JAV ir Europoje buvo sutiktas skeptiškai, atsižvelgiant į didelį susirūpinimą dėl vis glaudesnių Pekino ir Maskvos ryšių.

Perspektyva, kad JAV derėsis dėl Ukrainos ir Europos saugumo ateities su Rusija ir Kinija, prieštarauja ilgamečiam Vakarų įsipareigojimui įtraukti Ukrainą į bet kokias derybas dėl jos ateities.

Baltieji rūmai atsisakė patvirtinti, ar gavo Kinijos pasiūlymą, bet jo turinį atmetė. „Visiškai neperspektyvus“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Paklaustas apie pasiūlymą, Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai atsakė, kad apie jį nežino ir kartu pridūrė: „Tikimės, kad šalys stengsis deeskaluoti padėtį ir sieks politinio susitarimo.“

JAV pareigūnai ne kartą kaltino Kiniją, kad šios karinė ir politinė parama Maskvai leido tęsti plataus masto invaziją Ukrainoje.

Vokietijos ir Prancūzijos ministrai reaguoja į taikos pasiūlymą

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį pareiškė apgailestaujantis, kad D. Trumpo administracija padarė nuolaidų Rusijai dar nė neprasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos.

Mano nuomone, būtų buvę geriau prie derybų stalo kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO arba galimus teritorijos praradimus, – prieš NATO gynybos ministrų susitikimą sakė B. Pistorius.

Prancūzijos gynybos ministras savo ruožtu teigė, kad NATO atėjo lemtinga akimirka, kai reikės apsispręsti dėl savo ateities, JAV ir Rusijai ruošiantis derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

„Tai lemiama tiesos akimirka, – prieš NATO susitikimą žurnalistams sakė Sebastienas Lecornu – Žmonės tai vadina svarbiausiu, stipriausiu kariniu aljansu istorijoje. Istoriškai tai tiesa, tačiau klausimas, ar tai bus tiesa ir po 10 ar 15 metų.“ Ministrą cituoja BNS. 

Susitarimas – už akių, ir Europai, ir Ukrainai 

Analitikai dėl Donaldo Trumpo, JAV prezidento, skubėjimo susitarti įžvelgia pavojų: JAV lyderis jau pradėjo derėtis su Kremliumi už nugaros palikdamas ir pačią Ukrainą, ir Europą. Be to, amerikiečių komandai trūksta derybų su rusais patirties, o tai reiškia, kad Maskva gali gauti jai naudingiausią susitarimą. 

Plačiau analizę kviečiame skaityti čia. 

Susitikimas galėtų vykti Saudo Arabijoje 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė, kad tikisi, jog susitikimas su karo nusikaltimais kaltinamu Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu dėl karo užbaigimo įvyks Saudo Arabijoje.  

D. Trumpas pridūrė tikintis, jog susitikimas įvyks „netolimoje ateityje“. 

Anot jo, prie derybų taip pat prisijungs Saudo Arabijos princas Mohammedas bin Salmanas. Anksčiau šią savaitę jis atliko pagrindinį vaidmenį Rusijai ir JAV apsikeičiant kaliniais. 

Kremliaus išplatintame pareiškime teigiama, kad abu lyderiai sutarė, jog „atėjo laikas dirbti kartu“ ir kad V. Putinas pakvietė D. Trumpą atvykti į Maskvą. 

Nėra Ukrainos išdavystė

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį bandė ginti JAV poziciją ir teigė, kad D. Trumpo susitarimas su V. Putinu pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo „tikrai nėra (Ukrainos) išdavystė“.

„Čia nėra jokios išdavystės. Tai pripažinimas, kad visas pasaulis ir Jungtinės Valstijos yra suinteresuotos taika, suderėta taika, kaip yra sakęs prezidentas Trumpas, žudymo sustabdymu. Taigi, tam reikės, kad abi pusės pripažintų dalykus, kurių nenori“, – prieš NATO susitikimą žurnalistams teigė P. Hegsethas.

Tuo tarpu NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad Ukraina turi būti įtraukta į taikos derybas, o bet koks galutinis susitarimas turi būti ilgalaikis.

„Žinoma, tai labai svarbu, (kai) kalbame apie Ukrainą, kad Ukraina būtų aktyviai įsitraukusi į viską, kas daroma dėl Ukrainos“, – prieš Aljanso gynybos ministrų susitikimą žurnalistams sakė M. Rutte.

G. Paluckas: derybos kelia nerimą

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad situacija dėl artėjančių Ukrainos taikos derybų kelia nerimą, nes neaišku, kiek apie JAV prezidento administracijos ir Rusijos pokalbius yra informuojamas Kyjivas, rašo BNS.

„Situacija iš tiesų kelia tam tikrą nerimą, nes pastarojo meto visos pastangos, ir ne tik Lietuvos, bet ir, pirmiausia, Europos Sąjungos, buvo nukreiptos į tai, kad naujoji JAV administracija, pradėdama derybas su Rusija dėl taikos, pirmiausia nepamirštų Ukrainos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

„Ta dinamika, kai JAV prezidentas pirmiausia bendrauja su Rusijos prezidentu, ir mes tikrai neturime visos informacijos, apie kokias sąlygas, kokius derybų terminus šnekasi, tačiau, neapisant to, pastangas ir toliau reikia didinti, (...) jog JAV vis dėlto nepastumtų Ukrainos iš derybų formato“, – pridūrė jis.

„Tokiu atveju turėsime daug gilesnę problemą“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Pasak G. Palucko, trumpalaike prasme nutraukti ugnį kuo greičiau yra naudinga visiems, tačiau tariantis dėl taikos svarbu susiderėti dėl saugumo garantijų.

„Ilgalaikė taika, saugumo garantijos ir tikimybė, kad Rusija atnaujins karo veiksmus, tai yra pagrindiniai klausimai. Jeigu į taikos procesą nebus įtraukta Ukraina, nebus įtraukta Europa ir nebus įtraukta visa NATO, tokia tikimybė (blogo scenarijaus – BNS) augs“, – kalbėjo ministras pirmininkas.