„FT“: Rusija pripažįsta prarandanti įtaką jai svarbiose šalyse
Šiame dokumente prasprūsta retai matoma informacija apie tai, kaip Rusijos karas Ukrainoje pakenkė ryšiams su kai kuriais artimiausiais Maskvos sąjungininkais. Nors Rusijos propaganda aktyviai skelbia esą Vakarų sankcijos neveikia, Rusijos vyriausybės analizėje pripažįstama, kad Vakarų sankcijų spaudimas sėkmingai įvarė pleištą tarp Maskvos ir kai kurių jos artimiausių prekybos partnerių.
Rusijos ministrų kabinetas ataskaitą pristatė kelioms dešimtims aukštų vyriausybės pareigūnų ir kai kurių didžiausių šalies valstybinių bendrovių vadovams. Pranešime taip pat dalyvavo tokie Rusijos radikalai, kaip Sergejus Karaganovas, raginęs karo nusikaltimais kaltinamą Rusijos autoritarinį lyderį Vladimirą Putiną panaudoti branduolinį ginklą prieš Europą, ir Aleksandras Duginas, radikalaus smurto prieš ukrainiečius šalininkas.
Ataskaitoje teigiama, kad Maskva siekia atkurti savo galimybes dalyvauti pasaulinėje prekyboje. Tam Maskva pasitelktų Eurazijos sąjungą ir per ją siektų daryti įtaką pasaulinei prekybai ir konkuruoti su ES, JAV ir Kinija.
Naujoji sąjunga esą turėtų sujungti Rusiją su pasaulio pietų šalimis, suteikdamas kiekvienai šaliai prieigą prie žaliavų, plėtojant finansinius ir transporto ryšius ir vienijant jas bendra „pasaulėžiūra, kurioje mes rašytume taisykles naujam pasauliui ir turėtume savo sankcijų politiką“, teigiama Rusijos vyriausybės ataskaitoje.
Vis tik net ir Rusija suvokia, kad yra kliūčių šiam jos planui. Ataskaitoje teigiama, kad Vakarų šalys sėkmingai gąsdina Vidurio Azijos šalis, kad jos laikysis sankcijų, taikydamos „morkos ir lazdos“ metodą ir siūlydamos joms prieigą prie pasaulinių rinkų, transporto koridorių ir tiekimo grandinių, kurios aplenkia Maskvą.
Tuo tarpu Rusijos sąjungininkės iš sankcijų pasipelnė išstumdamos Rusijos įmones iš savo jurisdikcijos, perimdamos importo ir eksporto srautų kontrolę ir perkeldamos gamybą iš Rusijos, teigiama šalies vyriausybės ataskaitoje. Joje taip pat priduriama, kad Vidurio Azijos šalys taip pat siekė gauti papildomų komisinių, kad kompensuotų sankcijų pažeidimo riziką.
Dokumente pripažįstama, kad Rusija turės „žaisti ilgą žaidimą“, kad išlaikytų Vidurio Azijos šalis savo orbitoje. Joje siūloma Maskvai apeliuoti į jų bendrą istoriją ir gerbti jų nepriklausomybę, kartu suvokiant, kad Rusijos pergalės kare prieš Ukrainą nepakaks Vakarų sankcijų spaudimui nutraukti.
„Glaudūs santykiai su tokia šalimi kaip Rusija bus sunkumų šaltinis“, – teigiama ataskaitoje.
Joje priduriama, kad Vidurio Azijos šalys naudojasi Rusijos „pažeidžiamumu“ ir siekia „integruotis be Rusijos“ į kitas organizacijas. Tautos, anot Rusijos, „pakeitė savo pasaulėžiūrą“, „permąstydamos mūsų bendrą istoriją“, skatindamos anglų, o ne rusų kalbą, pereiti prie vakarietiškų švietimo standartų ir siųsdamos savo elitą mokytis į Vakarus.
Šalys turės „apsispręsti dėl savo pozicijos Rusijos atžvilgiu“, – rašoma ataskaitos išvadose, tačiau jos išsamiau nekomentuojamos.
Kazachstanas, didžiausia regiono ekonomika, pasmerkė Rusijos invaziją, atsisakė pripažinti Rusijos teritorinius laimėjimus ir stengėsi parodyti, kad laikosi Vakarų sankcijų. Tačiau kaimyninė Kirgizija tvirtai stojo į vieną gretą su Rusija ir tapo svarbiu Vakarų sankcijų apėjimo keliu.
Rusijos parengtame dokumente Maskvos visiškai pavergta Baltarusija apibūdinama kaip „sėkmingiausias“ Rusijos įtakos pavyzdys. Tačiau dokumente pripažįstama, kad Maskvos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos, kuriai priklauso Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas ir Kirgizija, plėtra taip pat susiduria su „sisteminėmis problemomis“.
