Prezidentūra: norint finansuoti gynybą, reikia 3,5–4% ekonomikos augimo

„Prezidento nuomone, Lietuvos BVP augimas turėtų būti ne 2,5–3%, kaip pastaruoju metu, bet bent jau 3,5–4% ekonomikos augimo mes turėtume siekti tam, kad iš esmės galėtume įgyvendinti du tikslus vienu metu: mažinti nelygybę didinant gyventojų pajamas spartesniu už infliaciją dydžiu ir tuo pačiu spartesnio ekonomikos augimo generuojant papildomas biudžeto pajamas nacionalinei divizijai suformuoti“, – po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su verslo atstovais trečiadienį sakė Vaidas Augustinavičius, vyriausiasis patarėjas. 

Jo teigimu, kitų būdų padidinti biudžeto pajamas nei per BVP didesnį augimą nėra: „Pagrindinis finansavimo šaltinis divizijai finansuoti būtų bendrojo vidaus produkto skatinimas“.

„Verslas pilnai sutinka, kad prezidento siūlymai, kurie esmingai spręstų prieigą prie kreditavimo Lietuvoje, jie galėtų reikšmingai paspartinti BVP augimą“, – teigė V. Augustinavičius.

Pasak jo, pritaikius „masyvias, ekonomikos skatinimą didinančias priemones“, 30–40% iš gynybai reikalingų papildomų 12 mlrd. Eur būtų galima į biudžetą surinkti savarankiškai, dar apie 30–40% galėtų būti skolinamasi, o likusi dalį padengtų šešėlio mažinimo priemonės bei siūloma didesnė Lietuvos banko (LB) pelno įmoka.

Pasak patarėjo,  yra „pajudėję ledai“ dėl didesnio Europos investicijų banko (EIB) finansavimo karinės paskirties projektams. 

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas teigė, kad be papildomų investicijų į ekonomikos augimą tikėtis jos augimo sparčiau „būtų naivu“. 

„Akivaizdu, kad priemonės, susijusios su kredito platesne prieiga prie valstybei svarbių investicinių projektų, tikrai būtų vienas iš tų sprendimų“, – teigė L. Savickas.

„Mes iš savo pusės esame pasiūlę tikrai ambicingą planą, siekiant sukurti valstybės investicijų skatinimo prielaidą, suvienodinti sąlygas investuotojams – ne tik užsienio, bet ir Lietuvos – tokiuose sektoriuose, kurie iki šiol yra pademonstravę spartų augimą“, sakė ministras. 

Jis pakartojo, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas iki 2030 metų galėtų leisti sugeneruoti bent 10 mlrd. Eur investicijų į šalies aukštos pridėtinės vertės strateginius sektorius.

Valstybės gynimo tarybai anksčiau sausį įtvirtinus siekį gynybos finansavimą 2026-2030 metais padidinti iki 5–6% bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies vadovai tikisi, jog didžiąją dalį papildomo lėšų poreikio bus galima užsitikrinti ES sutarus dėl bendro skolinimosi mechanizmo.

G. Nausėda sausį interviu BNS pareiškė, kad iki 2030 metų siekiant išvystyti kariuomenės diviziją ir krašto apsaugai skirti 5-6% bendrojo vidaus produkto (BVP), tam reikėtų apie 12-13 mlrd. Eur papildomų lėšų, o vienas šaltinių tam, anot jo, galėtų būti ir Lietuvos valiutos atsargų investicijų grąža per didesnę LB pelno įmoką.

Šalies vadovas, be to, siūlė pinigų gynybai surinkti skatinant ekonomikos augimą. Pasak prezidento, tai būtų įmanoma padaryti per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.

Gyventojų santaupų panaudojimas

Pasak V. Augustinavičiaus, reikėtų sutarti, ar gyventojų lėšos nacionalinį plėtros banką „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE) galėtų pasiekti tiesiogiai, ar per komercinius bankus.

„Yra kelios alternatyvos, iš tikrųjų, jos visos yra įmanomos toliau diskutuoti, toliau tai bus daroma: (...) kai bankai tarpininkauja būtent padedant gyventojams atsidaryti taupomąsias sąskaitas, kaip tai veikia Prancūzijoje. Kita alternatyva – kai ILTE tiesiogiai priima indėlius iš gyventojų“, – trečiadienį po prezidento susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministru ir verslo asociacijomis žurnalistams sakė V. Augustinavičius.

„Tikslas per šiuos metus išsigryninti tą alternatyvą, kuri būtų realiausia, kuri duodą didžiausią efektą, kuri priimtiniausia visiems socialiniams partneriams. Tuomet, išsigryninus tą konkrečią schemą, kuri galėtų veikti, būtų pereinama prie teisės aktų projektų rengimo“, – teigė jis.

Prezidento patarėjo teigimu, jei dėl to būtų apsispręsta šiemet, skolinti ILTE gyventojai galėtų pradėti „poros metų perspektyvoje“. 

Sausį V. Augustinavičius sakė, kad įteisinus naują tvarką gyventojų santaupas taupomosiose sąskaitose ILTE galėtų investuoti į gynybos pramonę, infrastruktūros projektus ir taip skatintų ekonomikos augimą.

Pasak jo, „gyventojų indėlių įdarbinimu į ekonomiką“ siekiama sudaryti sąlygas gyventojams savanoriškai užsidirbti papildomai iš einamosiose sąskaitose laikomų lėšų, taip pat suteikti daugiau finansų verslo plėtrai, kuri augintų šalies ūkį.

Patarėjo teigimu, dar anksti kalbėti, kokiomis palūkanomis ILTE skolintųsi, tačiau jos galėtų būti susietos su infliacija.

„Verta atkreipti dėmesį į infliacijos lygį. Tikslas, kad gyventojų santaupos ne tik nenuvertėtų, bet dar ir duotų jiems grąžą. Matyt, į infliacijos rodiklį bus žiūrima sprendžiant dėl galutinių skaičių“, – sakė V. Augustinavičius.

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius indėlius vadino „neišnaudotais rezervais“. 

Jo teigimu, gyventojai ir verslas turi sukaupę indėlių už maždaug 30 mlrd. eurų: „Kurie dūla negaudami jokios grąžos, o tiesiog guli sąskaitose arba guli Lietuvoje. Buvo noras įveiklinti.“

„Geriau mokėtume savo žmonėms, kurie tuos laiko tuos indėlius, didesnes palūkanas čia vietoje, nes tie pinigai liktų pas mus, kurtų pridėtinę vertę“, – kalbėjo LPK vadovas.

Skolinti krašto apsaugai nuo praėjusių metų spalio 10 dienos galima įsigyjant gynybos obligacijas, už jas siūlomos 2% metinės palūkanos. Iki sausio pabaigos iš šio šaltinio jau gauta 16,67 mln. Eur.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.