G. Paluckas: partijų susitarimas dėl gynybos yra prasmingas, bet prioritetas – pinigų paieška
Papildymai visame tekste
„Susitarimai yra reikalingi ir prasmingi, bet susitarimuose pinigų nėra. Jeigu mes šnekame apie trumpojo laikotarpio veiksmus, kuriuos reikia atlikti, arba tuos žingsnius, kuriuose reiktų žengti, tai, manau, kad susitarimas vienoks ar kitoks atsiras jau Seimo salėje dedant balsus ant stalo“, – antradienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje kalbėjo ministras pirmininkas.
Pasak jo, šiuo metu Vyriausybė turi užduotį ieškoti realių finansinių šaltinių, Valstybės gynybos tarybai (VGT) nusprendus per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5% iki 6% bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Lygiagrečiai tokio susitarimo ruošimas gali vykti. Aš neabejoju, kad Seime tokią inciatyvą palaikytų ir daugiau parlamentinių partijų“, – kalbėjo G. Paluckas.
Susitarimą atnaujinti ragina opozicijoje esantys konservatoriai, kurių iniciatyva prieš kelis metus jis ir buvo pasirašytas, šiai politinei jėgai būnant valdžioje.
G. Nausėdą matytų kaip telkėją
TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė vėliau žurnalistams teigė, jog įprastai atnaujinimus pavykdavo suderinti susitarus tarp pačių partijų, tačiau stingant iniciatyvos politines jėgas galėtų sutelkti šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
„Dabar to nejaučiama. Erdvė yra vakuuminė ir norisi, kad ji neliktų vakuuminė bei būtų bandoma kažkaip praslysti ieškant erdvių, kaip atitolti nuo VGT sprendimo (...). Artimiausiu metu kreipsimės į šalies prezidentą, kad tą vakuumą užpildytų“, – sakė politikas.
Pagal 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo, krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5% BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.
Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50.000 karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.
Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.
Lietuva išlaidas krašto apsaugai didinti dar labiau siekia, norint pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus pasiekti iki 2030 metų.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3% BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4% BVP asignavimus.
L. Kasčiūnas: premjeras dar nepadaręs namų darbų
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas po susitikimo su premjeru sako, kad valdantieji nėra parengę plano dėl ilgalaikio gynybos finansavimo, o premjeras G. Paluckas „nepadarė namų darbų“.
„Mes tikrai norim, kad ta 5–6% ambicija taptų realybe, mes labai norime, kad tai įvyktų ir esam pasirengę paremti tikrai išmintingus protingus sprendimus. Tik, be jokios abejonės, tada reikia turėti kažkokį bent jau preliminarų planą“, – žurnalistams antradienį Seime sakė L. Kasčiūnas.
„Matau, kad premjeras dar nepadaręs namų darbų šitoj vietoj“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūno teigimu, dešimtmečiui į priekį planuojant finansavimo didinimą, pirmiausia turi būti suplanuotos lėšos vienkartiniams pirkiniams, o tuomet paskirtas finansavimas divizijos palaikymui.
„Esminis klausimas yra ne tik iš kur surinkti tuos 15 mlrd. Eur, bet ir kaip palaikyti diviziją toliau ateity, kai reikia tvarių finansavimo šaltinių“, – kalbėjo buvęs ministras.
„Visą laiką dešimt metų iš eilės skolintis – tai čia yra savižudybė ekonomikai, viena vertus, ir kita vertus, tu tiesiog paskęsi skolose ir už jas turėsi mokėti“, – teigė jis.
Planus didinti gynybos finansavimą yra sukritikavęs vienas iš koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Paklaustas, ar R. Žemaitaičio retorika nemaišys valdančiajai koalicijai pasiekti savo tikslų, L. Kasčiūnas teigė, jog tokiu atveju pagalbą pasiūlys konservatoriai.
„Tai (R. Žemaitaičio retorika – BNS) tikrai jam nepadės, bet mes esam valstybinė partija ir, jeigu bus gerų sprendimų, mes padėsim net ir būdami opozicijoj“, – teigė parlamentaras.
Premjeras R. Žemaitaičio tramdyti nežada
Kalbėdamasis Seime su žurnalistais G. Paluckas R. Žemaitačio pareiškimus dėl lėšų gynybai vadino nepriimtinais, tačiau sakė, kad tramdyti jo nežada.
VERSLO TRIBŪNA
Verslo teisės paslaugas teikianti įmonė „Fondia Lietuva“ kovo 17 d. pakvietė skirtingų sričių vadovus diskusijai lyderystės tema.
Įprastas Lietuvoje veikiančių įmonių plėtros finansavimo kelias: keli bankai, keli kredito komiteto sprendimai ir siauras kreditorių ratas. Tačiau situacija rinkoje keičiasi ir sėkmės istorijos, kai įmonės atranda galimybes viešose kapitalo rinkose Lietuvoje jau skaičiuojamos dešimtimis.
„Mes kulinarijos ir konditerijos gamybą pirmiausia organizavome centralizuotai – „Rivonos“ kulinarijos ir konditerijos cechuose Kėdainiuose, o tik vėliau kūrėme kulinarijos cechus parduotuvėse „Norfa“, t. y. mūsų sprendimas iš esmės skyrėsi nuo konkurentų“, – teigia Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Jis pasakoja, kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokią naudą tai duoda „Norfos“ pirkėjui bei įmonei.
Viršuliškėse „Groupinvest“ vystomame „Romeo ir Džiuljetos“ gyvenamųjų namų projekte užbaigtas svarbus etapas – pasiektas projektinis aukštingumas. Plėtotojas fiksuoja ir suaktyvėjusį pardavimų tempą, projektas pastaraisiais mėnesiais patenka tarp perkamiausių Vilniaus rinkoje.
„Kalbėsime apie bendravimo kultūrą (koalicinėje taryboje pirmadienį –VŽ) ir to nerimo bei baimės skatinimą, nes tai – nepriimtina. Tai yra labai svarbūs valstybės klausimai, kur reikia susitelkimo, o ne mėginimo samprotauti, kas gali būti blogai“, – sakė G. Paluckas.
„Reikia bendrauti, o ne tramdyti kažką. Kiekvieną kartą kai mes aiškiname, kad kažkas neturi teisės kažko sakyti, kiekvieną kartą kai kažkas turi būti tramdomas, kiekvieną kartą mes provokuojam konfliktą. Nereikia konfliktų“, – pabrėžė jis.
Koalicinę tarybą valdantieji šaukia ateinantį pirmadienį. Posėdžio metu planuojama aptarti politines aktualijas, įskaitant ir „aušriečių“ lyderio retoriką susitikimuose su rinkėjais.
Mažiausiojo koalicijos partnerio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis bei Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis yra sakęs, jog R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie planuojamas išlaidas gynybai skleidžia dezinformaciją ir tai neatitinka koalicinės sutarties.
Tačiau G. Paluckas aiškino, kad dalykine prasme ginčų nėra.
„Visi pateikti sprendimai yra priimti, tie sprendimai, kurie pasieks Seimą, mano žiniomis, turi palaikymą, o kalbant apie gynybos finansavimą visiems tas klausimas yra vienodai svarbus, iš kokių šaltinių, kokiais instrumentais ir net neabejoju, kad įmanoma rasti sutarimą“, – kalbėjo premjeras.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pareiškė nematąs perspektyvos dirbti centro kairės koalicijai, jeigu R. Žemaitaitis toliau diskredituos valstybę užsienio partnerių akyse.
Lėšos už valstybinę žemę miestuose papildytų Gynybos fondą
Konservatorių frakcijos posėdyje G. Paluckas sakė, kad Seimui ketinant pakeisti mažų ir įsiterpusių dirbamos valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką, pavasarį bus svarstoma galimybė valstybei išparduoti ir nedirbamos žemės gabaliukus miestuose ir miesteliuose, o šios pajamos papildytų Gynybos fondą.
„Tai būtų nors vienkartinis papildymas (gynybos biudžeto – BNS), bet papildymas“, – teigė premjeras.
„Būtų protinga ir miestuose tai padaryti (sudaryti sąlygas urbanizuotose teritorijose išparduoti valstybinę žemę – BNS), nors miestuose tie gabaliukai yra po kelis arus“, – pridūrė jis.
Pasak G. Palucko, Aplinkos ministerija jau vertina tokią galimybę, rengia tvarkos keitimą, tačiau svarstymai trunka, „kad nebūtų piktnaudžiavimo“.
„Neabejoju, kad šis įstatymo projektas bus su teigiama Vyriausybės išvada ir galėsime eiti į priekį“, – pabrėžė premjeras.
Seimas pernai gruodžio viduryje pradėjo svarstyti siūlymą valstybinę dirbamą žemę parduoti ne aukcionuose, o pirmiausia tiems ūkininkams, kurie ją nuomoja ir dirba arba jų sklypas yra šalia. Skaičiuojama, kad iš jos pardavimo valstybė galėtų gauti apie 1,5 mlrd. Eur pajamų.
Šių pataisų autorius konservatorius Kazys Starkevičius BNS mano, kad dar ne mažiau kaip milijardas į Gynybos fondą įplauktų pardavus iki 4 arų sklypus urbanizuotose teritorijose.
„Labai daug ir miestuose po kelis arus yra žemės lopiukų, o niekas nenaudoja, nemoka jokių mokesčių. Būtų pasiūlyta šalia esantiems savininkams juos įsigyti rinkos kaina ir specialiu vadinamuoju krašto gynybos mokesčiu, kuris būtų taikomas ir dirbamos valstybinės žemės išpardavimo atveju“, – po frakcijos posėdžio BNS teigė K. Starkevičius.
Jis įsitikinęs, kad maži valstybinės žemės sklypai miestuose būtų paklausūs – šalia esančių sklypų savininkai galėtų praplėsti savo valdas: „Čia būtų iki 4 arų, tai statyti nieko negalima, užstatymų nebūtų.“
Anot jo, tokių nedidelių valstybinės žemės lopinėlių daug yra pramoniniuose rajonuose, prie privačių namų.
Parlamentaras sako, kad verta apsvarstyti ir savivaldybėms apie jų žemės gabaliukų pardavimą.
