Krizės ištiktam separatistiniam Uždniestrės regionui ES siūlo skubią 30 mln. Eur pagalbą
„Tiesiog negalime susitaikyti su tuo, kad mūsų žemyno žmonės neturi galimybės naudotis būtiniausiomis paslaugomis. Tačiau sunkūs laikai parodo, kas yra tikrieji draugai“, – sakė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen.
„Todėl šiandien metame gelbėjimosi ratą. Tieksime dujas Uždniestrės gyventojams ir suteiksime jiems galimybę vėl naudotis elektra ir šildymu“, – pažymėjo ji.
Rusijos valstybinė energetikos bendrovė „Gazprom“ sausio 1 dieną sustabdė dujų tiekimą Moldovai neva dėl jos didelių įsiskolinimų. Po to 400.000 Uždniestrės gyventojų liko be šildymo ir karšto vandens.
Uždniestrė, tarptautiniu mastu pripažįstama kaip Moldovos dalis, byrant Sovietų Sąjungai paskelbė nepriklausomybę ir nuo to laiko buvo priklausoma nuo Maskvos finansinės paramos, tačiau rusiškos dujos regionui buvo tiekiamos per Moldovą.
Briuselio pareiškime teigiama, kad šias lėšas Moldova galėtų panaudoti dujoms pirkti „iš tiekėjų Ukrainoje ir Europos rinkoje“.
Šis skubios pagalbos paketas – tai „pirmas žingsnis siekiant padėti Moldovai įveikti „Gazprom“ sukeltą sunkią energetikos krizę“, nurodoma pareiškime. ES taip pat įsipareigojo per ateinančias savaites pateikti didesnį finansinės paramos paketą.
Pareiškime priduriama, kad Briuselis taip pat svarsto „galimybę teikti paramą siunčiant anglis iš Ukrainos“.
Moldova ir ją remiančios ES šalys dėl krizės kaltina Maskvą, sakydamos, kad ji dujas naudoja kaip ginklą.
„Kremlius naudojasi energija, kad šantažuotų Moldovos žmones, kas nuoširdžiai piktina, nors ir nestebina“, – teigė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Tačiau Uždniestrės separatistinė valdžia teigia, kad už krizę atsakingas Kišiniovas, kaltindama jį nesugebėjimu išspręsti ginčo su Rusijos „Gazprom“.
Kai Maskva nutraukė dujų tiekimą, Uždniestrės regioną ištiko krizė, taip pat sustojo dauguma pramonės šakų. Moldovoje temperatūrai nukritus iki nulio, žmonės buvo priversti kūrenti malkas arba naudotis elektriniais šildytuvais.
