Panama pasiskundė JT dėl D. Trumpo grasinimų susigrąžinti kanalą ir pradėjo auditą
Tačiau šalis taip pat pradėjo su Honkongu susijusios įmonės – dviejų uostų, veikiančių šiame vandens kelyje tarp dviejų vandenynų, operatorės – auditą.
Panamos vyriausybės laiške Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui remiamasi JT Chartijos straipsniu, draudžiančiu bet kuriai narei „grasinti jėga ar ją panaudoti“ prieš kitos narės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę.
Antradienį žurnalistams išplatintame laiške A. Guterresas raginamas perduoti šį klausimą JT Saugumo Tarybai, tačiau posėdžio sušaukti neprašoma.
D. Trumpas pirmadienį savo inauguracinėje kalboje pakartojo priekaištą, kad Kinija iš esmės valdo Panamos kanalą vis aktyviau veikdama aplink vandens kelią, kurį Jungtinės Valstijos perdavė 1999 metų pabaigoje.
„Mes jo neatidavėme Kinijai, mes jį atidavėme Panamai. Ir mes jį atsiimame“, – pareiškė D. Trumpas.
Panamos kontrolieriaus tarnyba, prižiūrinti viešuosius subjektus, paskelbė, kad Panamos uostų įmonėje „Panama Ports Company“ bus pradėtas išsamus auditas siekiant „užtikrinti veiksmingą ir skaidrų viešųjų išteklių naudojimą“.
Įmonė, priklausanti Honkonge įsikūrusio konglomerato „CK Hutchison Holdings“ antrinei įmonei „Hutchison Ports“, valdo abiejuose kanalo galuose esančius Balboa ir Kristobalio uostus.
Kontrolieriaus tarnyba teigė, kad siekiama nustatyti, ar įmonė laikosi koncesijos sutarčių, įskaitant tinkamą pajamų, mokėjimų ir įmokų valstybei ataskaitų teikimą.
Panamos prezidentas Jose Raulis Mulino neigė, kad kuri nors kita valstybė kišasi į kanalo veiklą, kuri, pasak jo, vykdoma laikantis neutralumo principo.
„Atmetame visiškai viską, ką yra pasakęs ponas Trumpas. Pirmiausia todėl, kad tai netiesa, o antra, Panamos kanalas priklauso Panamai ir toliau priklausys Panamai. Panamos kanalas nebuvo Jungtinių Valstijų koncesija ar dovana“, – teigė J. R. Mulino per vienos grupės susitikimą Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, Šveicarijoje.
Kanalas, kurį Jungtinės Valstijos baigė statyti 1914 metais, buvo perduotas Panamai 1999-ųjų gruodžio 31-ąją pagal keliais dešimtmečiais anksčiau pasirašytą susitarimą.
Kinija trečiadienį taip pat pareiškė, kad „niekada nesikišo į kanalo reikalus“.
J. R. Mulino teigė, kad jis nėra sunerimęs, o Panamos „tokie pareiškimai nesutrikdys“.
„Negalima peržengti tarptautinės viešosios teisės ir nustatyti kriterijus“, – sakė jis.
„Tačiau tai taip pat verčia mus galvoti, kad po šios – pavadinkime ją krize – turi būti galimybių dirbti su Jungtinėmis Valstijomis kitais mums svarbiais klausimais“, – pažymėjo jis.
J. R. Mulino sakė, kad tai galėtų apimti saugumo ir migracijos klausimus, Panamai turint savų problemų pasienyje su Kolumbija.
D. Trumpas jau kelias savaites didina spaudimą dėl kanalo, per kurį keliauja 40% viso JAV konteinerių srauto, ir atsisakė atmesti galimybę panaudoti karinę jėgą jam susigrąžinti.
2021 metais „Panama Ports Company“ koncesijos sutartis buvo pratęsta 25 metams.
Pagrindinė kanalo naudotoja yra Jungtinės Valstijos, po jų – Kinija.
Nuo 2000 metų šis vandens kelias į Panamos valstybės iždą įnešė daugiau kaip 30 mlrd. USD (29 mlrd. Eur), iš jų beveik 2,5 mlrd. USD (2,4 mlrd. Eur) – praėjusiais finansiniais metais.
