K. Budrys ragina tartis su partneriais dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos

„Ministerijos patarimas yra viską daryti subtiliai, diskutuoti (...). Suprantame kiausimo jautrumą, partnerių dėmesį, bet viską turime daryti konsultuodamiesi ir su tomis valstybėmis, kurios rodo poreikį mažinti tam tikrus ribojimus, galbūt, matydamos, kas vyksta Rusijos kare prieš Ukrainą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Klausimą dėl pasitraukimo iš konvencijos trečiadienį aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, rašo BNS.

„Turime turėti savo arsenale viską, ko reikės, stabdyti tiek šarvuotą techniką, tiek pėstininkus, tačiau lygiai taip pat turime konsultuotis, nes tarptautinė humanitarinė teisė yra svarbus dalykas, yra įsipareigojimai valstybių prisiimti ir mes tą darysime“, – sakė K. Budrys.

Sulaukusi karinio patarimo, Krašto apsaugos ministerija antradienį nurodė siūlysianti inicijuoti pasitraukimą iš konvencijos, pradėti konsultacijas su sąjungininkais ir Baltijos jūros šalimis.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad pasitraukimas atrištų rankas kariuomenei. Tačiau ministras pabrėžė, kad greito sprendimo nereikėtų tikėtis. 

„Ne viešumoje vien tik tas klausimas turėtų būti – ir spaudžiant laike vieną ar kitą šalį ar instituciją – o darant tai konsultacijų su partneriais keliu. Tai ir darysime, konsultuosimės“, – žurnalistams po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio sakė K. Budrys.

Pasak jo, diskutuojant dėl Otavos konvencijos reikia įsivertinti tiek saugumo, tiek ir tarptautinės humanitarinės teisės dėmenis, rašo ELTA.

„Taip pat turime konsultuotis, nes tarptautinė humanitarinė teisė yra svarbus dalykas, yra įsipareigojimai valstybių prisiimti. (...) Tik norėtųsi vis dėlto išmokti pamokas, kurias patyrėme išeidami iš Oslo konvencijos dėl kasetinių šaudmenų – tai ne feisbuke tie klausimai yra sprendžiami, o konsultacijų keliu ir viską darant paeiliui“, – akcentavo jis.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) antradienį pranešė teikianti politinį-karinį patarimą ir siūlo VGT aptarti galimą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Tokio žingsnio siūloma imtis siekiant sustiprinti krašto gynybą ir atgrasymo priemones.

Apie tai, jog Lietuvai reikėtų denonsuoti Otavos konvenciją, pirmasis užsiminė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Antradienį apie galimybę inicijuoti pasitraukimą iš konvencijos užsiminė ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant ir daugumą Vakarų valstybių. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Lietuva prie konvencijos prisijungė 2004 m.

Kaip ir visas tarptautines sutartis, sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją prezidento teikimu turėtų priimti Seimas.