Ekspertai: Lietuva gali apsaugoti Baltijos jūrą nuo diversijų

Pernai galimų diversijų metu nutraukus povandeninę elektros jungtį tarp Suomijos ir Estijos bei pažeidus du telekomunikacijų kabelius Baltijos jūroje, NATO šalys ieško būdų apsaugoti savo infrastruktūrą Baltijos jūroje. G. Jeglinskas teigia, kad Lietuvos tarnybos turi pajėgumų užtikrinti tokių objektų apsaugą Lietuvos teritoriniuose vandenyse, rašo BNS.

„Tiek iš karinio jūrų laivyno, tiek iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos išgirdome, kad tie pajėgumai yra, žmonės yra treniruoti, resursų duodama pakankamai. Bendradarbiavimas tarp šių institucijų vyksta. Tai nuteikia optimistiškai“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė G. Jeglinskas. 

„Turime pasitikėti institucijomis“, – pridūrė jis.

Politiko teigimu, panašių incidentų tikriausiai daugės Rusijai naudojant senus laivus Vakarų sankcijoms apeiti.

„Ar tai būtų tyčiniai, ar netyčiniai veiksmai, šių incidentų tik daugės. (...) Baltijos jūra yra ganėtinai sekli, (...) o Rusija naudoja tokį šešėlinį laivyną, kuriame yra seni, netinkami laivybai laivai. Jais apeidinėjamos sankcijos, jie bus naudojami ateityje“, – sakė G. Jeglinskas.

Trečiadienį su institucijomis bei žvalgyba komitetas aptarė kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugą.

Pradeda patruliavimą

Buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigia, kad jau nuo šio mėnesio Baltijos jūroje pradės patruliuoti NATO laivai. Jų misija bus stebėti ir sekti rizikingus laivus, kurie galėtų kelti grėsmę jūros infrastruktūrai.

„NATO pradeda sustiprinti budrumo iniciatyvą, aš ją pavadinčiau NATO jūrų policija, kuri pradeda po truputį patruliuoti, stebėti ir atgrasyti į rizikos zoną artėjančius laivus. Tai prasidės sausio mėnesį“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Jie turėtų mandatą stebėti, žiūrėti ir sekti tuos rizikingus laivus, kurie skirti šešėliniam laivynui“, – pridūrė jis.

Pasak konservatoriaus, šiuo metu didžiausia problema yra Rusijos „šešėlinis laivynas“, kuriuo eksportuojama nafta į neeuropines rinkas. L. Kasčiūno teigimu, tai yra netvarkingi laivai, kurie turi didesnę galimybę sukelti incidentą, rašo ELTA.

„Didžioji problema ir šaltinis problemų, kurią mes išgyvename yra šešėlinis laivynas, iš kurio Rusija pelnosi ir palaiko savo ekonomikos gyvybingumą ir karo mašiną. Su šešėlinio laivyno atėjimu padaugėjo jūrose netvarkingų laivų, su visokiais incidento scenarijais ir padidintomis rizikomis“, – aiškino politikas.

Parlamentaras tikino, jog nesvarbu, ar šie laivai sukelia incidentus tyčia, bet tik tai, kad jie yra rizikos šaltinis, o norint jį suvaldyti svarbu kirsti per Rusijos ekonomiką.

„Tai yra europinės, amerikietiškos ir tos sankcijos, kurios neleistų tų šešėlinių laivų aptarnauti uostuose ES ir NATO valstybių ir įtikinti tokias rinkas kaip Indija ar Kinija nepirkti, nes tai turės kaštų“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

„Tada šešėlinis laivynas griūna, tada sumažėja įplaukos į Rusijos ekonomiką, tada mažėja saugumo rizikų ir Baltijos jūroje, nes tas procentas šešėlinio laivyno, kuris vyksta per Baltijos jūrą, yra didžiulis“, – sakė jis.

Pasirengę veikti

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas tikina, kad Lietuvos kariuomenė ir tarnybos turi pilną supratimą, kas vyksta šalies teritoriniuose vandenyse bei gretutinėse zonose. Taip pat, anot jo, šiuo metu VSAT veikia sustiprinto budrumo režimu bei yra teisiškai įgaliota stabdyti nekarinius laivus, vykdyti išlaipinimus.

„Mūsų pagrindinis rūpestis yra užtikrinti stebėjimą jūros. Iš karto fiksuoti tuos atvejus, kai laivai atlieka nebūdingus manevrus prie mūsų strateginių objektų ir atitinkamai reaguoti. Visi mūsų patvirtinti veikimo algoritmai yra. (...) Turiu paminėti, kad šiai dienai teritorinė jūros stebėjimo sistema, kurią valdo VSAT yra integruota su kariuomenės stebėjimo sistemomis. Mes turime pilną supratimą, kas vyksta ne tik teritorinėje jūroje, bet ir gretutinėje zonoje bei išskirtinėje ekonominėje zonoje“, – trečiadienį žurnalistams Seime teigė R. Liubajevas. 

„Mes kalbame apie sustiprintą budrumą. Tai nereiškia, kad mūsų laivai yra nuolatos jūroje. Mūsų laivai yra parengti, jie bet kada gali išplaukti. Ir tas rėžimas kurį laiką galioja. (...) Šiai dienai resursų pakanka“, – tvirtino jis. 

Jis pabrėžė, kad saugumo klausimais VSAT bendradarbiauja ir nuolat vykdo pratybas su Lietuvos kariuomene bei karinėmis jūrų pajėgomis. 

VSAT vadas pabrėžė, kad paskutiniu metu nepastebėta jokių įtartinų veiksmų Lietuvos teritoriniuose vandenyse nepastebėta. 

„Paskutiniu metu įtartinų veiksmų nepastebėjome. Aišku reikia vertinti, kokia infrastruktūra yra mūsų teritorinėje jūroje“, – teigė jis. 

Siūlo sankcijas

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad efektyviausios kovos su Rusijos šešėliniu laivynu priemonės tebelieka ekonominės sankcijos, o ypač – JAV taikomos sankcijos. Ji taip pat pabrėžė, kad sustiprintas NATO patruliavimas Baltijos jūroje, nors ir svarbus, nėra pagrindinė problemos išeitis, rašo ELTA.

„Kuo daugiau to šešėlinio laivyno bus sankcionuota, kuo bus didesnė grėsmė, kad sankcionuotus laivus priimant bus pritaikytos antrinės sankcijos, ypatingai JAV, tai turbūt duotų atgrasomąjį poveikį“, –  teigė I. Šimonytė.

„Žinoma, NATO sustiprintas patruliavimas yra svarbu, irgi veiks kaip atgrasymas, bet čia jau yra kova su pasekmėm“, – pridūrė ji.

Šiuo metu tanklaivis, įtariamas gruodį pažeidęs povandeninius kabelius Baltijos jūroje ir galimai priklausantis vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“, Suomijos uosto kokybės inspekcijos metu buvo pripažintas netinkamu plaukioti, trečiadienį pranešė suomių Transporto ir komunikacijų agentūra („Traficom“). Apie tai informavo BNS. 

„Remdamasi trūkumais, atskleistais inspekcijos metu, „Traficom“ sulaikė laivą ir tai reiškia, jog laivas negali būti naudojamas, kol nebus ištaisyti rimti trūkumai“, – pranešime nurodė „Traficom“.