Iš Lenkijos vyriausybės dėl įtampos tarp Varšuvos ir Briuselio traukiasi nuosaikus ministras K. Szymanskis
Tokį žingsnį K. Szymanskis priėmė Lenkijos vyriausybei vis aštriau pasisakant prieš ES ir liejant kritiką Vokietijai. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis šį savaitgalį pabrėžė šias savo pažiūras, kai nuvyko į Madridą dalyvauti nacionalistų lyderių susitikime, į kurį atvyko ir buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Jame M. Morawieckis pareiškė, kad Briuselio biurokratams negalima leisti kurti „transnacionalinio žvėries be tikrų ir tradicinių vertybių, be sielos“.
Didėjanti įtampa tarp Briuselio ir Varšuvos yra viena iš K. Szymanskio pasitraukimo priežasčių.
Santykiai tarp ES ir Lenkijos pašlijo, kai 2015 m. pabaigoje į valdžią atėjo dešinioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) ir pradėjo įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama iš esmės pertvarkyti Lenkijos teisingumo sistemą ir, kaip teigia kritikai, užtikrinti griežtesnę politinę teisėjų kontrolę.
Reaguodama į tai, ES kol kas Lenkijai nesuteikė maždaug 36 mlrd. Eur dotacijų ir paskolų iš popandeminio Bendrijos ekonomikos gaivinimo fondo. VŽ jau rašė, kad nors Lenkija tikisi iš šio fondo gauti išmokų, kol kas Briuselis nėra taip optimistiškai nusiteikęs. Be to, Lenkijai dar spalio pabaigoje ES Teisingumo Teismas skyrė 1 mln. Eur baudą už tai, kad ji nevykdo nurodymo sustabdyti prieštaringai vertinamo teisėjų drausminimo mechanizmo taikymą.
K. Szymanskis konfliktą dėl teisinės valstybės principų pavadino „esminiu Varšuvos ir Briuselio ginču“. Pagrindinis klausimas yra „kaip įgyvendinti teisinės valstybės principą valstybėse narėse ir kas turi teisę nuspręsti, kaip šis principas turėtų būti įgyvendinamas“, sakė jis Lenkijos televizijai „Polsat“.
Įtampa auga
K. Szymanskis 2004–2014 m. buvo Europos Parlamento narys nuo „PiS“ ir buvo gerai vertinamas Briuselyje. Grįžęs į Varšuvą jis buvo laikomas technokratu, gerai suprantančiu, kaip veikia ES – dėl to dažnai prieštaravo griežtesniam partijos vadovo Jaroslawo Kaczynskio ir vis dažniau M. Morawieckio tonui.
Ispanijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Vox“ surengtame susitikime Madride Lenkijos ministras pirmininkas kalbėjo kartu su D. Trumpu ir V. Orbanu, kurie į auditoriją kreipėsi vaizdo ryšiu. Prie susitikimo prisijungė ir „Italijos brolių“ lyderė, būsima šalies premjerė Giorgia Meloni bei Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen.
Vengrijos lyderis susitikime pareiškė, kad Vengrija yra artimiausia Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkė ES: „Turime ir toliau ginti savo tradicijas ir suverenitetą nuo Briuselio biurokratų“.
„Turime užtikrinti, kad saugotume savo sienas ir darytume daug labai gerų konservatyvių dalykų“, – trumpame įraše sakė D. Trumpas. Tačiau pastarosiomis dienomis D. Trumpas pabrėžė, kad reikia pasiekti taikos susitarimą Ukrainoje, kad būtų išvengta branduolinio karo pavojaus.
„Turime reikalauti nedelsiant susitarti dėl taikaus karo Ukrainoje užbaigimo, kitaip atsidursime Trečiajame pasauliniame kare“, – sakė jis savaitgalį JAV vykusiame mitinge.
M. Morawieckio kalba sukėlė furorą Lenkijoje, kur opozicija ją įvertino kaip dar vieną pataikavimą Maskvai patinkančioms Europos kraštutinių dešiniųjų partijoms prieš Lenkijos, kuri yra pagrindinė Ukrainos sąjungininkė, tiekianti ir karinę techniką, ir kitą pagalbą, interesus.
„Rusija brutaliai puola Ukrainos miestus, o M. Morawieckis per Putiną remiančių partijų mitingą šūkauja apie Europos Sąjungą kaip „transnacionalinį žvėrį“. Blogiau nebūna“, – „Twitter“ parašė Donaldas Tuskas, buvęs Lenkijos premjeras ir buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, dabar vadovaujantis didžiausiai Lenkijos opozicinei partijai „Pilietinė platforma“.
„Geopolitika stipriai pastūmėjo Lenkiją link Ukrainos ir prieš Rusiją. Tačiau ideologijos požiūriu tai, ką galima išgirsti iš „PiS“ lyderių, nelabai skiriasi nuo to, ką galima išgirsti Rusijoje – visos tos kalbos apie amoralius Vakarus ir genderizmo ideologiją“, – sakė Anna Siewierska-Chmaj, Žešuvo universiteto politologė.
Lenkijos valdančiųjų partija „Teisė ir teisingumas“ deda karštligiškas pastangas prieš kitais metais vyksiančius parlamento rinkimus, per kuriuos tikisi laimėti precedento neturinčią trečiąją kadenciją. Tačiau partija visuomenės nuomonės apklausose nusileidžia opozicijai. Reaguodama į tai, ji bando sustiprinti savo dešiniųjų ir nacionalistų bazę, pasirinkdama vis labiau prieš ES ir Vokietiją nukreiptą toną.
Dėl to valdžioje lieka mažai vietos tokiam nuosaikiam politikui kaip K. Szymanskis.
