Pabėgėliai tapo palaiminimu Vokietijos ekonomikai

Angela Merkel su prieglobsčio prašytojais prie pabėgėlių priėmimo centro Berlyne. Fabrizio Benscho („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel bene didžiausiu politiniu iššūkiu tapusi pabėgėlių banga ištiško pozityviais purslais šalies ekonomikai. Padidėjusios valstybės išlaidos, gausybė užsakymų verslui ir pačių imigrantų vartojimas stipriai prisidėjo prie ekonomikos augimo.

VŽ rašė, kad Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai ūgtelėjo 1,9% atmetus infliaciją. Apie geriausią rezultatą per pastaruosius penkerius metus ketvirtadienį paskelbė Vokietijos Federalinis statistikos biuras „Destatis“. Palyginimui – 2015 m. Vokietijos ekonomika augo 1,7%.

Prieglobsčio ieškančių imigrantų antplūdis privertė didinti valstybės išlaidas – jos išaugo 4,2%. „Didesnis valstybės išlaidų augimas fiksuotas paskutinį kartą tik 1992 m., po Vokietijos susivienijimo“, - ketvirtadienį sakė Dieteris Sarreitheris, „Destatis“ vadovas.

Greta su pabėgėliais susijusių aplinkybių svarbią reikšmę ūkio augimui turėjo Europos centrinio banko (ECB) taikomos mažos palūkanos ir bujojantis statybų sektorius.

„Pabėgėlių krizė, apie kurią taip kontraversiškai diskutuojama, ir ECB politika tapo palaiminimu šalies ekonomikos būklei“, - Vokietijos verslo naujienų portalas „Handelsblatt“ cituoja Carsteną Brzeskį, banko „ING-Diba“ analitiką.

Naujienų portalas „Spiegel“ neseniai rašė, kad Vokietija pernai pabėgėliams išleido beveik 20 mlrd. Eur. Tuomet ekonomistai irgi pabrėžė, kad vien todėl šalies ekonomika paaugs bent 0,3%, o ilgesniuoju periodu teigiamas efektas bus dar didesnis, gali siekti ir 0,7%.

„Valstybės išlaidos pabėgėliams galiausiai duoda naudą visų pirma Vokietijos įmonėms ir darbdaviams, nes auga jų paklausa“, - „Rheinische Post“ sakė Marcelis Fratzscheris, Vokietijos verslo tyrimų instituto DIW prezidentas.

VŽ rašė, kad didžiulius kiekius prieglobsčio prašytojų priglaudusios Vokietijos iššūkiai teigiamai atsiliepia ir Lietuvos verslui. Pavyzdžiui, Tauragės „Apastata“ pastatė kelias pabėgėlių stovyklas Vokietijoje iš modulinių namų. Ekspertai tikina, kad gyvenamojo būsto poreikis šioje šalyje neatslūgs iki 2020 m.

VŽ taip pat rašė, kad kitas ekonomikos variklis – žemų palūkanų aplinka – išliks ir 2017 m. Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos narys prognozavo, kad palūkanų normos ir toliau bus žemos, todėl 2017 m. išliks palanki aplinka verslui skolintis ir investuoti.