Verslo skaitmenizacija: laimės tie, kas ateičiai ruošiasi šiandien

Skaitmenizacija keičia visą Lietuvos verslo ekosistemą. Laima Balčiūnė, „Saulėtekio Tech Park“ vadovė, sako, kad jos tempai atsispindi ir tarptautiniuose reitinguose: pvz., 2024 m. Lietuvos skaitmeninis konkurencingumas IMD indekse pakilo per 6 pozicijas į 22-ąją vietą pasaulyje.

„Tokie rezultatai rodo, kad Lietuva tampa viena skaitmeninės transformacijos lyderių regione“, – teigia vadovė.

Žilvinas Kazlauskas, UAB „DocLogix“ vadovas, pastebi: „Ilgai vyravo tendencija, kad skaitmenizacija buvo tik didelio verslo privilegija. Tačiau dabar matome esminį posūkį – mažesnės komandos aktyviai ieško ir investuoja į skaitmeninių sprendimų diegimą, nes nori automatizuoti pasikartojančius procesus ir taip didinti veiklos efektyvumą. Skaitmeninio dešimtmečio ataskaita patvirtina šį augimą: 60 proc. Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių jau pasiekė bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį ir šio rodikliu viršija ES vidurkį.“ 

Skaidrina ir optimizuoja

Ingrida Kazlauskienė, AB „Kauno tiltai“ Procesų valdymo ekspertė ir dokumentų valdymo sistemos (DVS) specialistė, pasakoja, kad daugiau kaip dešimtmetį skaitmenizaciją vykdanti bendrovė transformaciją pradėjo nuo paprastesnių dokumentų valdymo procesų, o vėliau laipsniškai perėjo prie sudėtingesnių – sutarčių, sąskaitų, personalo, projektų dokumentų valdymo procesų.

„Matome ir tiesioginę finansinę naudą – sumažėjo administracinės išlaidos, padidėjo dokumentų derinimo ir pasirašymo sparta“, – konstatuoja pašnekovė.

Anot jos, didelėse organizacijose skaitmeninės procesų valdymo sistemos veikia kaip centralizuota nervų sistema, kuri visus veiklos procesus ir dokumentus sujungia į vieną visumą.

„Visų pirma, jos padeda sumažinti rutininius, daug laiko atimančius darbus ir leidžia darbuotojams sutelkti dėmesį į kūrybiškumo reikalaujančias, vertę kuriančias veiklas. Tokių sistemų dėka sumažiname žmogiškųjų klaidų kiekį ir užtikriname skaidrumą“, – patirtimi dalinasi I. Kazlauskienė.

I. Kazlauskienė pastebi, kad viena dažniausių įmonių klaidų skaitmenizuojant savo veiklą – bandymas skaitmenizuoti neoptimizuotus procesus.

„Jei procesas jau iš pradžių yra neefektyvus, jo perkėlimas į skaitmeninę erdvę tik užkonservuos problemą“, – akcentuoja ji.

Taip pat, sako specialistė, organizacijos dažnai nepakankamai įtraukia darbuotojus, o įdiegusios naujas sistemas, nepasirūpina nuolatiniu procesų atnaujinimu bei priežiūra.

„Kai sistemos diegiamos „iš viršaus“, neatsižvelgiant į realius darbuotojų poreikius, jos dažnai lieka nepriimtos. Mūsų patirtis skaitmenizuojant dokumentų valdymo procesus rodo, kad darbuotojų reakcija į pokyčius priklauso nuo to, kaip jie yra pristatomi ir įgyvendinami. Pvz., didelio darbuotojų palaikymo sulaukiama tada, kai jie patys pasiūlo tobulinimo galimybes ir mato jų naudą“, – pabrėžia I. Kazlauskienė.

Paulius Nomgaudas, mokymų skaitmenizavimo paslaugų UAB „Vextur“ įkūrėjas ir vadovas, sako, kad daugelis bendrovių jau supranta skaitmenizacijos svarbą, tačiau vis dar pamiršta, kad verslo konkurencingumas priklauso ne tik nuo procesų automatizavimo, bet ir nuo efektyvaus žinių valdymo organizacijoje.

„Mūsų patirtis rodo, kad viena didžiausių organizacijų problemų yra lėtas naujų darbuotojų apmokymas ir nesistemiškas mokymo procesas. Diegdami centralizuotą mokymų valdymo sistemą užtikriname, kad kiekvienas darbuotojas nuo pirmos dienos gautų prieigą prie reikiamų mokymų, kuriuose būtų aiškiai apibrėžti terminai ir reikalavimai”, – dalinasi vadovas.

Siūlo išnaudoti pagalbą

Nors skaitmenizacijos nauda akivaizdi, smulkesnės įmonės jos baiminasi manydamos, kad tokie projektai reikalauja milžiniškų investicijų ir yra rizikingi. Nežinantiems nuo ko pradėti, specialistai pataria pirmiausia skaitmenizuoti vieną procesą, įvertinti rezultatą, o sėkmės atveju palaipsniui didinti investicijas.

L. Balčiūnė papildo, kad su kliūtimis susiduria ne tik mažos bendrovės: verslui trūksta kvalifikuotų specialistų, galinčių įgyvendinti skaitmenizacijos projektus, taip pat – informacijos, kokius skaitmeninius sprendimus pasirinkti ir kur jų ieškoti. Anot vadovės, sprendimo būdas yra: reikia stiprinti skaitmeninių inovacijų centrų vaidmenį.

„Lietuvoje jau veikia ne vienas skaitmeninių inovacijų centras, pvz., „Saulėtekio Tech Park“ koordinuojamas „EDIH Vilnius“, kur įmonės gali gauti konsultaciją, technologinį auditą, sužinoti apie galimus sprendimus ir tiekėjus. Taip pat vykdomi skaitmeninimo projektų finansavimo kvietimai (pvz., per ES projektų kaskadinius finansavimus). Svarbu, kad verslai apie juos sužinotų ir, diegdami naujoves, pasinaudotų finansine parama. Žinių apie prieinamus įrankius galima gauti ir viešais informavimo kanalais – seminaruose, konferencijose, verslo asociacijose“, – pataria L. Balčiūnė..

Būtina strategijos dalis

Žvelgdami į artimiausius keletą metų, specialistai išskiria kelias technologines tendencijas ir skaitmenizacijos sprendimus, kuriems inovatyvūs Lietuvos verslai turėtų skirti daugiau dėmesio.

„Didės mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto reikšmė verslui. Taip pat prioritetine sritimi išliks duomenų apsauga ir kibernetinis saugumas. Į vis daugiau sričių skverbsis daiktų internetas (IoT), jau dabar populiarėja ir skaitmeniniai dvyniai – virtualios fizinių objektų ar procesų kopijos, leidžiančios modeliuoti ir optimizuoti realybę“, – vardija L. Balčiūnė.

P. Nomgaudas detalizuoja, kad, pavyzdžiui, skaitmeninės mokymų platformos leidžia ne tik optimizuoti išlaidas, bet ir išvengti atvejų, kai žinios prarandamos dėl darbuotojų kaitos.

„DI ir duomenų analitika suteikia galimybę personalizuoti mokymosi patirtį, identifikuoti silpnąsias vietas bei užtikrinti, kad darbuotojai ne tik formaliai baigtų mokymus, bet ir realiai įsisavintų žinias. Šiuo metu stebime aiškias tendencijas: vis labiau populiarėja mikromokymai, žaidybinimas ir hibridinis mokymasis, kuriame derinamos tradicinės ir skaitmeninės mokymosi formos. Tokie sprendimai leidžia sutaupyti laiko ir išteklių bei organizacijoje kurti  efektyvią mokymosi kultūrą“, – teigia vadovas.

L. Balčiūnės teigimu, debesų kompiuterija jau įsitvirtino, bet artimiausiais metais matysime jos pokyčių – daugialypius debesijos sprendimus (angl. Multi-cloud, Hybrid cloud), taip pat  svarbūs bus vadinamieji kraštiniai skaičiavimai, (angl Edge computing), švarios technologijos ir tvarumo skaitmenizacija.

Lietuva turi galimybę išlaikyti skaitmenizacijos lyderės poziciją regione.

Ž. Kazlauskas pabrėžia, kad tolimesniam progresui neužtenka vien modernių technologijų. „Skaitmenizacija – tai strateginis procesas, reikalaujantis kultūrinių pokyčių ir darbuotojų įgūdžių ugdymo. Skaitmeninė transformacija turėtų būti nuoseklus ir apgalvotas procesas, o ne skubotas madingų technologijų diegimas. Įmonės turi suprasti, kad tai ne vienkartinis veiksmas, bet nuolatinis prisitaikymas prie besikeičiančios verslo aplinkos“, – sako Ž. Kazlauskas.

Anot ekspertų, artimiausiais metais skaitmenizacijos kelionė Lietuvos verslams tik intensyvės.

„Skaitmeninė  transformacija taps būtina verslo strategijos dalimi. Inovatyvūs verslai turėtų nuolat skenuoti technologinį horizontą: domėtis naujovėmis, per inovacijų centrus jungtis į bandomuosius projektus, bendradarbiauti su naujas technologijas kuriančiais startuoliais. Jeigu verslai aktyviai stebės tendencijas, Lietuva turi galimybę išlaikyti skaitmenizacijos lyderės poziciją regione, o atskiri mūsų verslai – sėkmingai konkuruoti globalioje arenoje, kurioje rytoj laimės tie, kas šiandien pasiruošia ateičiai“, – akcentuoja L. Balčiūnė. 

Daugiau apie tai ekspertai diskutavo „DocLogix“ organizuotame renginyje „Verslo proveržis ir viešojo sektoriaus transformacija skaitmeniniame amžiuje“:

[infogram id="801ea6d4-0aa8-48f6-a117-5b9090bc7a5e" prefix="3qu" format="interactive" title="Copy: Cargo"]