Nedarbas Latvijoje trečiąjį ketvirtį padidėjo, Estijoje – nukrito
Papildyta Estijos duomenimis
Nedarbo lygis Latvijoje šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 6,9%, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti darbo rinkos tyrimų naujausi duomenys.
Nedarbo lygis pakilo vienodai tiek per metų ketvirtį, tiek ir per metus – 0,2%.
Liepos–rugsėjo mėnesiais Latvija turėjo vidutiniškai 66.200 darbingų 15–74 metų amžiaus bedarbių – 2.500 daugiau nei per ankstesnį trijų mėnesių laikotarpį ir 3.200 daugiau nei per tą patį ankstesnių metų laikotarpį.
Ilgalaikių bedarbių, kuriais laikomai daugiau nei 12 mėnesių darbo neturintys asmenys, dalis per metų ketvirtį išaugo 6,6%, o per metus – 12,5% iki 39,9%.
Ekonomiškai neaktyviais šių metų trečiąjį ketvirtį buvo laikomi 410.500 15–74 amžiaus, arba 30,0%, Latvijos gyventojų. Per metų ketvirtį jų sumažėjo 6.600, per metus – 17.200.
Dirbančiųjų daugėjo atitinkamai 2.700 ir 12.000 iki 892.100, po užimtumo lygis pakilo 0,3% ir 1,0% iki 65,2%.
Tuo metu Estija šių metų trečiąjį ketvirtį turėjo vidutiniškai 54.200 bedarbių, vidutinis nedarbas sudarė 7,1%, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi reguliariai atliekamais darbo rinkos tyrimų duomenimis.
Estijoje nedarbo lygis liepą–rugsėjį buvo mažiausias nuo 2023 m. paskutinio ketvirčio.
Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, nedarbas sumenko 0,7%, o palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu – 0,3%.
Dirbančiųjų per metų ketvirtį padaugėjo 2.800, per metus – 3.000 iki 705.100, o ekonomiškai neaktyvių gyventojų mažėjo atitinkamai 2.800 ir 4.900 iki 252.400.
Darbo jėgos aktyvumo lygis pakilo 0,3% ir 0,5% iki 75,1%, užimtumo lygis – 0,8% ir 0,6% iki 69,7%.
