Gyventojų pajamos pernai augo 10%, darbo rinkos aktyvumas mažėjo

Ketvirtąjį 2024 m. ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 231 Eur arba 11,2% ir siekė 2.291 Eur bruto, praneša „Sodra“.

Metinė infliacija 2024 m. gruodį buvo 2,1%.

2024 metų pabaigoje pajamų augimą pajuto 6 iš 10 dirbančiųjų, arba 64%. Apie 14% apdraustųjų pajamos per metus sumažėjo.

„Antrus metus iš eilės darbo pajamos augo dešimtadaliu. Minimalios mėnesio algos didinimas lemia dėsningumą: kuo mažesnės pajamos, tuo labiau juntamas jų augimas. Daugiau nei pusės žmonių, uždirbančių MMA ir mažiau, pajamos padidėjo daugiau nei 10%. Tarp žmonių, kurių pajamos yra trijų vidutinių darbo pajamų dydžio, augimą galėjo patirti tik trečdalis“, – sako Kristina Zitikytė, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Labiausiai augo vyresnių darbuotojų atlyginimai

Sparčiau didėjo vyresnių darbuotojų darbo pajamos. Pavyzdžiui, 51–60 metų amžiaus grupėje augimas siekė 12,4%, kai tarp 25–30 metų žmonių – 8,1%. Taip nutiko dėl to, kad darbo pajamos labiausiai augo švietimo (20,7%) ir žmonių sveikatos priežiūros (14%) sektoriuose, o tai sritys, kuriose daugiausia dirba vyresnio amžiaus darbuotojai.

„Atlyginimų didinimas mokytojams atsispindėjo ir statistikoje – švietimo sektoriuje dirbančių žmonių pajamos padidėjo apie 211 Eur į rankas, nepriklausomai nuo regiono. Kilo tiek pagrindinio ir vidurinio ugdymo, tiek pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų pajamos. Žmonių sveikatos priežiūros srityje didėjo ir gydytojų, ir slaugos specialistų, ir socialinių darbuotojų atlyginimai“, – pastebi „Sodros“ analitikė.

Daugiausia apdraustųjų turinčiuose ekonominiuose sektoriuose – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamojoje gamyboje, statyboje pajamos didėjo vidutiniškai 10%.

Tarp šių veiklų išsiskyrė transporto ir saugojimo veikla, kurioje dirba daug tolimųjų reisų vairuotojų – jų darbo pajamos padidėjo apie 18%, tačiau liko palyginti nedidelės – 1.313 Eur bruto.

Daugėjo atleidimų

Darbo rinkos aktyvumas 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo mažesnis nei ankstesniais metais – nors priėmimų skaičius išliko stabilus, atleidimų buvo daugiau. Jei 2023 m. teigiamas priėmimų ir atleidimų balansas siekė 26.200 žmonių, 2024 m. priimta tik 1.200 daugiau nei atleista.

Gruodį bendras apdraustųjų skaičius sumažėjo 0,8% arba 10.200 žmonių palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Daugiausia darbuotojų neteko transporto sektorius – 8.900, tačiau čia mažėjo ne vairuotojų, o reklamos specialistų skaičius. Apdraustųjų mažėjimas matomas taip pat prekybos (8.100) ir statybos (2.100) sektoriuose.

Darbuotojų augimas fiksuotas žmonių sveikatos priežiūros srityje – čia per metus darbuotojų skaičius padidėjo 6.200. Priimta daugiau slaugos specialistų, asmens sveikatos priežiūros padėjėjų, socialinių darbuotojų.

Nedarbo išmoka kompensavo iki 80% buvusių pajamų

Dėl silpstančio priėmimų ir atleidimų balanso didėjo nedarbo išmokos gavėjų skaičius. 2024 m. gruodį nedarbo išmoką gavo 83.200 žmonių arba 5.100 daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Jaunimo iki 30 metų grupėje bedarbių skaičius augo labiausiai – tarp visų to amžiaus apdraustųjų kas dešimtasis buvo nedarbo išmokos gavėjas. Tuo metu 41–50 metų amžiaus grupėje apie 5% visų apdraustųjų gavo nedarbo išmoką.

„Tai gali būti susiję su tuo, kad jaunimas dažniau dirba sezoninius darbus, darbą derina su mokslais ar drąsiau leidžiasi į naujo darbo paieškas“, – nurodo K. Zitikytė.

Dirbantys žmonės, netekę darbo, priklausomai nuo buvusių pajamų, gali tikėtis skirtingo išmokos dydžio. Nedarbo išmoka gali būti mokama iki 9 mėnesių, tačiau po pirmųjų trijų mėnesių išmokos suma mažėja.

Jei žmogus anksčiau uždirbo 708 Eur į rankas arba minimalų atlyginimą 2024 metais, jis pirmus tris mėnesius gavo 573 Eur išmoką, kuri kompensavo apie 81% jo ankstesnio atlyginimo. Vėliau išmoka mažėjo kas tris mėnesius.

Vidutines darbo pajamas turėjusiam žmogui pirmaisiais mėnesiais nedarbo išmoka kompensavo 78% jo buvusio atlyginimo. Vietoje anksčiau uždirbamų 1.407 Eur į rankas jis pradžioje gavo 1.104 Eur nedarbo išmoką.

Jei žmogaus atlyginimas buvo dviejų vidutinių darbo pajamų dydžio – 2.772 Eur į rankas, jo pirmų trijų mėnesių išmoka praeitais metais būtų maksimali įmanoma – 1.270 Eur arba apie 46% buvusių pajamų.

Vidutinė nedarbo išmoka 2024 m. gruodį siekė 595 Eur – tai 12% daugiau nei prieš metus.

Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo pajamų

Lietuvoje vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas išlieka, nors pastaraisiais metais pastebimas nedidelis atotrūkio mažėjimas. Dabar jis siekia 12,9%, kai prieš metus buvo 13,5%.

2024 m. lapkritį moterų vidutinės darbo pajamos augo 11%, vyrų – 10%, tačiau šiuo metu skirtumas vyrų naudai – 149 Eur į rankas.

Moterų ir vyrų darbo pajamų skirtumams turi įtakos tai, kokiose srityse jie dirba. Pavyzdžiui finansų, transporto, informacijos ir ryšių sektoriuose dominuoja vyrai, kurie dažniau užima aukštesnes ir geriau apmokamas pareigas. 

Informacijos ir ryšių srityje skirtumas tarp vyrų ir moterų uždirbamų pajamų siekia 737 Eur į rankas. Tiesa, jie dirba nevienodus darbus. Moterys šioje ekonominėje veikloje dažniau yra rinkodaros ir reklamos specialistės, o vyrai – programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai.

Žmonių sveikatos priežiūros srityje skirtumas į rankas yra 642 Eur. Moterys čia dažniau dirba slaugytojomis, o vyrai – gydytojais specialistais.

Mažiausias atotrūkis švietime – čia vyrų ir moterų pajamos skiriasi vos 12 Eur.