Kol rengiate gaires, darbuotojai DI naudojasi tyliai

Kol įmonės tiria, kaip pelningai ir transformuojančiai panaudoti generatyvinį dirbtinį intelektą (DI), jų darbuotojai juo naudojasi jau ne tik asmeniniams reikalams, bet ir darbui. Teisininkai, bankininkai, gydytojai ir daugelis kitų specialistų dabar reguliariai įdarbina pokalbių robotus rašydami laiškus ar žinutes kolegoms, klientams ir pacientams.

Gali būti, kad bendrovių vadovai nepakankamai įvertina, kaip plačiai jų kolegos naudojasi šiomis technologijomis, rašo verslo naujienų portalas „Financial Times“.

Praėjusių metų spalio mėnesį „Deloitte“ atliktos apklausos apie DI įsisavinimą Europoje duomenimis, beveik pusė (47%) su generatyviniu DI susipažinusių respondentų jį naudojo asmeninėje veikloje, o ketvirtadalis (23%) – darbe. Apklausa taip pat atskleidė, kad ketvirtadalis darbuotojų naudojo tokius DI modelius, už kuriuos patys ir susimokėjo.

Apklausa atlikta praėjus dvejiems metams nuo „ChatGPT“ išleidimo – pokalbių roboto, kurio „Plus“ versija kainuoja 20 USD per mėnesį. Praėjusį mėnesį nemokamas Kinijos startuolis „DeepSeek“ trumpam išstūmė DI bendrovės „OpenAI“ pokalbių robotą „ChatGPT“ iš programėlių parduotuvių viršūnės. Tai rodo, kad Dėl atsirandančių vis naujų DI modelių, ši technologija gali būti dar plačiau naudojama.

[infogram id="32a8c298-2ec0-44a6-bd9d-4f7e637e3b17" prefix="xue" format="interactive" title="vadyba:: Kaip manote, kodėl darbuotojai naudoja nepatvirtintus generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius?"]

Bendrovės „Deloitte“ apklausoje, kurioje dalyvavo 30.000 vartotojų ir darbuotojų iš 11 šalių, 63% generatyvinį DI naudojančiųjų teigė, kad jų įmonė skatina (44%) arba leidžia (19%) jį naudoti darbo tikslais. Tačiau beveik ketvirtadalis (23%) atskleidė, kad jų organizacija neturi DI naudojimo reglamentuojančios politikos.

Dėl to išaugo slaptai naudojamo DI mastai, ir kai kurios įmonės beveik nežino, ką daro jų darbuotojai. Verslai tikisi, kad DI padidins produktyvumą. Vis dėlto tinkamai neapmokius darbuotojų gali kilti rizika, jog klientai gaus netikslią informaciją, o tokios klaidos kainuos brangiai.

Taip pat gali kilti pavojus konfidencialiems duomenims, ypač jei darbuotojai naudoja nelicencijuotus įrankius, kuriuose nesilaikoma saugumo ir privatumo standartų.

Europos profesinio mokymo plėtros centro atliktas tyrimas parodė, kad kas septintas suaugęs darbuotojas Europos darbo rinkose dabar dirba su skaitmeninėmis priemonėmis, kurios už jį atlieka užduotis, o 22% žmonių naudoja DI tekstui atpažinti, versti, transkribuoti ar generuoti.

[infogram id="49bf6ca7-4927-462f-a83c-12c19f40acb1" prefix="P8x" format="interactive" title="vadyba:: Europiečiai labiau pasitiki generatyviniu DI, kai naudojasi juo patys"]

Taip pat kyla rizika, kad generatyvinį DI naudojantys darbuotojai per daug pasitiki šia technologija. „Deloitte“ ataskaitoje 70% naudotojų teigė, kad pasitikėtų generatyvinio DI surašytomis straipsnių santraukomis. Net 64% leistų DI jiems padėti asmeniniais klausimais, tokiais kaip mokesčių deklaracijos ar išmokos.

Kitoje apklausoje, atliktoje Jungtinėje Karalystėje, nustatyta, kad 36% naudotojų klaidingai tikėjo, jog DI visada teisus ir neklysta, pateikia faktiškai teisingą informaciją.

DI įrankių našumas nuolat gerėja, tačiau klaidos vis dar dažnos ir jas vis sunkiau pastebėti. Praėjusiais metais technologijų bendrovė „Factal“ nustatė, kad DI modeliai iš santraukų reguliariai išbraukia žurnalistinius atributus, pavyzdžiui, iš naujienų pašalina žodžius „teigė policija“. Teisininkui, nagrinėjančiam bylą, tokie informacijos praleidimai gali būti labai svarbūs.