Nuo kolegų elgesio nukenčia ir vadovai: kaip išvengti psichologinio smurto darbe

Kai įmonėje tvyro slogi atmosfera, kenčia visi. Tačiau būna, kad vadovai ar kolegos fokusuojasi į vieną ar kelis darbuotojus, sudarydami jiems nepakenčiamas darbo sąlygas.

„Priekabiavimas ir smurtas darbe yra dažnas reiškinys tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Atlikti tyrimai rodo, kad daugelis nukentėjusiųjų bijo viešai kalbėti apie savo patirtį, todėl dažnai renkasi tylėti arba palikti darbą. Šie reiškiniai pabrėžia būtinybę stiprinti prevencines priemones ir užtikrinti darbuotojų apsaugą organizacijose“, – sako psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas.

Pagalba privaloma

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusios Darbo kodekso (DK) nuostatos sugriežtino smurto ir priekabiavimo draudimą darbo vietoje. Jose aiškiai įvardinta, kur darbuotojai, patyrę smurtą, priekabiavimą ar kitokį netinkamą elgesį, gali kreiptis. Tai – vidiniai darbdavio paskirti darbuotojai ar struktūros: atsakingas asmuo ar komisija, įvardinta įmonės smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje. Taip pat turi būti kontaktinis elektroninis paštas ar fizinė dėžutė, skirta pranešimams apie netinkamą elgesį teikti.

Nukentėjęs darbuotojas gali kreiptis ir į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), kuri turi įgaliojimus nagrinėti smurto ir priekabiavimo darbo vietose atvejus, o prireikus – į darbo ginčų komisiją ar kitas teisės aktų numatytas institucijas.

„Pagal nuo šių metų pradžios įsigaliojusį DK 30 straipsnį, darbdavys privalo imtis aktyvių veiksmų, užtikrindamas pagalbą darbuotojams, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą. Naujasis reguliavimas aiškiai įpareigoja darbdavius užtikrinti pagalbą nukentėjusiesiems, o ne tik suteikia tokią galimybę, kaip buvo ankstesnėje formuluotėje, t. y. pagalbos teikimas – privalomas, o ne pasirinktinis“, – naują tvarką komentuoja advokatė dr. Ilma Daubarienė, sertifikuota rizikų valdymo ir verslo tęstinumo ekspertė.

Ši pagalba apima psichologinę ir emocinę paramą. Darbdavys turi sudaryti galimybę darbuotojams naudotis psichologų, psichiatrų ar kitų specialistų paslaugomis ir privalo sumokėti už šias paslaugas, laikydamasis protingumo principų.

Taip pat turi būti teikiama ir teisinė pagalba. Darbdavys privalo užtikrinti, kad nukentėjusieji galėtų pasinaudoti teisinėmis konsultacijomis, įskaitant pagalbą rengiant dokumentus ar teikiant skundus atsakingoms institucijoms.

Darbdavys turi teisę taikyti ir papildomas priemones, pavyzdžiui, nukentėjusįjį perkelti į kitą darbo vietą, padalinį ar suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Po incidentų gali būti organizuojami mokymai ar diskusijos kolektyvui, siekiant pagerinti darbo atmosferą ir supratimą apie netinkamo elgesio prevenciją.

Nukenčia ir vadovai

Įprastai dažniau darbuotojai skundžiasi dėl netinkamo viršininkų elgesio, tačiau ir vadovai gali patirti smurtą ar priekabiavimą darbe.

„Nors vadovai dažniausiai laikomi galingesne darbo santykių puse, jie taip pat gali būti konflikto aukos. Vadovai gali susidurti su psichologiniu spaudimu tiek iš pavaldinių, tiek iš kolegų ar aukštesnio lygio vadovų, ypač sudėtingų sprendimų ar pokyčių laikotarpiais“, – nurodo J. Neverauskas.

„Toks destruktyvus elgesys žaloja vadovo reputaciją, sukelia emocinį stresą ir mažina darbo našumą. Be to, tai silpnina pasitikėjimą vadovu organizacijoje, o strateginiai pokyčiai tampa sunkiai įgyvendinami. Vadovai, susidūrę su tokiais iššūkiais, turi teisę reikalauti pagalbos ir apsaugos“, – pabrėžia I. Daubarienė.

Gresia ir baudos

Nuo šiol įmonės privalės organizuoti mokymus. Privalomi mokymai, apimantys smurto ir priekabiavimo prevenciją, yra laikomi ilgalaike investicija į sveiką ir produktyvią darbo aplinką.

„Mokymai turi būti organizuojami ne rečiau kaip kartą per trejus metus, todėl darbdaviai gali efektyviai suplanuoti juos kartu su kitomis įmonės veiklomis. Be to, mokymai ne tik padeda spręsti darbo vietoje kylančius konfliktus, bet ir stiprina organizacijos įvaizdį kaip socialiai atsakingo darbdavio“, – sako advokatė.

Jau gausėja specialistų, kurių specializacija – priekabiavimo ir smurto prevencija, darbuotojų teisių apsauga ir tinkamo elgesio standartų sklaida. Tarp jų yra tiek psichologų, tiek teisės ekspertų, todėl, pašnekovų nuomone, lektorių pasiūla palaipsniui atitiks augančią paklausą.

Beje, didesnės įmonės dažnai kuria vidinius resursus, pavyzdžiui, savo specialistų komandas, taip sumažindamos išorinių lektorių poreikį. Be to, VDI teikia metodines rekomendacijas, kurios padeda darbdaviams efektyviau pasiruošti mokymams.

„Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad mokymai dažnai yra vedami tik vienos srities specialistų – psichologų arba teisininkų. Jungtiniai mokymai, kuriuose teisės ekspertai ir psichologai dirbtų kartu, vis dar yra gana reti, nors tokia integruota prieiga galėtų suteikti dalyviams platesnį ir gilesnį problemos supratimą bei praktinių sprendimų būdus“, – aiškina J. Neverauskas. Jis ir I. Daubarienė yra VŽ akademijos rektoriai.

Beje, darbdaviams, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, neužtikrinusiems būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai ar nesuteikusiems pagalbos nukentėjusiems, gali būti skiriama bauda nuo 500 iki 1.400 Eur.

Tuo atveju, jei pažeidimas padaromas pakartotinai, taikoma griežtesnė nuobauda – bauda nuo 1.400 iki 3.000 Eur. Šios sankcijos įpareigoja vadovus imtis realių veiksmų, siekiant užkirsti kelią smurto ir priekabiavimo apraiškoms darbo aplinkoje.

Dažniausiai užgniaužia savyje

Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, apie 18% darbuotojų per savo karjerą susiduria su psichologiniu smurtu darbo vietoje.

„Lietuvos organizacijose atlikti tyrimai rodo, kad psichologinis smurtas – mobingas, patyčios, ignoravimas – yra dažna problema, kuri daro reikšmingą poveikį darbuotojų emocinei sveikatai ir darbo rezultatams. Sveikatos priežiūros sektoriuje mobingo atvejai ypač paplitę: čia daugiau nei trečdalis darbuotojų yra susidūrę su mobingu per pastaruosius metus“, – nurodo J. Neverauskas.

Psichologinio smurto formos dažniausiai pasireiškia kritika, izoliacija, nepagarbiais komentarais ar ekonominėmis bausmėmis, kai vadovai naudoja finansines baudas ar kitas sankcijas, siekdami spausti darbuotojus.

Vis dėlto daugelis nukentėjusiųjų nesiryžta pranešti apie patirtą smurtą ar priekabiavimą. Pagrindinės priežastys: baimė būti atleistiems arba diskriminuojamas dėl pranešimo; nepasitikėjimas, kad darbdavys imsis veiksmų; gėda ar baimė, kad situacija taps vieša.

Tikimasi, kad griežtesnis požiūris į smurtą ir priekabiavimą darbe sumažins tokių atvejų skaičių ir sustiprins prevenciją, o tai leis pašalinti netinkamo elgesio priežastis.