Tvarus verslas netvarioje aplinkoje: svarbus kiekvienas žingsnis
Verslo tvarumas paprastai apibrėžiamas kaip modelis, kuomet ilgalaikė vertė kuriama atsižvelgiant į tai, kaip organizacija veikia ekologinėje, socialinėje ir ekonominėje aplinkoje. Tvarumo principų paprastai laikomasi darant prielaidą, kad tokia strategija prisideda prie kompanijos ilgaamžiškumo.
Ekonomistų teigimu, kompanijos, jau daugelį metų nuosekliai taikančios tvaraus verslo modelį, yra labiau pasirengusios atlaikyti nuosmukius ir netikėtus smūgius verslui. Kita vertus, šioms bendrovėms dabar tenka priimti sunkius sprendimus, kartais net nukrypstančius nuo pagrindinio tvarios veiklos kelio – taigi, kyla grėsmė prarasti ilgai kauptą rinkos pasitikėjimą.
Po didinamuoju stiklu
„Forbes“ rašo, kad COVID-19 krizė verslą stumtelėjo po didinamuoju stiklu – bendroves akylai stebi vartotojai, kurie jau įprato savo pasirinkimus grįsti vertybėmis, o dabar šis požiūris yra dar aštresnis.
Beprecedentis netikrumo lygmuo, chaoso atmosfera, griežti vyriausybių sprendimai – tokiomis aplinkybėmis dabar priimami verslo sprendimai, o pasirinkimus apsunkina tai, kad nėra jokių gairių, kuriomis reikėtų sekti, nėra ir laiko deramai apsvarstyti sprendimams. Taigi kompanijų pasirinkimai ir veiksmai kaip niekad aiškiai apnuogina jų prioritetus ir vertybes.
Griežtas vartotojų požiūris ir neprognozuojama verslo aplinka bendroves verčia ieškoti greitų sprendimų, kurie ne tik prisidėtų prie krizės valdymo, bet ir leistų išsaugoti daugelį metų kurtas kompanijų vertybes.
Kompanijų sprendimai krizės akivaizdoje
Pasaulinės tvarios verslo plėtros taryba (World Business Council for Sustainable Development, WBCSD) pateikia konkrečius pavyzdžius, kokių veiksmų šiuo metu imasi tvarios plėtros modeliu verslą grindžiančios žinomos pasaulio kompanijos.
Chemijos sektoriaus ir alkoholinių gėrimų gamybos įmonės persiorientavo į dezinfekcinio skysčio, tiekiamo ligoninėms ir kitoms įstaigoms, gamybą. Šis posūkis įvyko ir Lietuvoje, ir kitose pasaulio šalyse.
Vokietijoje dezinfekcinį skystį ėmėsi gaminti chemijos pramonės milžinė BASF, Portugalijoje – farmacijos ir chemijos kompanija „Hovione“.
Prancūzijos prabangos sektoriaus atstovė LVMH savo parfumerijos ir kosmetikos verslą pertvarkė į dezinfekcinio gelio gamybą.
Neatsilieka ir alkoholio sektoriaus atstovės – Jungtinės Karalystės spirito varykla „BrewDog“, Prancūzijos alkoholinių gėrimų gamintoja „Pernod Ricard“, alaus gamintoja „Anheuser-Busch InBev“. Be didžiųjų kompanijų, tos pačios veiklos – gaminti dezinfekcinius skysčius ar gelius – ėmėsi ir daugybė nedidelių spirito ir alaus gamyklų įvairiose pasaulio šalyse.
Pasauliui jaučiant medicininių kaukių ir respiratorių stygių, į jų gamybą persiorientavo tarptautinė drabužių prekybos milžinė „H&M“. Amerikiečių „DuPont“ 24 valandas per parą 9 pasaulio gamyklose gamina apsauginius drabužius.
„Jau kelias kartas mes dirbome tam, kad idėjos virtų svarbiais pasauliui pokyčiais ir produktais. Šiuo metu mes tęsiame šią tradiciją ypatingos skubos aplinkybėmis. Apjungdami mokslą, žmones ir bendruomenes, pažadame savo inovacijomis prisidėti prie tvarios plėtros“, – savo tinklalapyje skelbia „DuPont“.
JAV kompanijos 3M, „General Motors“ ir „Ford“ surėmė pečius, siekiant Amerikoje paspartinti plaučių ventiliavimo aparatų ir respiratorių gamybą. Apsaugines kaukes gamina „Fiat Chrysler“.
„Bloomberg“ skelbia, kad ir Vokietijos vyriausybė kreipėsi į šalies automobilių gamintojus, ragindama juos imtis gaminti medicininę įrangą. Teigiama, kad kompanijos išgirdo šį raginimą ir jau sutelkė tarptautines pajėgas, ieškodamos išeičių.
Jungtinės Karalystės medicininių technologijų bendrovė „Smiths Group“ ne tik ėmė sparčiau gaminti savo originalią produkciją – plaučių ventiliavimo aparatus, bet ir savo intelektualinę nuosavybę atvėrė kitoms bendrovėms, galinčioms prisidėti prie šios medicininės įrangos gamybos.
Savo indėlį dabartinėje krizėje mato ir didžiosios konsultacijų kompanijos: „Baker McKenzie“ ruošia ir nuolat atnaujina pagrindines teisines gaires darbdaviams, o KPMG analizuoja COVID-19 krizės pasekmes įvairiais verslo aspektais.
Prancūzijos viešbučių tinklas „Accor“ ir apgyvendinimo platforma „Airbnb“ pažadėjo aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis medikus ir socialinius darbuotojus.
Signalas ateičiai
„Visi šie veiksmai parodo, kaip kompanijos ypatingomis aplinkybėmis atsisako įprasto verslo taisyklių ir imasi kitokių žingsnių, siekiant sumažinti koronaviruso poveikį. Mes taip pat žinome, kad daugybė kitų bendrovių imasi panašių veiksmų tiek pasaulyje, tiek vietos lygiu, ir apie tai viešai neskelbia“, – verslo pastangas apibendrina WBCSD, organizacija, vienijanti tvarios plėtros modelį taikančias pasaulio kompanijas.
Tuo tarpu Paulas Polmanas, buvęs „Procter & Gamble“ vadovas Vakarų Europai, buvęs WBSCD vadovas ir šiuo metu vienas ryškiausių autoritetų verslo tvarumo srityje, pažymi – kompanijos kuo greičiau turi persiorientuoti į tokį verslo modelį, kuris negriauna bioįvairovės ir nenaikina gamtos, priešingu atveju „bus daugiau COVID-19“.
Savo komentare „Ethical Corporation“ p. Polmanas pažymi, kad drąsos įkvepia šiuo metu matoma vienybė, stojant į kovą su virusu.
VERSLO TRIBŪNA
Diskusija apie tai, ar elektromobilių Lietuvoje nedaugėja dėl infrastruktūros trūkumo, ar pastarosios stinga dėl to, kad nėra pakankamai elektromobilių, praranda aktualumą. Registruojamų elektromobilių skaičius šalyje ženkliai auga, o desperatiškai žvalgytis, kur jį įsikrauti, nebetenka: vien „Enefit“ įkrovimo stotelių Lietuvoje įrengta 300. Vienas didžiausių viešojo įkrovimo tinklo vystytojų siūlo verslui itin patogų naudojimąsi įkrovos tinklu ir paprastą apmokėjimą.
Prekės, kurias kasdien randame parduotuvių lentynose, sunkvežimiais nukeliauja tūkstančius kilometrų. Siekdama sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir kartu užtikrinti žemas kainas pirkėjams, „Lidl“ diegia tvaresnius logistikos sprendimus – nuo aplinkai draugiškesnio kuro alternatyvų iki atsakingo maršrutų optimizavimo ir asortimento planavimo. Šie sprendimai leidžia ne tik mažinti poveikį aplinkai, bet ir efektyvinti procesus, kurie prisideda prie mažų kainų lentynose.
Prekybos tinklas „Lidl“ pripažintas didžiausią vertę už pinigus siūlančiu prekės ženklu Baltijos šalyse ir pateko tarp mylimiausių prekės ženklų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.Taip pat „Lidl“ buvo išrinktas didžiausią vertę už pinigus siūlančiu prekės ženklu Estijoje. Tokius rezultatus atskleidė naujausias Baltijos šalių prekių ženklų tyrimas „Baltic Brands“, kuriame 3000 respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vertino daugiau nei 600 prekių ženklų pagal įvairius kriterijus.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiuo metu aktyviai vykdo vieną iš svarbiausių rudens darbų – renka sėklinę medžiagą – sėklas Lietuvos sėklinės miško bazės objektuose, kurie įkurti siekiant išsaugoti šalies genetinius miško išteklius. Šiuose objektuose auga atrinkti, geriausiomis savybėmis ir aukšta genetine kokybe pasižymintys medžiai. Sėklinės bazės objektai padeda išlaikyti vietinių medžių rūšių genetinę įvairovę, užtikrinti nenutrūkstamą rūšies populiacijų prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos sąlygų keičiantis kartoms. Iš genetiniu požiūriu vertingų sėklų išauga tvirtesni, atsparesni, sveikesni ir kokybiški miško sodmenys, kuriuos miškininkai naudoja valstybinių miškų įveisimui ir atkūrimui bei privačių miškų savininkų realizacijai.
„Šiuo metu dėmesys, suprantama, turi būti sutelktas į užkrato suvaldymą, rizikos grupėje esančiųjų apsaugojimą, vakcinos sukūrimą ir didžiulių fiskalinių bei monetarinių skatinimo paketų aktyvavimą, siekiant paremti žmones. Bet aš viliuosi, kad kai įveiksime šią krizę, mes taip pat giliau suprasime, kaip yra susijusi žmogaus ir planetos sveikata“, – apie neslopstančią tvarios plėtros reikšmę komentare rašo p. Polmanas.
