M. Žibūda apie „Eika Development“ žingsnius už grupės ribų: daug kam tai vis dar naujiena

„Eika Group“ grupės struktūrą pertvarkė sulig 2024 m. pradžia. Tuomet veiklą pradėjo nauja UAB „Eika Development“, kurios veikla nubrėžta nuo NT projektų plėtros valdymo, sklypo įsigijimo, projektavimo, tarpininkavimo iki statybų, techninės priežiūros ir garantinės priežiūros administravimo.

Jau galite įvertinti pirmus visus veiklos metus. Kokius tikslus buvote išsikėlę ir kaip sekėsi jų siekti?

Visose kategorijose fiksavome augimą: gavome daugiau statybos leidimų, turime daugiau projektų, pardavėme daugiau butų, valdome daugiau statybų, NT objektų.

Mes augome, tačiau dar ne tiek, kokią buvome išsikėlę ambiciją. Visgi metai buvo sėkmingi. Be to, kad užaugome „Eikos“ grupėje, gavome ir tikrai reikšmingų užsakymų iš išorės. Mūsų didžiausia ambicija – būti pripažintiems kaip nepriklausoma projektų valdymo įmonė.

Manau, kad sėkmingai debiutavome pramonės segmente, – jau antrus metus statome gamyklas. Turime „Mestillos“ užsakymą, „Kikos“ projektą. Abu turime pabaigti šiemet. Tai mums naujas puslapis, bet tikiu, kad jis perspektyvus.

Turime ir naujų biurų projektų, pavyzdžiui, Advokatų namų Užupyje, Lietuvos kooperatyvų sąjungos Gedimino pr., nemažai būsto projektų.

Praėjusiais metais pajamas išlaikėme tame pačiame lygyje, o 2025 m. planuojame jas padidinti 19,7%, iki 6,8 mln. Eur.

Kuo grindžiate savo 2025 m. augimo prognozę?

Tikėtis gerų rezultatų leidžia ir bendra rinkos, ir mūsų situacija. Didžioji dalis šių pajamų jau yra užtikrinta turimais projektais ir užsakymais. 

2024 m. mūsų atliktų statybų vertė buvo 50,67 mln. Eur, šiemet planas siekia 69,8 mln. Eur. Pernai gavome 4 statybų leidimus, 2025 m. planuojame 6. Būstų projektų skaičių didinsime nuo 8-ių iki 10-ies šiais, butų pardavimus nuo 368 iki 425, administruojamų objektų – nuo 19 iki 22, nuomininkų – nuo 280 iki 310, administruojamo turto plotą nuo 124.000 iki 144.000 kv. m.

Didžiausias šių metų iššūkis mums bus „Eikos“ grupės sprendimas vystyti daugiabučius Lenkijoje. Visą patirtį, kurią sukaupėme Lietuvoje, turime pakartoti ten. Jau esame pradėję: atliekame rinkos tyrimus, gauname pasiūlymų, deramės dėl kelių sandorių ir tikiuosi, kad per kelis mėnesius turėsime naujienų, o „Eika“ galės sakyti, kad esame tarptautiniai ir NT plėtros požiūriu.

Kita sritis, kur matau didelį potencialą, – gynybos infrastruktūros plėtra ir krašto apsaugos srities užsakymai. Mes suprantame, kad visas statybų ir investicijų sektorius labai stipriai pasistums į šį segmentą, kuris iki šiol neegzistavo.

Todėl dabar visose srityse ieškome žmonių – nuo projektavimo iki pastatų priežiūros. Bent po 1–2 žmones kiekvienam skyriui ieškome. Jei gausime gynybos užsakymų, ieškosime dar daugiau.

Kalbant apie perspektyvas, jau užsiminėte apie dideles investicijas į gynybos infrastruktūrą. Kaip, jūsų nuomone, su tuo susitvarkys civilinės statybos sritis? Jau dabar, pavyzdžiui, girdžiu, kad darosi sudėtinga rezervuoti kai kuriuos gaminius.

Statybos tikrai brangs. Kalbant apie gelžbetonį – o kariniuose miesteliuose tokie reikalavimai, kad iš plytų nepastatysi, – gamyklų skaičius Lietuvoje yra labai ribotas. Taigi statybos sektorius tam tikra prasme kentės, nes paklausa bus momentiškai išpūsta. 

Viskas truks bent trejus metus, nes tie projektai yra Šilalės miesto dydžio. Jie tikrai milžiniški, o mūsų rinka labai maža visomis prasmėmis. Tad jei paklausa didės, o pasiūla ne, nes tiesiog negalės didėti – nėra ji tokia elastinga, kad staiga atsirastų gelžbetonio gamyklų arba darbuotojų, atrodo, viskas brangs. Ir dėmesys tradicinei statybai sumenks tiek investicijų, tiek darbo jėgos požiūriu.

Manau, kad bus didelių pokyčių. Nes galbūt kas nors atras nišų, kai vieni nebestatys, kitiems gal norėsis pastatyti, pavyzdžiui, daugiabučių. Ir iššūkiai bus dideli, ne viskas taip lengvai susireguliuos. Realybė rodo, kad tai nebus tokie dideli sukrėtimai, kaip, pavyzdžiui, karantino paskelbimas arba karas. Tikiu, kad jie nebus tokie dramatiški, tad jei pastaruosius išgyvenome, su šiais susitvarkysime.

Kaskart nežinomybė vis kitokia. Čia mes tarsi suvokiame, kad turime galimybę suplanuoti, numatyti, pasiruošti. Tarsi tai prognozuojama ir bus tęstinis procesas, o ne kai tiesiog kas nors nukertama.

Kokie iššūkiai pernai buvo didžiausi?

Tie patys nuobodūs reikalavimų projektams pokyčiai ir Vilniaus savivaldybės nuolatinis įtarinėjimas, kabinėjimasis prie kiekvieno kablelio, raidės. Pavyzdžiui, sukeliame į „Infostatybą“. Tai kol peržiūri ir atsako, pataisius ir vėl įkėlus, atmeta, nes pasibaigė kokių nors šilumos ar vandentiekio tinklų įgaliojimas. O jis galioja 3 mėnesius.

Kitas iššūkis – rasti užsakymų. Bet mumis pasitiki rinkoje, mes turime idėjų, taigi kapitalas mus randa. Gal kiek sudėtingiau paaiškinti, kad mes teikiame tokias paslaugas, – tai vis dar daug kam naujiena, dažnai galvoja, kad dirbame tik „Eikos“ grupei. Nors pagal apimtį pas mus geras trečdalis projektų yra ne grupės. Ir tai darome gana seniai, tik 2024 m. pradžioje įvyko įmonių pertvarka.

Tai papasakokite, kokiomis veiklomis užsiimate ir kuri jų generuoja daugiausia pajamų?

Pagrindinė veikla yra NT projektų valdymas: viskas nuo idėjos iki garantinės priežiūros. Visas procesas apima mažiausiai 6–7 metus. Ateina klientų, kurie turi kapitalo, bet neturi kompetencijų arba noro daryti patys. 

Taigi mūsų darbas yra nuo idėjos sugeneravimo, prisitaikant prie investuotojo profilio. Bet tą paslaugą dalijame ir gabalais: projektavimo valdymas, statybų valdymas ir visa kita – tarpininkavimas, administravimas, priežiūra ir t. t. Taip pat galime organizuoti kapitalą.

Kalbant apie projektavimo valdymą, mes surenkame projektavimo komandą ir užsiimame teritorijų planavimu bei pastato projektavimu. Ši dalis, mano nuomone, yra vertingiausia klientui, nes atiduodame savo žinias ir patirtį už tam tikrą mokestį, kuris vos padengia mūsų kaštus. Suprantame, kad tai simboliniai pinigai, bet tai darome dėl to, kad gautume statybų valdymą ir pardavimų administravimą. O ten yra tikrasis mūsų uždarbis ir apimtis.

Nors kainodara yra iš 3 dalių, realiai uždirbame, kai statome ir parduodame.

Visi visuose projektuose šias sąnaudas patiria, nes samdo arba generalinį rangovą, arba valdytoją. Mes tikrai nesame brangesni už juos, net, sakyčiau, pigesni, nes neturime intereso sutaupyti. Kaip tik mes galime pasakyti, už kiek galima pastatą statyti, nes žinome, už kiek jį galima parduoti su konkrečia grąža.

Turite apie 70 darbuotojų. Tai, vertinant pagal veiklos sritis, atrodo labai daug. Kuo jie užsiima?

Praktiškai kiekviena statybų aikštelė turi savo komandą, vidutiniškai ten fiziškai sėdi bent 2 žmonės. Techninis prižiūrėtojas važiuoja per kelis projektus. Tuomet yra komanda, kuri atsakinga už konkretaus projekto produktą ir klientus. Taigi projekto komandoje yra mažiausiai 4, vidutiniškai 5 žmonės. Turime apie 20 projektų, tai paprastai skaičiuojant, jau žmonių turėtų trūkti, bet kadangi jie dirba kartais su 2–3 projektais, tuomet užtenka 70.

Ne visi, kuriems reikia įgyvendinti projektą, gali turėti tokią komandą. O ir ją suburti sunku, kad veiktų sėkmingai, kad neeksperimentuotų su tavo projektu. Mes, pavyzdžiui, galime sau leisti labai anksti į projektą įtraukti konstruktorių. Paprastai jie įtraukiami, kai būna pasirašyta projektavimo sutartis, kažkiek suprojektuota, suplanuota. Ir būna, kad konstruktorius pasako, jog „ta arka labai graži, bet nepavyks arba kainuos labai brangiai“. Tai, būna, sužinai tik jau surengęs rangovų atranką, kai nebėra prasmės iš naujo visko padaryti.

Todėl mes konstruktorių įtraukiame koncepcijos lygmenyje – kai projektuotojai pateikia projektinius pasiūlymus. Ir tada galime pasakyti, kuriam atvejui užteks, o kuriam reikės 5% ar 20% didesnio biudžeto. Tad kai kiti dar vertina architektūrinius sprendinius, urbanistinį kontekstą, mes galime pasakyti savikainą.

Yra buvę pavyzdžių, kai sąmata – 50 mln. Eur, o po rangovų konkurso paaiškėjo, kad kainuos 80 mln. Eur. Architektas projektą koreguoja, paprastina, bet per tą laiką 20% statybos pabrango – vėl rangovai siūlo 80 mln. Eur darbų kainą. Tai kiek laiko išmesta?

Viskas todėl, kad jeigu turi 50 mln. Eur biudžetą, tai ir turi projektuoti statybas už 50 mln. Eur. Mūsų pagrindinė funkcija, kad nuo idėjos iki projekto pabaigos būtų tęstinumas, ir kai turime viską savo rankose, esame už rezultatą atsakingi. Dažniausiai, jei pažadame 15% (grąžą – VŽ), tai bent su tiek ir baigiame. Tikrai nesame pigiausi, nes ir mūsų žmonės nėra pigūs, bet jeigu pasakėme, kol kas viską ir įgyvendinome.

Sakote, kad imatės ne tik grupės projektų, bet ir didinate išorės klientų krepšelį, nes suprantu, kad būtent tokia vizija. Kas labiausiai padeda ir kas trukdo plečiant šią veiklą?

Labiausiai padeda jau įgyvendinti projektai ir klientų atsiliepimai, taigi rezultatai kalba už mus. O trukdo įsivaizdavimas, kad turime interesų konfliktą ir kaip nors proteguosime „Eikos“ grupę arba jos klientus.

Bet realybėje vyksta taip, kad klientai duoda mums vieną verslo centrą, paskui įsitikina, kad dirbame gerai, duoda dar du. Todėl mūsų portfelis auga, nes žmonės pamato, kad turi realią alternatyvą. Manau, kad darbais, o ne žodžiais įrodome.

Kita vertus, matant, kiek mažai rinkoje dalyvių, negali sakyti, kad niekas kitas potencialiai negali turėti konflikto. Tad mes labai stengiamės išvengti to.

Pavyzdžiui, kai kam atrodo, kad mes darbams samdome „Eika Construction“ (buv. „Eikos statyba“). Bet jie yra visiškai kitoje verslo srityje ir negali taip paprastai dalyvauti mūsų verslo modelyje. Jie užsiima generaline ranga ir labiau orientuojasi į viešąjį sektorių, o mes darome gerokai platesnius dalykus.