Piktnaudžiauja ar saugo savo teises: kaip išvengti ginčo su architektu perėmus projektą

Architektų sukurti konkrečių pastatų projektai yra saugomi autorių teisių, ir, kaip sako Algimantas Pliučas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas, šis klausimas yra vienas svarbiausių bendruomenei.

„Autorystės tema yra viena pagrindinių per etikos prizmę, todėl visi gana atsakingai aiškinasi, žiūri ir vertina, kad jos nepažeistų“, – VŽ teigia jis.

O Olga Siomina, advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ asocijuotoji partnerė, VŽ pasakoja, kad pastaruoju metu padaugėjo ginčų tarp NT plėtotojų ir architektų dėl galimo autorių teisių pažeidimo. Anot jos, architektai reiškia pretenzijas dėl jų kūrinių pakeitimų tolesniuose projektavimo ar statybos etapuose.

„Pagal įstatymą autorius turi teisę prieštarauti dėl kūrinio galimo iškraipymo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją“, – sako ji.

Advokatė, atstovaudama valstybės valdomam Turto bankui, sulaukė panašios pretenzijos dėl planuojamo Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų pastato atnaujinimo.

VŽ primena, kad Turto bankas sutarė su statybų UAB „Infes“ dėl Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų pastato atnaujinimo. Kaip skelbta, bendrovė už 15,6 mln. Eur (be PVM) iki 2027 m. vidurio suprojektuos ir renovuos 10.700 kv. m ploto pastatą Gedimino pr. 38.

Tomas Segalis, architektūros UAB „Viltekta“, parengusios pastato projektinius pasiūlymus, direktorius, socialiniame tinkle „LinkedIn“ teigė, kad jokiam kitam projektuotojui nedavė sutikimo toliau rengti techninį darbo projektą ir remtis jo įmonės darbu.

„Prieš kurį laiką, nuvalęs dulkes nuo senų įmonės archyvo kalkių, įdėjau daug širdies ir su kolegomis paruošėme ministerijų pastato modernizavimo projektinius pasiūlymus. Su visa pagarba suderinau kiekvieną sprendinį su pirminio projekto autoriaus teisių saugotoja, miestu, paveldu, ministerijomis“, – rašė jis.

VŽ susisiekus architektas teigė, kad klausimas yra sprendžiamas, o į papildomus klausimus neatsakė.

O. Siominos teigimu, autorius siūlė nepažeisti jo teisių ir susitarti taikiai.

Piktnaudžiauja?

A. Pliučas kalba, kad kiekviena situacija yra skirtinga ir priklauso nuo laikotarpio bei projekto stadijos.

„Būna, kad klientas užsako projektą, architektas parengia projektinius pasiūlymus, pasiūlo pastato idėją, ją suderina. Bet ją įgyvendinti užsakovas sutaria su kitu projektuotoju, galbūt pigesniu. Pirmasis architektas ar įmonė galbūt tikėjosi tęsti projektą ir jį įgyvendinti, galbūt ne tiek daug prašė už pirmųjų dokumentų parengimą, nes vylėsi realizuoti jį iki galo“, – kodėl kyla ginčų, aiškina jis.

A. Pliučas pažymi, kad ankstesnio autoriaus sutikimas tęsti projektą yra būtinas, ir rekomenduoja jį įtraukti į naują komandą, kad nebūtų nukrypstama nuo pirminės idėjos.

O. Siominos teigimu, praktikoje tenka susidurti su atvejais, kai projektuotojai piktnaudžiauja būtinumu gauti jų pritarimą, siekdami arba gauti iš užsakovo papildomą atlyginimą, arba blokuoti kito projektuotojo dalyvavimą.

„Dažniausiai tokie ginčai užsibaigia derybomis, nes autoriaus vengimas pasirašyti projektinius sprendinius gali lemti projekto įgyvendinimo terminų užsitęsimą, tad šalys yra linkusios ieškoti kompromiso“, – sako O. Siomina.

A. Pliučas sutinka, kad gali būti piktnaudžiaujama, bet, anot jo, tai labiau vienetiniai atvejai.

„Arba tai senas projektas, kur nauji projektuotojai nežino, kas parengė pirmąjį darbą, arba autoriai buvo susipykę su klientu, tad nusprendžia, kad jei mus atleido, nebeleisime naudoti savo kūrinio“, – kelis pavyzdžius pateikia jis.

A. Pliučo vertinimu, architektai, reiškiantys nepagrįstus reikalavimus, rizikuoja pažeisti profesinę etiką, o tai galėtų lemti ir atestato netekimą.

Koks sprendimas

VŽ pašnekovai pažymi, kad klientas ir užsakovas turi aiškiai sutartyje apibrėžti, kad samdo architektą tik vienam projektavimo etapui.

„Bet kuriuo atveju viskas yra sutartiniai klausimai, kurie turėtų būti pačioje pradžioje numatyti. Ar architektas rengs brėžinius, ar dalyvaus kituose etapuose. Kūrinio autoriaus dalyvavimas realizuojant projektą yra numatytas teisės aktuose. Kad dalyvauja, nereiškia, kad jis rengia visus brėžinius, gali brėžinius rengti ir kiti, egzistuoja rinkos dėsniai ir galimybė pasirinkti projektuotoją, o autorius gali būti kaip konsultantas“, – teigia A. Pliučas.

Anot A. Pliučo, pirmiausia, norint išvengti ginčų dėl autorių teisių, visus niuansus reikėtų aptarti sutartyse.

„Kai sukuriamas kūrinys ir jis perduodamas klientui, statytojui, turėtų būti labai aiškus priėmimo–perdavimo aktas, kad perduodame kūrinį, kur išdėstyta visa idėja“, – sako jis.

O. Siomina sutinka, kad dažniausiai autoriaus turtinės teisės į sukurtą architektūrą užsakovui yra perduodamos sutartyje.

„Visgi toks teisių perdavimas, taip pat nuostatos, kad techninį darbo projektą gali rengti kitas projektuotojas, įtraukimas į sutartį ateityje gali neapsaugoti užsakovo nuo kūrinio autoriaus pretenzijų dėl jo kaip autoriaus neturtinių teisių pažeidimo“, – nurodo ji.

[infogram id="fb95aa49-66d3-49d2-a018-2a36869dece3" prefix="xq1" format="interactive" title="Statyba ir NT. Autorių neturtinės teisės"]

Visgi A. Pliučas nėra tikras, ar perėmus projektą yra daug tikimybių pažeisti neturtines teises, nukrypstant nuo pirminio sumanymo.

„Dabar yra labai apribota, sureguliuota statinio išvaizda, dydis, paskirtis, konstrukcijų išdėstymas, todėl vėlesnės projektavimo stadijos nelabai pažeidžia projekto pirminius sprendinius“, – mano jis.

Kai dirba ne vienas

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas pažymi, kad prie projekto dažnai dirba ne vienas architektas, o visos komandos.

„Gal ir turėtų būti taip, kad autoriais turėtų būti tiek pradėję, tiek objektą pabaigę architektai. Galbūt net patį pastatą sudaro daug elementų, pavyzdžiui, vieni sukūrė urbanistinį tūrių išdėstymą, kiti fasadus, išraišką, dar kiti pastato interjerą, apželdinimą“, – teigia jis.

Visgi, jis pažymi, kad kai kurie biurai neleidžia prie savo darbų pridėti bendraautorių.

„Pavyzdžiui, užsienio biurai vietos architektams nurodo, kad čia yra tik mūsų kūrinys, nesvarbu, kad jūs jį realizuojate, bet tai mūsų vardas, braižas, kiti negali po juo figūruoti“, – sako jis.

Taip pat A. Pliučas akcentuoja, kad architektai stengiasi išvengti dviprasmybių.

„Nesakyčiau, kad čia yra plati problema. Architektai į mus kreipiasi dažnai, teiraujasi, kaip elgtis, ar privalo gauti sutikimą, ar ne“, – pažymi Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.

Keli ginčai

VŽ buvo aprašiusios kelis architektų ir užsakovų ginčus dėl autorių teisių. Pirmuoju atveju dar 2018 m. architektai Algirdas ir Vilija Kaušpėdai sudarė taikos susitarimą su juos autorystės pažeidimais kaltinusia architektų grupe.

Ginčas išspręstas projekto, dėl kurio autorystės nesutarė architektai, vystytojai UAB „Spaineta“ sutikus sumokėti kompensaciją.

Kaip skelbta, 2007 m. IĮ „Mažasis atriumas“ ir architektai Robertas Mažeika, Rita Mažeikaitė-Petraitienė ir Algimantas Mačiulis parengė projektą dviem daugiabučiams sostinės Lvivo g. 81. Projektas buvo parengtas ir statybos leidimas gautas neperduodant autorystės. Dėl krizės statybos neįvyko.

2014 m. projektą perėmė „Spaineta“, kuri iš pradžių kreipėsi į pirmojo projekto autorius su prašymu koreguoti projektą, tačiau vėliau nusamdė naują architektų komandą – Kaušpėdų vadovaujamą UAB „JP architektūra“. 2017 m. pavasarį „Spaineta“ pradėjo projekto, pavadinto „Centro duetas“, statybas.

Todėl architektai kreipėsi į Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybą dėl, jų nuomone, neteisėto autorių teisių pažeidimo, kurį padarė architektai Kaušpėdai. Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos taryba pripažino, kad Kaušpėdai pažeidė Europos architektūros paslaugų teikėjų profesinės etikos kodekso nuostatas dėl naudojimosi kito architekto sukurta intelektine nuosavybe be jo sutikimo.

Antruoju atveju ginčas kilo 2020 m. dėl 2016 m. gimusio „Panoramos“ viešbučio Vilniuje plėtros projekto. Tąkart projektą planavusi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „PPI Group“ ir Lietuvos architektų sąjunga, organizuodamos architektūros konkursą daugiabučiams sostinės stoties rajone, buvo kaltinamos pažeidusios biuro „Performa“ ir jo darbuotojų autorių teises.

„Performa“ teigė, kad „PPI Group“ ir Architektų sąjunga, organizuodamos konkursą ir į jo sąlygas įtraukdamos „Performos“ rengtus projektinius pasiūlymus, pažeidė architektų turtines teises ir turi jiems sumokėti 18.000 Eur kompensaciją.

„PPI Group“ architektūros konkursą daugiabučių projektui Sodų gatvėje skelbė 2019 m., tačiau, architektams pateikus ieškinį dėl autorių teisių, jis buvo nutrauktas. Galiausiai teismas nusprendė, kad Architektų sąjunga ir „PPI Group“ nepažeidė „Performos“ autorių teisių.

Teritorijoje jau įgyvendinamas architektūros UAB „Aketuri architektai“ parengtas projektas, jo statybomis užsiima bendra NT plėtros bendrovės „Etapas Group“ ir investicijų bendrovės „Eika Asset Management“ KŪB „Partnership I“.

Teritorijoje bendrovės pradėjo projekto „Senamiesčio sodai“ statybas, kurios vyks dviem etapais.

Pirmuoju iškils septyni namų korpusai, kuriuose suprojektuoti 83 butai, o iš viso projekte iki 2027 m. pabaigos bus pastatyti 175 butai ir 7 komercinės patalpos.