Trukt už vadžių, vėl iš pradžių: po fantastiškų metų kelininkai grįžo laukti darbų

Kovo viduryje pasibaigus vadinamajai techninei darbų pertraukai, VŽ tradiciškai pateikia kelių infrastruktūros sektoriaus apžvalgą.

Kad 2024 m. jame veikiančioms bendrovėms buvę geri, iliustruoja keli skaičiai. Pavyzdžiui, AB HISK fiksavo 84,3% apyvartos augimą iki 143 mln. Eur, UAB „Eurovia Lietuva“ – beveik 36%, iki 87 mln. Eur.

Vienos didžiausių pagal pajamas (2023 m. siekė beveik 219 mln. Eur) sektoriuje veikiančių bendrovių „Fegda grupė“ vadovas skaičių neįvardija, tačiau metus vadina „labai gerais“, kitos didžiosios AB „Kauno tiltai“ (2023 m. apyvarta sudarė 193 mln. Eur) vadovas nurodo, kad pajamos „didėjo saikingai“.

Suomijos kapitalo „YIT Lietuva“ įvardija, jog 2024 m. jos užsakymų apimtis siekė apie 70 mln. Eur, o „EBITDA įgyvendintas pagal planą“.

Metai sektoriui buvo tikrai labai intensyvūs ir produktyvūs. Turbūt pirmą kartą po daug metų didžioji dalis pirkimų įvyko iki sezono pradžios ar ankstyvą pavasarį, tad bendrovės jį pradėjo turėdamos aiškius prioritetus ir užsakymų portfelius, – apibūdina Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas. 

Vis dėlto kalbėdami apie tai, ko tikisi 2025 m., daugelis vadovų pripažįsta gyvenantys neapibrėžtumu ir laukimu. Viešieji pirkimai vėl nukeliami ir vėluoja, o sumažintas finansavimas kelių sektoriui taip pat turės poveikį.

[infogram id="de55b6fc-f7f4-4d81-8f32-4ffd58ac565c" prefix="ruF" format="interactive" title="2025 m. valstybės biudžetas: lėšos Lietuvos keliams"]

Š. Frolenko sako, kad 2025 m. lėšos daugiausia paskirstytos tęstiniams projektams, o dėl mažesnio finansavimo dalis bendrovių neturi pakankamai darbo.

„Verslas laukia naujų konkursų, žinoma, jei jų bus. O juose galima tikėtis labai didelės konkurencijos. Visgi situacija, kai įmonės siekia gauti bet kokių užsakymų, tikrai nėra gera. Tokiu atveju jos gerokai mažiau gali investuoti į, pavyzdžiui, technikos atnaujinimą, nes siekia užsakymų tik tam, kad išgyventų“, – teigia jis.

Tuo metu Susisiekimo ministerija sulig techninės pertraukos pabaiga paskelbė kursianti naują Kelių fondą, kuris, jei pritars Seimas, pradėtų veikti 2026 m. Jame, planuojama, turėtų būti apie 400 mln. Eur iš įvairių šaltinių. Tiesa, pagrindinis, vadinamasis e. tollingas, turintis atnešti 200 mln. Eur, vis dar nepradėjo veikti, o ir ministerija nurodo, kad fondo veikla greičiausiai prasidės be jo.

Kelius administruojanti AB „Via Lietuva“, VŽ nurodė, kad didžiąją dalį – 78% – šių metų investicinio biudžeto skiria tęstiniams projektams: keliams „Via Baltica“, Vilnius–Utena, Krunos tiltui rekonstruoti.

„Šių projektų konkursai buvo inicijuoti pernai, beveik visų sandoriai taip pat sudaryti dar 2024-aisiais. Šiuo metu jau vykdomos pirkimų procedūros už 10% likusio krepšelio vertės. Metų antroje metų pusėje planuojami skelbti kitus pirkimus, kurių vykdymas planuojamas 2026 m.“, – VŽ aiškina „Via Lietuva“.

Žemiau lentelėje pateikiami didžiausios vertės pirkimai, kuriuos „Via Lietuva“ numato skelbti šiemet, tačiau konkrečios jų vertės bendrovė nenurodo, nes „tai galėtų pakenkti planuojamoms inicijuoti viešųjų pirkimų procedūroms“. 

[infogram id="8709ef85-92de-45ac-8015-e5499858223a" prefix="U4v" format="interactive" title="Statyba ir NT. Didžiausi „Via Lietuvos“ planuojami skelbti pirkimai 2025 m."]

Vėl tas pats

„Situacija nėra kritinė, kaip buvo 2021–2022 m. Pernai visi rangovai buvo pasirašę sutartis ir nuo kovo vidurio galėjo pradėti darbus, žinodami visų metų krepšelį. Šiemet situacija kita, nes, matyt, valdžios pasikeitimas lėmė cikliškumą. Nauja užsakovo sudėtis dar tik planuoja pirkimus 2025–2026 m.“, – situaciją apibūdina Robertas Ziminskis, HISK generalinis direktorius.

Anot jo, 2023 m. susiklostė gera praktika, nes ateinančių metų darbams buvo ruošiamasi iš anksto. Pasak pašnekovo, įmonėms labai svarbu metų pabaigoje arba bent jau sausį žinoti darbus, kad galėtų tinkamai susiplanuoti sezoną. 

„Geriausiu atveju žinoti norėtųsi bent prieš metus, norint tvaraus planavimo. O šiais metais net 2025 m. krepšelis nėra aiškus, kai šią savaitę prasidėjo sezonas. Vadinasi, dalis asfaltavimo darbų vėl nusikels į rudenį“, – kalba R. Ziminskis.

HISK, anot vadovo, šiuo metu portfelyje turi darbų už 70–80 mln. Eur, norėtų jį papildyti iki 100–110 mln. Eur. 

„Mūsų dydžio organizacijai toks dydis yra sveikas. Jeigu žinotume, kad šiemet tai visa apimtis, prie to prisitaikytume. Kadangi žinome, kad dar bus kažkokių pirkimų, visi laukiame“, – priduria jis.

Akivaizdu, kad bet koks priepuolinis ar konvulsinis finansavimas nėra sveikas, nes vienais metais įmonės turi išsiplėsti dvigubai, o kitais metais sutinki sezoną su 30% (darbų – VŽ) trūkumu. Todėl verslas nėra laimingas ir į viską žiūri atsargiai. Tai negali džiuginti, – teigia R. Ziminskis.

2025 m. pradžioje infrastruktūros statybos sektoriuje vyrauja ne itin optimistinės nuotaikos, pritaria ir Aldas Rusevičius, „Kauno tiltų“ generalinis direktorius.

„Valstybės biudžete KPPP finansavimui numatytos menkesnės lėšos, todėl jei pavyktų pasiekti panašią į pernykštę apyvartą, 2025-uosius laikytume sėkmingais. Didžiausią efektą jaučiame eidami į darbo rinką: mažėjantis ir nestabilus biudžetas neleidžia deramai išlaikyti specialistų – jie natūraliai viliasi turėti stabilią darbo vietą, užtikrinančią pajamas visam sezonui“, – sako jis.

2025 m. jo vadovaujama bendrovė darbais yra užsitikrinusi apie 60% siekiamos apyvartos. Visgi A. Rusevičius priduria, kad užsakymų portfelį pildyti sudėtinga, nes metų pradžioje neskelbiant naujų, didelės apimties konkursų darbų startas taip pat nusikelia.

Metai bus prastesni

„Fegdos grupė“ 2025 m. planuoja apie 20% mažesnę apyvartą nei pernai, o jos vadovas Gediminas Gribulis sako matantis, kad apskritai šie metai Lietuvai infrastruktūros srityje bus gerokai prastesni. 

„Tai priklauso ir nuo politinio ciklo, investicijų, „Rail Balticos“ plėtros. Daug laiko iššvaistyta pastarojo projekto pasiruošimo etapuose: nors ir buvo užtikrintas europinis finansavimas, bet valstybė nesugebėjo tinkamai ir laiku paskelbti konkursų, tų lėšų įsisavinti. Matome, kad kai kurie konkursai paskelbiami, nutraukiami ir vėluoja daugiau nei dvejus metus. Taip pat drastiškai mažėja investicijos į kelių tinklą“, – priežastis vardija jis.

Anot G. Gribulio, sektoriaus įmonės dirbo telkdamos resursus ateinantiems 5–10 metų, strateginiams projektams Lietuvoje įgyvendinti. 

Bet realybė tokia, kad, nesugebėjus tinkamai užtikrinti sklandaus darbų starto, infrastruktūros sektorius susiduria ne tik su finansavimo keliams mažinimu, bet, užuot galėję subalansuoti darbų srautą, investicijas, turime labai prastą situaciją rinkoje, – sako G. Gribulis.

„Fegdos grupės“ 2025 m. užsakymų portfelis, anot vadovo, tokio lygio, kad metus didelėje konkurencijos kovoje galėtų išgyventi ir pasiruošti 2026–2027 m.

„Tikimės, kad visi žadami projektai, konkursai bus, kad bus investuojama į kelių infrastruktūrą. Įstrigę e. tollingo projektai leistų reikšmingai prisidėti prie kelių biudžeto. Šie metai visai rinkai bus sudėtingi, bet atsigavimo tikimės jau 2026 m.“, – teigia G. Gribulis.

Artūras Prichodka, „Eurovia Lietuvos“ generalinis direktorius, sako, kad šiemetis tikslas – išlaikyti stabilią įmonės veiklą, augimo ji neplanuoja. 

„Numatome pasiekti panašias pajamas kaip ir 2024 m. Šiuo metu paskelbta daug mažiau viešųjų pirkimų, palyginti nei pernai, o tai priveda ir prie paaštrėjusios konkurencijos. Šiemet tikrai daug neapibrėžtumo, nėra aišku, kokie projektai dar laukia ir kaip jie pasiskirstys laike“, – sako jis. 

Šį sezoną bendrovė pradeda turėdama užsakymų, kurių didžioji dalis yra pradėti 2024 m.

„Kadangi buvo poreikis, pernai didinome gamybinius pajėgumus. Šiemet, sumažėjus finansavimui keliams, jaučiame užsakymų trūkumą. Sektoriuje didžiausias iššūkis visgi išlieka netvarus finansavimas. Mums, kaip verslui, sudėtinga planuoti savo veiklą ir gamybą esant tokiam neapibrėžtumui“, – tvirtina A. Prichodka.

Ko visi laukia

O Kęstutis Vanagas, „YIT Lietuvos“ vadovas, sako matantis aiškių ženklų, kad valstybės dėmesys kelių ir tiltų būklei išlieka. 

„Vis dažniau kalbama apie papildomų lėšų skyrimą, ypač vertinant pasiruošimą gynybos projektams. Reikšmingi pokyčiai vyksta ir kituose strateginiuose projektuose. 2025 m. tikimės išlaikyti stabilią infrastruktūros projektų apimtį – šis portfelis sudaro apie 30% mūsų užsakymų, o nauji konkursai leidžia tikėtis papildomų darbų. Be to, stebime valstybės planus skirti papildomų investicijų kelių remontui ir tiltų rekonstrukcijai – tai gali atverti naujų galimybių“, – sako jis.

Šiuo metu įmonė yra užpildžiusi apie 50% užsakymų portfelio, o K. Vanagas taip pat neneigia, kad sektoriuje netrūksta iššūkių, tarp kurių mini tą patį neapibrėžtumą dėl valstybės finansavimo, ilgai trunkančių viešųjų pirkimų ir konkurencijos.

„Tačiau mūsų kompetencija leidžia lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių“, – teigia jis. 

HISK vadovas sako, jog visi laukia didžiųjų projektų – „Rail Balticos“, poligonų.

„Jie mums leistų optimistiškiau žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą, nes žinotume, kad ne vien nuo kelių sektoriaus finansavimo esame priklausomi. Visgi šiuo metu vyksta tik procedūriniai arba visuomenės informavimo procesai, kai bus realūs pirkimai, bus paprasčiau kalbėti „Rail Balticos“ projektai jau kurį laiką vis pastumiami ir aiškumo, kada tie pirkimai vyks, nėra. O sektorius ruošiasi jiems ir tam tikrus pajėgumus išlaiko“, – pasakoja R. Ziminskis.

[infogram id="0ab41fb5-7c50-46a3-8e4a-18ec22059cea" prefix="feA" format="interactive" title="Finansavimas kelių transporto plėtrai Lietuvoje 2025-2027 m."]

Bus brangiau

Anot jo, pagrindinis šių projektų poveikis Lietuvos statybos sektoriui bus susijęs ne su medžiagomis, o darbo jėgos trūkumu.

„Jeigu tokio dydžio ir prioriteto projektai kartu su visais kritinės būklės tiltais, poligonais, „Rail Baltica“ ateis vienu metu, suprantame, kad visos pajėgos bus nustumtos į juos. Ir tuomet susidursime su resursų trūkumu, įsivaizduoju, kad privataus gyvenamosios ar komercinės paskirties NT statybos kainos turėtų stipriai išaugti, nes nebus kam statyti“, – sako jis.

„Brangs nebent vietinės medžiagos dėl išaugusios paklausos. Bet jeigu kalbame apie pagrindinę medžiagą bitumą ar kitas pasaulines žaliavas, nesu tikras, kad Lietuva yra tokio dydžio, jog keli projektai darytų įtaką joms“, – priduria R. Ziminskis.

Anot jo, šių viešojo sektoriaus projektų poveikį greičiausiai pajus privatus.

„Tai projektai, kurių dydis neturi precedento, vienu metu. Akivaizdu, kad sektorius turės labai stipriai pasitempti. Tai arba bus nestatoma gyvenamosios ar kitos paskirties projektų, arba jie smarkiai brangs“, – kalba pašnekovas.

„Fegdos grupės“ vadovas mano, kad medžiagos visgi brangs.

„Jeigu būtų tolygiai paskirstomi darbai, valstybė tolygiai planuotų investicijas – rinka susibalansuotų, Jei „Rail Baltica“ ir didžioji dalis darbų būtų prasidėję prieš dvejus metus, situacija būtų kitokia. Dabar girdime tik pažadus, kad galbūt pradėsime 2026 m. ir jei nusikels, viską reiks daryti vienu metu, kainų didėjimas bus neišvengiamas“, – sako G. Gribulis. 

Atvirai, prieš dvejus metus pradėję tam tikrus projektus būtume pastatę gerokai pigiau, nei statysime 2026 m. Tas neveiksnumas kainuoja ne tik statybų brangimą, bet ir pinigų neįsisavinimą į Lietuvos biudžetą. O čia žala yra labai didelė, – mano G. Gribulis.

„Kauno tiltų“ vadovas kalba, kad medžiagų kainos kils dėl išaugusių išlaidų degalams, o energijos resursai brangs dėl geopolitinės situacijos neapibrėžtumo.

„Kaip iššūkį išskirčiau pernelyg viešojoje erdvėje eskaluojamą drastiškai augančio darbo užmokesčio temą. Ji sukuria nepagrįstų finansinių lūkesčių darbuotojams, kurių, kad ir kaip norėtume, šiandien negalime atliepti. Esame priklausomi nuo darbų apimties, kelių finansavimo dinamikos. Toks norų ir galimybių susidūrimas demotyvuoja žmones“, – apie situaciją sako A. Rusevičius.

[infogram id="56b246b3-a9e8-4dfa-9e31-9c9d2902f120" prefix="KHC" format="interactive" title="Kelių sektoriaus finansiniai poreikiai 2025 m."]