Pirmam teismų raundui atmetus pretenzijas dėl Šiaulių kalėjimo PPP konkurso, ruošiami skundai

Trys tarpusavyje nesusijusios bendrovės teismuose ginčija Lietuvos kalėjimų tarnybos vertinimus dėl siūlytų naujo kalėjimo aprūpinimo elektra sprendinių. Jų visų pasiūlymai šioje srityje buvo įvertinti 0 iš 7,5 galimo balo.

Kaip skelbta, tarnyba ieško privataus partnerio viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektui, kuriuo Malavėniukų kaime, Šiaulių rajone, būtų pastatytas naujas kalėjimas. 

VŽ jau rašė, kad derybų nugalėtoja pripažinta UAB „Spi 1“, kurios 75% priklauso investicijų bendrovės „Nter“ fondui „Nter Social Infrastructure Fund“, o likęs ketvirtadalis – UAB „Isegas“, valdomai Renato Načajaus ir Vitalijaus Vasiliausko.

Antroje vietoje liko fizinio asmens valdomos UAB „Amberola“ pasiūlymas, trečioje – nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Eika Group“ antrinės UAB „Būsto projektai SPV“, ketvirtoje – NT plėtros įmonės „Darnu Group“ antrinės UAB „DG VPP vystymas“.

Visos trys jos pateikė skundus. „Eikos“ ir „Darnu Group“ pretenzijos nagrinėtos Klaipėdos apygardos teisme, o „Amberolos“ – Šiaulių apygardos teisme. Visos jos prašė panaikinti Kalėjimų tarnybos sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo.

Be to, prašyta iš naujo vertinti pasiūlymus, atlikti ekonominio naudingumo vertinimus, nes įmonės mano, kad nesivadovauta nustatytais kriterijais. 

Visgi teismai, kovą išnagrinėję jų skundus, nusprendė juos atmesti, argumentuodami, kad jie nepagrįsti.

Tiek „Eikos“, tiek „Darnu Group“ atstovai VŽ nurodė, kad teismo sprendimus dar nagrinėja, todėl nenusprendė, ar bylinėsis toliau. 

O Laura Ziferman, advokatų kontoros „Walless“ partnerė, atstovaujanti „Amberolai“, VŽ nurodė, kad sprendimą žada skųsti.

Kalėjimų tarnyba negali sudaryti sutarties su pasirinktu laimėtoju, nes Šiaulių apygardos teismas nuo sausio yra tam pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones.

Vis dėlto, net ir pasibaigus teisminiams ginčams, iki galo nėra aišku, ar projekto išties būtų imamasi. Rimantas Mockus, teisingumo ministras, trečiadienį LRT radijui svarstė, galbūt kalėjimui numatytas lėšas geriau būtų skirti valstybės gynybos reikmėms.

Ką pasakė teismai

Visos konkurso dalyvės skirtingais argumentais ginčijo, kad Kalėjimų tarnyba neteisingai vertino jų pasiūlymus dėl elektros sunaudojimo, nes nesilaikė konkurso sąlygų. Visos įmonės siūlė saulės elektrinių sprendimus.

Pavyzdžiui, L. Ziferman VŽ aiškina, jog sąlygose numatyta, kad kuo mažiau elektros reikės pirkti, tuo didesnį balą turi gauti dalyviai.

„Amberola“ pasiūlė sprendimą, kad išvis nereikės pirkti elektros iš centralizuotų tinklų, ji elektros poreikį dengtų iš jos sąskaita įrengtų ir įsigytų saulės elektrinių, kurios pasibaigus sutarčiai liktų Kalėjimų tarnybai, o jeigu elektros pritrūktų, „Amberola“ trūkstamą kiekį turėtų nupirkti savo sąskaita“, – sako ji.

Anot advokatės, Kalėjimų tarnyba pasiūlymą įvertino 0 balų.

Remiantis teismo nutartimi, „Spi 1“ už šį kriterijų gavo 7,5 balo, pasiūliusi pirkti visą elektrą iš centralizuotų tinklų.

L. Ziferman teigia, jog jos klientė pasiūlė pigesnį sprendimą.

„Paskelbto laimėtojo pasiūlyta kaina per sutarties laikotarpį būtų 750.000 Eur didesnė nei mūsų“, – sakė ji.

Kalėjimų tarnybos vertinimu, šaltuoju metų laiku elektrą iš tinklų vis tiek reikėtų pirkti.

„Sąlygose aiškiai nurodyta, kad nepagrįsti sprendiniai bus atmesti. Konkretus sprendinys – 0 kWh elektros energijos kiekis iš centralizuotų tinklų – atmestas kaip nepagrįstas. Tai reiškia, kad jo įtraukti į vertinimo formulę ir skaičiuoti nėra galimybės. Teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė nesilaikė savo pačios nustatytų viešojo prikimo sąlygų“, – rašoma Šiaulių apygardos teismo nutartyje.

Klaipėdos apygardos teismas taip pat sprendė, kad nei „Eikos“, nei „Darnu Group“ įmonių pretenzijos neturi pagrindo. Jo vertinimu, nors „Eikos“ bendrovė buvo pirkimo dalyvė, jos pasiūlymas atsidūrė trečioje vietoje. Taigi šiuo atveju esą ji savo teisinio suinteresuotumo, realios galimybės tapti laimėtoja niekaip nepagrindė ir neįrodinėjo.

„Būsto projektai SPV“ nepateikė jokių konkrečių argumentų, įrodančių jos galimybę sudaryti sutartį tenkinus ieškinį, todėl darytina išvada, jog ji nepagrindė savo teisių pažeidimo. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės reikalavimą nutraukti pirkimą, – pažymėjo teismas.

Šis teismas sprendė, kad ir „Darnu Group“ argumentai yra nepagrįsti.

„Teismas neturi pagrindo išvadai, kad vykdant pirkimą buvo pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo principai ir kad yra pagrindas jį nutraukti“, – rašoma teismo nutartyje.

Statytų „Infes“

Benas Poderis, „Nter Social Infrastructure Fund“ valdytojas, VŽ kiek anksčiau pasakojo, kad šiam projektui ruošėsi ilgai ir nuosekliai, telkėsi partnerius, kurie jau turi patirties kalėjimų statybose.

Teismui „Spi 1“ nurodė, kad generaline ranga ir projektavimu užsiimtų UAB „Infes“, statybos valdymu – UAB „OAM Sietynas“, o vėliau kalėjimą prižiūrėtų UAB „Corpus A“.

Objektas būtų finansuojamas komercinio banko „Swedbank“ paskola.

Pagal projekto sąlygas privatus partneris už 47,5 mln. Eur turi pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16.000 kv. m ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų. Iš viso per projekto laikotarpį privačiam partneriui būtų išmokama 56,6 mln. Eur.

Naujojo izoliatoriaus statybos inicijuotos dar 2015 m., tačiau po kelerių metų įstrigo dėl lėšų trūkumo, 2020 m. iš esmės sutarta jį įgyvendinti PPP būdu.

Kalėjimų tarnyba privataus partnerio atranką paskelbė 2023 m. pavasarį.

VŽ primena, kad šiuo metu kalėjimas yra Šiaulių centre – Trakų g. 10. Kalėjimas į Malavėniukus turėtų būti iškeltas iki 2028 m.

Tai būtų pirmas naujas kalėjimas šalyje po nepriklausomybės atkūrimo.