„Olympic Casino“ vadovas: esame keistoje situacijoje

„LPT įsakyme pateiktos teisės aktų interpretacijos nėra niekaip susijusios nei su 2016–2021 m. galiojusiu, nei su dabar galiojančiu reguliavimu“, – teigiama pranešime.

Bauda įmonei skirta LPT atlikus jos veiklos tyrimą ir nustačius, kad ji nesiėmė pakankamų veiksmų, jog nustatytų Šarūno Stepukonio, buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerio, pralošiamų lėšų kilmę, o jo piniginių operacijų stebėsena buvo tik formali ir neveiksminga, skelbia institucija.

Ji nurodė nustačiusi penkis pažeidimus: esą įmonės taikytos pinigų plovimo prevencijos priemonės buvo nekokybiškos ir nepakankamos, o Š. Stepukonio atliekamų operacijų stebėsena formali, ji nepranešė FNTT apie įtartinas operacijas, nepastebėjo neatsakingo įtariamojo lošimo, bet skatino jį lošti dar daugiau, tam skirdama 1,3 mln. Eur.

Atsidūrė keistoje situacijoje

Anot „Olympic Casino“, LPT per patikrinimą neapklausė nei Š. Stepukonio, nei kitų asmenų, išskyrus lošimų organizatorės darbuotojus. Tą VŽ ketvirtadienį patvirtino ir su tyrimo detalėmis susipažinęs šaltinis.

Bendrovė teigia, kad tarnybos patikrinimo akte konstatuotas pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, nėra įtvirtintas teisės aktuose.

Tomas Palevičius, „Olympic Casino Group Baltija“ direktorius, kvestionuoja, ar lošimų organizatorė, kuri yra vadinamasis įpareigotasis subjektas, privalo turėti daugiau galimybių nustatyti kliento lėšų kilmei. 

„Esame keistoje situacijoje, kai ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai Š. Stepukoniui, o be teismo kalta prižįstama lošimus organizavusi bendrovė. Dar keisčiau, kai paskelbiama esą jis apie savo pinigų kilmę galėjo klaidinti valstybines institucijas. Tai negi verslo subjektas privalo turėti galingesnių instrumentų, nei pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija? Po viso šito formuojasi nuomonė, kad kalčiausias lieka lošimų organizatorius, bet ne milžiniškas sumas galimai pasisavinęs verslininkas, ar mokėjimus kontroliavusios ir vykdžiusios įstaigos“, – pranešime teigia jis.

VŽ primena, kad teisėsauga ne kartą patvirtino iš lošimų organizatorių negavusi nė vieno pranešimo apie įtartinas Š. Stepukonio finansines operacijas (STR). Tuo metu finansų įstaiga „Paysera“, kurios paslaugomis naudojosi įtariamasis, tokius pranešimus teisėsaugai teikė.

T. Palevičius aiškina, jog „lošimų įmonės yra paskutinė grandis galimoje pinigų plovimo grandinėje“.

„Pinigai negali tapti „blogais“, kai kitose finansinėse įstaigose jie buvo laikomi „gerais“ ar „legaliais“. Tai nepanaikina „Olympic Casino“ kaip įpareigotojo subjekto pareigų tikrinti pinigų kilmę ir tai yra daroma, tačiau negali atsitikti taip, kad finansinėse įstaigose ir pačiame „BaltCap“, kuris taip pat yra įpareigotasis subjektas, kurie turi ne tik didesnius resursus, atsakomybes ir pareigas tikrinti tų pinigų kilmę, viskas buvo teisėta, tačiau pinigams pasiekus lošimų įmonę, jie tapo neteisėtais“, – teigia įmonės vadovas.

VŽ primena, kad fondų valdytojai, tokie kaip „BaltCap“, taip pat yra įpareigotieji subjektai. Visgi jie tikrina gaunamų, o ne išleidžiamų lėšų kilmę.

Turto arešto nekomentuoja

„Olympic Casino“ nurodo nekomentuosianti ikiteisminio tyrimo eigos, priimtų sprendimų, siekdama jam nepakenkti.

Darius Karčinskas, už ikiteisminį tyrimą atsakingas Europos deleguotasis prokuroras, ketvirtadienį nurodė, kad pritaikė laikinus teisės apribojimus „Olympic Casino“ ir jos akcininkės Estijos kompanijos „OB Holding 1“ sąskaitoms, neįvardydamas tikslių sumų, tačiau pridurdamas, jog jos susijusios su nustatytais galimais pažeidimais.

Anot jo, ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad Š. Stepukonis iš fondo įmonių galėjo pasisavinti ir Lietuvos „Olympic Casino“ pralošti daugiau nei 5 mln. Eur, o daugiau kaip 31 mln. Eur – „OB Holding 1“ svetainėje Estijoje.

„Didelis dėmesys ikiteisminiame tyrime skiriamas ne vien nusikalstamu būdu gauto turto pasisavinimui, bet ir nusikalstamu būdu įgyto turto susigrąžinimo procesui“, – turto arešto priežastis įvardijo D. Karčinskas.

„Olympic Casino“ į VŽ klausimą, kaip laikinas lėšų apribojimas paveikė jos veiklą, neatsakė. „OB Holding 1“  komentarų šia tema kol kas VŽ negavo.

Skatino ne tik Š. Stepukonį

T. Palevičiaus teigimu, LPT įvardijamas Š. Stepukonio lošimo skatinimas, buvo oficialiai leidžiamas ir buvo neatsiejama žaidimo dalis.

„Skatinimas lošti, dar kitaip vadinama „bonusų“ sistema, buvo taikoma ne išskirtinai vienam asmeniui. Pabrėžiu, kad skatinimas visiems klientams, tarp jų ir Š. Stepukoniui, buvo nutrauktas iškart, kai pasikeitė teisinis reguliavimas Lietuvoje. Tad ir šiuo atveju, nusižengimo tiesiog nebuvo“, – pranešime teigia T. Palevičius.

LPT nurodė, kad „Olympic Casino“ Š. Stepukoniui buvo parengusi individualų skatinimo planą, skyrė 1,3 mln. Eur lošimams. Šių pinigų nebuvo galima išsigryninti, tik pralošti. 

„Bendrovė kaltinama ir dėl to, kad esą laiku nesustabdė Š. Stepukonio lošimų, nepasiūlė pagalbos, o priešingai – skatino lošti. Šiuo atveju, LPT vėlgi nėra nuosekli. Jo lošimų metu pati tarnyba baudė lošimų organizatorius, atsisakius teikti paslaugas rizikingiems lošėjams ar už tai, kad nustatydavo limitus lošimams“, – teigia T. Palevičius.

Bendrovė taip pat neigia nebendradarbusi su tarnyba ir vilkinusi atsakymus į užklausas. 

„Buvo teikiama visa reikalinga informacija, atsakoma per nurodyta laiką, kuris buvo – „tą pačią dieną“, „kitą dieną“, „už 3 dienų“, nors LPT patikrinimą vykdė ilgiau, nei nustatyta teisės aktuose, kuriuos pati tyrimo metu ir pakeitė“, – teigia T. Palevičius.