„Kamesta“ baigė restruktūrizavimą ir tęsia veiklą
Kauno apygardos teismas vasario 17 d. tenkino „Kamestos“ prašymą nutraukti jos restruktūrizavimo procesą, neiškeliant bankroto bylos, rašo naujienų agentūra BNS.
„Bendrovė „Kamesta“ nėra nemoki, todėl atsisakytina iškelti bendrovės bankroto bylą“, – nusprendė teismas.
Bendrovė teismui teigė, kad ji yra visiškai atstačiusi veiklą ir mokumą: „Restruktūrizuojamos įmonės statusas apsunkina tiek veiklos vykdymą, tiek bendravimą su kredito institucijomis ar verslo partneriais.“
Bylos duomenimis, 2024 m. pabaigoje įmonės turtas siekė 9,18 mln. Eur – 1,9 mln. Eur daugiau nei įsipareigojimai kreditoriams.
Pasak teismo nutarties, didžiausi „Kamestos“ kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra 5,6 mln. Eur, sutiko atidėti jų įvykdymą iki 2028 m. lapkričio pabaigos. Likę reikalavimai siekia 688.600 Eur, iš jų 449.900 Eur – Kauno savivaldybės, atsiradę dėl nesibaigusio ginčo, susijusio su Aleksoto tilto prietilčio koncesijos sutartimi.
„Kamesta“ vykdo mokestines prievoles valstybei, socialinio draudimo biudžetui“, – teigė teismas, kurį cituoja BNS.
VŽ primena, kad 2019 m. Valentinas Marcinkevičius, „Kamestos“ vadovas, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo ir bankroto bylos kėlimo. Bankroto bylą teismas kelti atsisakė.
Tuomet teismas vertino, kad „Kamesta“ neatitinka nemokios įmonės sąvokos – nors ir negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, tačiau šie sunkumai nėra nuolatiniai.
Ginčai
VŽ primena, kad 2018 m. tuometė Lietuvos automobilių kelių direkcija (dab. AB „Via Lietuva“) nutraukė dvi 11,26 mln. Eur vertės žvyrkelių asfaltavimo sutartis su „Kamesta“, nes pagal 2016 m. pasirašytas sutartis aštuoniuose šalies rajonuose liko neišasfaltuoti 27 ruožai, kurių bendras ilgis yra apie 54,5 km.
Įmonė tuomet teigė pati nutraukusi sutartis, nes jų įgyvendinti nebuvo galima dėl direkcijos kaltės.
2020 m. teismas pripažino, kad „Via Lietuva“ teisėtai nutraukė dvi sutartis su „Kamesta“ ir pagrįstai gali pasinaudoti garantijomis. Tuomet išaiškinta, kad įmonė valstybei turės sumokėti daugiau kaip 930.000 Eur, kuriais buvo užtikrintas sutarčių vykdymas.
Be to, VŽ gegužę rašė, kad, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, „Kamesta“ Kauno miesto savivaldybei turi atlyginti nuostolius, po to, kai 2018 m. nutraukė Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo koncesijos sutartį.
Teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo iš bendrovės savivaldybės administracijai priteista 643.300 Eur skola ir 160.800 Eur palūkanų. Šiuo metu jis yra apskųstas.
„Kamesta“ 2005 m. laimėjo Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybos ir priežiūros koncesininko konkursą. Pagal sutartį bendrovė iš tuometinio banko „Nord/LB Lietuva“ (dabar „Luminor“) gavo 4,49 mln. Eur paskolą, skirtą tik šiam projektui, o paskola turėjo būti grąžinta iš savivaldybės mokamo koncesijos mokesčio.
Miestas „Kamestai“ įsipareigojo 25 metus kasmet mokėti 724.000 Eur koncesijos mokestį, o įmonė turėjo atlikti statybos darbus ir prižiūrėti teritoriją. Tačiau, sumokėjusi beveik 2 mln. Eur avanso, savivaldybė 2009 m. sutartį nutraukė.
Ginčai tarp koncesininkės ir savivaldybės tęsiasi jau ne vienerius metus. 2012 m. šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią per pusmetį Kauno valdžia „Kamestai“ turėjo sumokėti 3,77 mln. Eur, o įmonė – tęsti darbus.
2016 m. pradžioje savivaldybė koncesijos sutartį vėl nutraukė, nes, anot jos, „Kamesta“ pažeidė esmines sutarties sąlygas. 2018 m. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Kauno valdžia tai padarė neteisėtai.
