„Swedbank“: būsto įperkamumas gerėja, bet lieka istorinėse žemumose

„Swedbank“ skaičiavimais, vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti šiek tiek didesnius nei 56 kv. m. dydžio butus, o per ketvirtį jų įperkamas plotas padidėjo 9,2%, arba beveik 5 kv. m. Per metus įperkamas plotas padidėjo 14%

Labiausiai įperkami butai tarp Lietuvos didmiesčių – Kaune. Čia augimas, 2024 m. trečią ketvirtį palyginti su ketvirtu, siekė apie 12% arba 10 kv. m, per metus – beveik 17%, ir šiuo metu viršija 87 kv. m.

Tuo metu Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali įsigyti beveik 84 kv. m. dydžio butus, arba 6,4% daugiau nei prieš ketvirtį ir 9,9% daugiau nei prieš metus.

Būsto įperkamumas taip pat augo ir Taline bei Rygoje. Estijos sostinėje gyventojams buvo įperkamas beveik 62 kv. m būstas, Latvijos sostinėje – 96 kv. m būstas. Čia įperkamumas per ketvirtį atitinkamai didėjo 8,75% ir 8%, per metus – 28,7% ir 19%.

„Būsto segmentas šiuo metu pradeda gyventi klestėjimo etapą – pastaraisiais mėnesiais stebime itin išaugusį rezervacijų bei sandorių skaičių, vis daugiau gyventojų kreipiasi ir dėl būsto paskolos finansavimo. Toks spartus atsigavimas stebina, kadangi būsto įperkamumas išlieka žemesnis nei ilgalaikis istorinis vidurkis“, – sako Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.

Anot jos, dėl to gyventojams tenka koreguoti savo norus, rinktis senesnės statybos, atokesnius būstus.

Apie kainas

Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad per metus butai Klaipėdoje brango daugiau nei 10%, Kaune – 7%, o Vilniuje brangimas nesiekė 3%.

„Kainų spaudimui įtakos gali turėti augančios statybų sąnaudos, ypač atlyginimai. Negana to, statybininkams šie metai išliks itin darbingi užsakymų prasme – tiek įgyvendinant karinių miestelių statybas, tiek rengiantis priimti vokiečių brigadą, tiek tęsiant „Rail Baltica“ ir kitus infrastruktūros projektus. Visgi, pasiūloje esantis didelis neparduotų būstų skaičius ir didėsiantys statybų tempai leidžia tikėtis, kad net ir stiprėjant paklausai bus išvengta didelių būsto kainų šuolių“, – komentuoja G. Ilekytė.

Ekonomistų teigimu, prie būsto įperkamumo augimo prisidėjo ir mažėjančios palūkanos. „Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas šiemet mažins dar keturis kartus, o rugsėjį  jos nukris iki 1,75%. Taip pat bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje didės 9,4%, o 2026 m. augimas sulėtės iki 7,7%.

„Gali būti, kad ECB nerimaus dėl euro zonoje lėčiau mažėjančios infliacijos ir pristabdys palūkanų normų mažinimą. Vis tik, atlyginimų augimas Lietuvoje ir šiemet pralenks būsto kainų augimą, o tai toliau didins įperkamumą ir gyventojų aktyvumą būsto rinkoje“, – teigia Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ skaičiuojama nuomos grąža šiek tiek sumažėjo ir visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose išlieka žemesnė nei istorinis vidurkis. Anot „Swedbank“, šiuo metu Vilniuje nuomos grąža siekia 4,9%, Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai 5,6% ir 5,7%.

„Net sumažėjus palūkanoms daugeliui investuotojų būstas nėra labai patraukli investicija. Todėl kol kas didžioji dalis pirkėjų buvo pirmojo, o ne investicinio būsto pirkėjai. Žema ir mažėjanti nuomos grąža taip pat rodo, kad nėra struktūrinio būsto trūkumo, tai turėtų slopinti būstų kainų augimą“, – komentuoja N. Mačiulis.