D. Jurevičius: NT plėtroje nėra nieko blogiau kaip gyventi linksmuosiuose kalneliuose

2025 m. plėtotoja planuoja 50,2 mln. Eur investicijų, o pernai investavo 50 mln. Eur. VŽ jau rašė, kad „Eriado“ projektų portfelis tarp didžiųjų labiausiai diversifikuotas geografiškai Lietuvoje. 

Didžiąją dalį investicijų (35,4 mln. Eur) įmonė numačiusi investuoti į būstus pardavimui Vilniuje, Klaipėdoje ir Nidoje, dar 7,7 mln. Eur atrieks bendruomeniško gyvenimo (angl. co-living) projektams, 7,1 mln. Eur – prekybos parkams Kaune bei Šiauliuose.

Kokie yra jūsų šiemetinio investicijų plano akcentai?

Mūsų strategija yra nuosaiki. Kiekvienais metais, priklausomai nuo situacijos rinkoje, daugiau arba mažiau investuojame į tuos pačius segmentus – būstus pardavimui, nuomai ir komercinius objektus.

Iš šių investicijų 40 mln. Eur 2025 m. bus skirta tęstiniams projektams, o apie 10 mln. Eur numatėme įsigijimams.

Tikime, kad šiemet sektorius kvėpuos gyviau, nes signalai tai rodo. Labai bėgti pagal pirmus signalus nesinori, nes pastaruosius 2–3 metus matėme tokių atvejų, kai rinka duoda signalą, lyg atsigauna, bet galiausiai tai neįvyksta. Tačiau prognozuojame, kad šiemet pardavimai bus geresni.

2024 m. tai, ką planavome, tai ir padarėme, investicijų nemažinome, jos tik kiek persiskirstė, nes, kaip ir visi, turėjome neišsipildžiusių lūkesčių dėl teritorijų planavimo bei statybos leidimų.

Jūsų investicijos iš visų didžiųjų yra labiausiai geografiškai diversifikuotos Lietuvoje. Kuo skiriasi plėtra skirtinguose regionuose? 

Kaune nesame dideli, plėtojame komercinį objektą. Galiu pasakyti tik tiek, kad ten sprendimų priėmimo greitis yra kitas.

Klaipėda turi užkūrusi potencialą ir po truputį stumiasi į priekį. Vertinu iš to, kaip mums sekasi realizuoti projektus. Pavyzdžiui, tiek „Parko pakrantės“, tiek „Bastionų namų“ etapą, kurį pastatėme, esame beveik išpardavę. Ėmėmės dar vieno etapo, tikime Klaipėda.

Šiaulių miestas labai daug pinigų skyrė infrastruktūrai. Kitas dalykas – gal ten mažesnis projektų krūvis, tad tikrai turi galimybę gauti daugiau dėmesio, labiau vertina investuotojus. Lygiai tą patį daro Kaunas ir Klaipėda. 

Reikia atkreipti dėmesį, nes, kaip sako, „real estate is local business“ (angl. NT verslas yra lokalus). Tvarkos rašytos visiems vienodai, o jų taikymas praktiškai kiekviename mieste yra skirtingas. Tiesiog reikia įsigilinti ir išsiaiškinti, kaip tavo klausimas bus sprendžiamas, ir nusiteikti, kad gali būti sprendžiamas priešingai nei kitame mieste, – sako D. Jurevičius.

Pavyzdžiui, Šiauliuose taip pat turėjome iššūkių, bet mūsų darbuotojai stebėjosi, kad, antrą kartą sukėlus į „Infostatybą“, leidimą gavome per 1 dieną. Net sutriko, ar ką nors suklydo, blogai padarė, ką dabar daryti. Nesuprato, kas čia buvo.

Pasiūloje turite skirtingų klasių butų skirtinguose miestuose. Kokio atsigavimo tikitės – gal kuri nors klasė atsigaus sparčiau?

Paprastai, kai atsiranda didesnis aktyvumas, jis randasi visose klasėse, ir labai sunku pamatuoti, kurioje labiau. 

Ekonominį segmentą skirstau į dvi dalis: ekonominį ir ekonominį plius. Pastarąjį perka jauna šeima, kuriai tikrai reikia kokybiško įperkamo būsto, ir šis segmentas, mano supratimu, sureagavo greičiausiai.

Jei situacija pasitaiso ir žmonės nebeatideda sprendimo, mano, kad kainos nekris, mažiau tikisi nuolaidų, delsti nebėra pagrindo. Klausimas tik kokie pardavėjų lūkesčiai (kainos – VŽ). Pavyzdžiui, prestižinio turto kainos yra labiausiai pakitusios, galbūt žmonėms sunkiau prie jų priprasti ir priimti sprendimą, gal dėl to ši klasė lėčiau įsibėgėja.

Vilniuje pagal gyventojų skaičių apie 4.500–5.000 būstų per metus turi judėti. Pastaruosius trejus metus buvo parduodama apie 3.000 kasmet, taigi atidėti sandoriai kaupėsi. Jie turės įvykti. Manau, kad grįžimas nebus smūginis, bet šiais metais pirkimas turėtų būti aktyvesnis.

Būsto kainų lygis šiuo metu itin aukštas. Ar ekonominės klasės būstas vis dar įperkamas iš esmės? Gal žmonėms reikės laukti, kol užaugs atlyginimai?

Įperkamumas yra atskiras klausimas. Duomenys rodo, kad trejus metus tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje mažėja pastatomų daugiabučių plotas. Pardavimų greitis dabar didėja, sandėlis mažėja, o gyventojų skaičius nuosekliai auga. Kad ir koks įperkamumas šiandien būtų, pasiūla nėra formuojama tiek ir taip, kad būtų koks nors pretekstas susiformuoti aplinkai, kurioje būtų lengviau nusipirkti būstą.

Kitaip tariant, būsto mažėja, konkurencija dėl jo auga. Taigi aplinkybės nelengvėja.

Ar 2025 m. dar turite kokių nors baimių, nerimo, kaip gali klostytis situacija?

Geopolitinė situacija visuomet kelia nerimą.

Visgi džiaugiuosi naujosios Vyriausybės komandos noru padaryti geriau ir pakeisti tai, kas padaryta neteisingai. Iš tiesų reikia valios, kuri persiduotų visiems.

Pavyzdžiui, noras mažinti biurokratiją tampa užkrečiamas. Kad ir kaip suktum, žmonės juk nori padaryti geriau. Labiausiai nerimauju, kad neperdegtų. Norėtųsi, kad ir kiek reikėtų klampoti, padarytų, – sako D. Jurevičius.

Dėl baimių – aš gal tokio charakterio: mažiau bijau, daugiau darau. To ir kitiems linkėčiau, nes turime po truputį judėti. Turėsime pakilimo ciklą, kokios spartos jis bus, nežinau, bet labiau džiaugčiausi nuosekliu kilimu. NT plėtroje nėra nieko blogiau kaip gyventi linksmuosiuose kalneliuose. Nes pradeda pykinti.

2024 m. Aplinkos ministerijai perduotas mandatas formuoti Lietuvos būsto politiką. Kadangi jūs daug dirbate šiame segmente, kaip manote, nuo ko šiuo klausimu reikia pradėti? Kokios temos ir akcentai turėtų būti pagrindiniai?

Pirma, reikia pasidžiaugti, kad savivaldybės tapo savo teritorijų šeimininkėmis. Galbūt būsto trūkumas, pavyzdžiui, Vilniuje, leis priimti sprendimus ta linkme.

Antras dalykas – reikia sąlygų gerinti produkto atsiradimui. Iki šiol viskas ėjo tik suvaržymo, apsunkinimo, reikalavimų kėlimo keliu. Skambėsiu banaliai, bet ta mūsų garsioji biurokratija lėmė, kad Vilniuje pradėta labai mažai projektų, kuriems leidimai išduoti šviežiai. Daugelis statoma iš leidimų piko 2022 m.

Reguliavimas suprantamas – negali statyti bet ko. Bet tik būstus parduodantis žino, kiek ir kokio dydžio jų reikia statyti, kaip tai padaryti geriau ir ekonomiškiau. Kai kiekvieną žingsnį turi derinti, tai reiškia laiką, ir jeigu per tam tikrą laiką nespėji sukurti produkto, gali paaiškėti, kad reikia ne to. Tenka projektuoti iš naujo.

Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas užsiminė, kad reikėtų judėti nuomojamo būsto kryptimi.

Būtų gerai, kad valstybė nesureguliuotų, kur mums gyventi. Natūralu, kad nuomos pasirinkimas dinamiškesnėje aplinkoje tampa pirminis, nes ir mūsų projektuose gyvenantys klientai sako, jog neperka turto, nes ateities planus, pavyzdžiui, kuria metams. Gal po to gyvens ne Vilniuje, gal net ne Europoje. Nusipirkę butą, pasiėmę paskolą, ką jie darytų?

Manau, kad kuo daugiau pasiūlos, tuo miestas patrauklesnis. Vilnius yra šiuolaikiškas miestas, turime įvairių specialistų, kuriems nebūtina pirkti būsto. Mano supratimu, pasiūlos turi būti kiek galima daugiau, kad žmogus galėtų rinktis.

Jūs sėkmingai veikiate co-living segmente, greitai užsipildė ir 2024 m. atidarytas jūsų naujas projektas. Kaip apskritai matote segmento perspektyvas?

Nuomojamo būsto segmentas auga ir perspektyvų turi. Pasiūlą gal pastūmėjo kreivi teisės aktai, kurie neleido tinkamoje gyvenamajam būstui lokacijoje statyti šios paskirties. Vieni (statytojai – VŽ) pasirinko chuliganišką būdą, o mes nusprendėme pasiūlyti nuomos paslaugą. Tai pasiteisino.

Vilniuje gyventojų skaičius auga, žmonės atvažiuoja ir turi kur nors kokybiškai gyventi, kad pasiliktų. Po truputį atvyksta Vokietijos brigados žmonės, kurie veikia segmentą. Jiems taip pat įdomus kokybiškas būstas, tad turime turėti pasiūlos.

Mes patys Vilniuje planuojame dar vieną projektą su maždaug 250 kambarių. Kol kas daugiau nieko apie jį atskleisti negaliu.

Buvo tokia įdomi idėja, kad jūs ir „Lords LB Asset Management“ fondas buvusioje „Audėjo“ teritorijoje turėjote plėtoti didelį co-living projektą. Dabar šie planai keičiasi. Kodėl?

Nenorėčiau daug komentuoti, nes ką nusprendė daryti, turėtų pasakyti „Lords LB“. Mes buvome partneriai. Yra gauti statybos leidimai pirmajam etapui ir, matyt, ekonominis ciklas turėjo įtakos sprendimams.

Ar tokio dydžio co-living projektas, jūsų akimis, yra perspektyvus Vilniuje?

To projekto dydis yra milžiniškas. Taigi reikia ir didžiulių raumenų, norint padaryti. Visi daiktai, kurie yra tvarkingai konsoliduoti, yra perspektyvūs. Miestas tokią apimtį priimtų, bet reikia pripažinti, kad per tą laiką yra ir naujos konkurencijos atsiradę.

Reikėtų skaičiuoti. Manau, kad veiktų. Ar šiandien atrodytų taip gerai, kaip atrodė prieš kelerius metus? Sunku pasakyti.

Turite panašių planų ir vietoj „Ergo“ būstinės, šalia Vingio parko. Ar jiems turi įtakos investuotojo apsisprendimas pradėti naujo prekybos centro statybas šioje vietoje, ar ne?

Manau, kad vieta gera ir ji puikiai veikia tiek savarankiškai, tiek su išvystyta gretimybe. Miesto interesas turbūt būtų turėti visumą. Mes dabar projektuojame, šiemet kelsime į „Infostatybą“ (statybos leidimui gauti – VŽ).

Mano akimis, Vilkpėdė bus didžiausia statybų aikštelė artimiausius penkerius metus, nes čia investuoja ir „Darnu Group“, ir „Realco“, ir „Akropolis“, ir mes.

Kol kas šiame būsto nuomos segmente neturėjome nė vieno investicinio sandorio – niekas dar nepardavė investuotojams savo išplėtotų projektų ar jų portfelio. Kaip manote, ar realu greitu metu sulaukti?

Manau, kad realu. Šiame segmente reikia truputį didesnio įėjimo paketo – 50 mln. Eur, sakyčiau, mažai, 75–100 mln. Eur jau gali būti. Tuomet investuotojus domina, nes investicija generuoja atitinkamą srautą, po vieną (projektą – VŽ) jiems mažai.

O investuotojų yra du tipai: vieni dirba su savo pinigais, kiti – su paskolos svertu. Pastarųjų gerokai sumažėjo padidėjus EURIBOR. Todėl turi apsisukti ciklas, susiformuoti nauja realybė dėl pinigų kainos ir tuomet pradės vykti sandoriai.

Pavyzdžiui, prekybos turtas (investiciniai sandoriai – VŽ) juda, nes jis labiau prognozuojamas, suprantamesnis. Dėl jo atsparumo gal pasiginčyčiau, nes visas pasaulis sako, kad būsto segmento investicijos yra atsparesnės, tik jos mažiau pelningesnės ir mažiau prognozuojamos per finansines turbulencijas. Tad, matyt, investuotojams norisi sulaukti momento, kai bus aiškus palūkanų lygis, įvertis, grąža. Šiemet tam, man atrodo, dar šiek tiek ankstoka.

Kokia yra jūsų investicijų į prekybos NT idėja?

Statome, perkame, kaupiame. Mūsų kryptis – pagrindiniuose miestuose, iš viso dabar bus 10 veikiančių arba statomų objektų. 

Tai mums suteikia galimybę susikurti pridėtinę vertę iš nuolatinio patikimo nuomos srauto ir, esant poreikiui, jį parduoti. Idėja buvo padaryti portfelį ir tuomet spręsti – ar parduodame, ar laikome. Šiandien dar portfelį formuojame, taigi sprendimą, ką su juo daryti, priimsime vėliau.