Vyriausybė paskolino beveik 2 mln. Eur žalai „Nidos seklyčios“ pastatų savininkams kompensuoti
VŽ rašė, kad lapkritį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine nutartimi priteisė bendrovei beveik 1,71 mln. Eur sumą ir dar 5% dydžio metines palūkanas. Sprendimą savivaldybei ir valstybei nurodyta įvykdyti iki šių metų kovo 31 d.
Pinigų iš pasiskolintų valstybės lėšų paprašė Teisingumo ministerija, o jos – Neringos valdžia. Savivaldybė pernai gruodį paprašė iš biudžeto lėšų sumokėti kompensaciją, kurią visą ar jos dalį savivaldybei būtų leista grąžinti dalimis. Vyriausybė įpareigojo institucijas susitarti, per kiek laiko ir kiek lėšų savivaldybė grąžins į biudžetą, rašo naujienų agentūra BNS.
Dariaus Jasaičio, Neringos mero, teigimu, savivaldybė ir ministerija tarsis, kokiomis dalimis žalą turės atlyginti savivaldybė ir valstybė.
„Prašome, kad viską užmokėtų už mus, taip pat prašome kuo ilgesnio teisiškai įmanomo termino išsimokėjimui. Nes mūsų laukia dar byla Preiloje artimiausiu metu, kur trys namai nugriauti“, – BNS teigė D. Jasaitis.
Pasak mero, savivaldybei trūkstant lėšų įvairiems projektams, ji mėgins įtikinti ministeriją, jog valstybė padengtų bent 75% priteistos sumos.
„Turime tokią praktiką dėl trijų susitarimų su skirtingomis vyriausybėmis ir skirtingais ministrais. Bandysime įtikinti ir šį ministrą, jei pavyks, o jei nepavyks, tai sutarti dėl kuo ilgesnio išsimokėjimo termino“, – sakė D. Jasaitis.
VŽ skelbė, jog pastatus „Robala“ nugriovė 2021 m., po to kreipdamasi į teismą dėl žalos. Įmonė iš viso siekė prisiteisti 3,29 mln. Eur. Šią sumą sudarė nugriautų pastatų rinkos vertė, griovimo išlaidos, negautos pajamos ir neturtinė žala.
Teismas vertino, kad dėl institucijų padarytų klaidų pagrįsta savininkui atlyginti jo prašomą 1,62 mln. Eur dydžio žalą už nugriautų pastatų rinkos vertę bei 79.716 Eur jų griovimo išlaidų.
Kodėl griovė
2004 m. išduoti leidimai rekonstrukcijai Nidoje neteisėtais pripažinti po aštuonerių metų, o 2016 m. teismas įpareigojo bendrovę „Robala“ per metus nugriauti svečių namus, konferencijų patalpą, stoginę ir kitus pastatus.
„Robala“ pastatų negriovė, siekdama išsiaiškinti, kieno lėšomis tai turėtų būti daroma. Be to, įmonė tikėjosi su valstybe sudaryti taikos sutartį. Per dvejus metus teismai galutinai išaiškino, kad tai turi būti padaryta savininko lėšomis.
Dėl pastatų teisėtumo į teismą kreipėsi prokurorai, kurių teigimu, rekonstruojant pastatus pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatus.
Romas Kvaselis, pastatų savininkas, tuomet pabrėžė, jog rekonstrukcija vyko turint suderintus teritorijų planavimo dokumentus, statybos leidimus, o po darbų statiniai institucijų buvo pripažinti tinkamais naudoti.
