„Rivonai“ nepavyko iš Klaipėdos prisiteisti 3,5 mln. Eur už investicijas į sankryžą
Klaipėdos apygardos teismas atmetė „Rivonos“ ieškinį, nusprendęs, jog įmonė pati prisiėmė riziką dėl papildomų investicijų virtimo nuostoliais, veikė savo rizika ir sąskaita.
2021 m. įmonė su savivaldybe sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo suremontuoti šalia statomos „Norfos“ parduotuvės esančią Statybininkų pr., Gedminų ir Žardininkų g. sankryžą, o ją perdavus savivaldybei, statytojai bus išmokėta 2,15 mln. Eur kompensacija.
Anot „Rivonos“, paaiškėjo, jog reikės atlikti papildomų darbų – rekonstruoti inžinerinius tinklus. Įmonė tą padarė, todėl išlaidos išaugo 3,47 mln. Eur iki 5,62 mln. Eur. Ji kreipėsi į savivaldybę dėl didesnės kompensacijos, tačiau pastaroji mokėti teigė neketinanti.
Miestas teisme nurodė, jog papildomi darbai buvo būtini būsimai parduotuvei, kitu atveju infrastruktūra savivaldybei nebūtų reikalinga.
Šį sprendimą per 30 dienų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Savivaldybių infrastruktūros įstatymas numato, kad statytojai, norintys gauti statybos leidimą, turi sumokėti konkrečioje savivaldybėje patvirtinto dydžio mokestį už planuojamo objekto kvadratinį metrą. Surinktas lėšas savivaldybės naudoja infrastruktūros plėtrai.
Atidėti įmokos mokėjimą galima su savivaldybe sudarant infrastruktūros plėtros sutartį. Šių sąlygos būna individualios, tačiau dažnai sutariama už konkrečios infrastruktūros įrengimą ir mokestį viršijančios dalies investicijų išmokėjimą kaip kompensaciją.
