Turto vertintojai rengiasi pokyčiams: įsteigė rūmus

VŽ jau rašė, kad Finansų ministerija siekė atsisakyti turto ir verslo vertintojų veiklos reguliavimo, bet bendruomenė su tokiu siūlymu nesutiko. Galiausiai vertintojai Seime pasiekė, kad būtų įkurti įstatymu įtvirtinti profesiniai rūmai.

Naujas modelis lemia, kad profesiniai rūmai iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos perims turto vertintojų veiklos priežiūrą, užtikrins kvalifikacijos atestatų išdavimą, mokymų organizavimą.

Šie pokyčiai įsigalios nuo 2026 m. gegužės 1 d., tačiau vertintojai jau sausį įsteigė Turto ir verslo vertintojų rūmus.

Tauras Antanas Tupinis, išrinktasis rūmų tarybos pirmininkas, VŽ sako, kad dabar ruošis perimti funkcijas.

„Rūmai prižiūrės pačių vertintojų veiklą, o Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prižiūrės, kad savivalda tinkamai atliktų savo funkcijas“, – pokyčius paaiškina jis.

Kas liko nesureguliuota

Pašnekovo teigimu, vertintojai nusiteikę pozityviai, visgi mano, jog dar liko ir neišspręstų klausimų. Vienas tokių – neprivalomas turto vertinimas.

„Dabartinis įstatymas apima tik privalomą turto ir verslo vertinimą, neapima neprivalomo, kuris yra nereglamentuotas, todėl klausimas lieka opus“, – sako jis ir priduria nežinantis, ar ši Vyriausybė numato pokyčių šioje srityje.

Pašnekovas priduria, kad visa reguliavimo finansinė našta persikels patiems turto vertintojams.

„Dabar priežiūra yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Kai jau pradės veikti rūmai (2026 m. gegužės 1 d. – VŽ), jie finansavimo negaus, tai reiškia, kad 200 narių turės visą procesą finansuoti iš savo lėšų. Jie, matyt, tuos kaštus perkels klientams“, – teigia rūmų tarybos pirmininkas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trys turto ir verslo vertintojų asociacijos, visgi, koks bus tolesnis jų likimas, T. A. Tupinio nuomone, pasakyti sunku.

„Asociacijų nariai nuspręs, ar jų reikia, nes jiems reikės išlaikyti tas asociacijas. Jei jie matys naudą, išlaikys, jei ne, tada jos arba natūraliai išnyks, ar turės kitokias funkcijas“, – tikina pašnekovas.

Kodėl keitė

Finansų ministerija, rengusi pirmuosius įstatymo projektus, akcentavo, kad pokyčiais siekiama spręsti senas turto ir verslo vertinimo sistemos bėdas. Viena jų – kad veiklą prižiūrinti tarnyba per metus patikrina labai mažą ataskaitų dalį, o valstybės tarnautojas negali nustatyti, ar ataskaitoje turto vertė yra teisinga.

Pasak ministerijos, esminis pokyčių tikslas – užtikrinti turto vertinimo ataskaitų kokybę.

Ir nors diskutuota dėl įvairių modelių, galiausiai į Seimo posėdžių salę nukeliavo projektas, kuriame siūlyta nuo 2025 m. atsisakyti privalomo turto vertintojų licencijavimo. Norėta, kad kvalifikacijos pažymėjimus išduotų naujai steigiama Jungtinė vertintojų asociacija.

Verslo bendruomenė dėl tokio pasiūlymo buvo skeptiška. Ją neramino tai, kad jungtinę asociaciją turėtų sukurti patys turto vertintojai, taip pat tai, kad narystė organizacijoje nebūtų privaloma.

Visgi bene paskutiniame 2023 m. Seimo posėdyje parlamentarai pritarė, kad turėtų būti įsteigti privalomi Lietuvos turto ir verslo vertintojų rūmai, kurių veiklą reguliuotų įstatymas.