„Sirin Development“ vadovas Lenkijoje investuoti neskuba: Baltijos šalyse yra ką veikti

Jis pasakoja, kad 2025 m. įmonė į logistikos NT objektus Baltijos šalyse planuoja investuoti apie 100 mln. Eur ir yra užtikrintas, kad išnuomos pasiūlytus sandėlių plotus.

Pernai planavote investuoti 102 mln. Eur. Kiek investavote?

Investavome 67 mln. Eur. Nuo 2022 m. sandėlių pasiūla ir paklausa mažėjo, buvo tam tikras sąstingis regione, bet nusprendėme nesustoti ir vystyti daugiau kvadratų. Taip darėme, nes logistikoje paklausa veikia kiek kitaip: didieji žaidėjai, kaip „Maxima“, „Rimi“ ir „Lidl“ ar didžiosios logistikos bendrovės, paprastai sandėlius statosi, kai yra krizė. Kodėl? Nes kai yra sulėtėjimas, turi galvoti apie kapitalines investicijas, nes statybos kaštai, tokie, kokie buvo pernai arba bus šiemet, 2026 m. tikrai nebus. Mano supratimu, kainos augs.

Mums metai buvo geri, augome apie 30% tiek plotu, tiek pajamomis. Šiuo metu turime 470.000 kv. m ploto sandėlių, virš 117.000 kv. m pastatėme. Didžiausia investicijų dalis yra Lietuvoje.

Logistikos NT, ir pati logistika Baltijos šalyse yra susijusi su vidaus vartojimu, o ne su gamyba. Taip, gamybos patalpos tokiame NT sudaro apie 20%, yra nerimo ženklų, pavyzdžiui, Vokietijoje mažėja gamyba, bet, jei stebime vartojimą, pagal bankų duomenis, jis nuolat auga. Lietuviai išsiveržė į optimizmo lyderius.

Ekonomikos ciklas nulinis visada nebūna, todėl galvojame, kad šiemet ekonomika turėtų atsigauti. 

Kokia jūsų vakansija šiandien?

Didžiąją projektų dalį pastatėme metų pabaigoje, ketvirtąjį ketvirtį pasiūlėme apie 90.000 kv. m ploto, todėl dabar vakansija apie 70.000 kv. m Baltijos šalyse. Mūsų tikslas kiekviename mieste turėti apie 15.000–20.000 kv. m laisvo ploto, norime nuolat statyti ir turėti pasiūlos. Čia yra galimybių kaštai: ateini į parduotuvę, nori sviesto, o jo nėra. Mes norime, kad visada būtų.

Šiandien vakansija yra šiek tiek didesnė (nei tikslas – VŽ), nes mes planavome ekonomikos atsigavimą šiek tiek anksčiau, galvojome, kad jis įvyks 2024 m. pabaigoje–2025 m. pradžioje. Panašu, kad jis nusikėlė 9 mėnesiams.

Šiuo metu patalpų ieško ne tik didžiosios bendrovės, bet ir logistikos įmonės. Taip, nerimo dar yra, reikia suprasti regiono padėtį, geopolitinę situaciją. Verslai, net jei jaučiasi stipriai, prognozuoja augimą, jie laukia dar geresnių rezultatų dėl geopolitinių aplinkybių.

Mes 2023 m. išnuomojome 60.000 kv. m, pernai su trumpalaikėmis sutartimis virš 100.000 kv. m. Šiemet planuojame išnuomoti 90.000–100.000 kv. m. Tai nėra stebuklingi skaičiai.

Visi tikisi, kad vienokie ar kitokie susitarimai dėl taikos Ukrainoje bus pasirašyti, todėl laukiame atsigavimo.

Bet kuriuo atveju, šiandien vakansija po truputį mažėja. Kartais girdime iš konsultantų, kad šiandien yra nuomininko rinka, aš nelabai sutikčiau. 

Kodėl?

Pasiūla labai aiškiai mažėja, o kainą nustato pasiūlos ir paklausos santykis. Krizės tokios nebuvo, buvo tik sustojimas.

Galiu suklysti mėnesiu ar šešiais, bet, akivaizdu, kad šiandien didelių projektų nevyksta – kai tik atsigaus paklausa, nuomininkai susidurs su alternatyvų stoka ir kaina šiek tiek augs.

Manome, kad dabar geras laikas nuomotis, ne todėl, kad mes statome. Mes balsuojame ir savo investicijomis, 2026 m. jas planuojame ne mažesnes, nei šiemet. Jeigu galvotume, kad mūsų vakansija sunkiai valdoma, mes tikrai neplanuotume tokių investicijų kitais metais.

100 mln. Eur per tris Baltijos šalis nėra maži pinigai, kas turėtų nutikti ir pasikeisti, jog nuspręstumėte nebestatyti?

Mūsų požiūris į logistikos NT yra kitoks, nei įprasta. Mes žiūrime ne tik į paklausą ir pasiūlą, ką mes pastebime, kad Baltijos šalyse yra labai daug senų pastatų. Pusė sandėlių yra senesni nei 15–20 metų.

Savo paklausa tikime, nes yra tvarumo klausimai. Nesunku patikrinti, kad senesni pastatai, kalbu apie 20 m. senumo pastatus, yra 15–20% brangiau eksploatuojami, vien elektros ir dujų sąnaudos didesnės. Matome, kad galime pasiūlyti naujas patalpas už panašius bendrus kaštus.

Tikime, kad paklausa bus. Ne tik mes, bet ir ekonomistai prognozuoja, kad situacija turi atsigauti. Todėl galvojame pozityviai, kad šie metai bus geresni, nei praėję.

Pernai pradėjote pirmą savo projektą Taline. Kaip sekėsi?

Sekėsi neblogai. Pastatas pastatytas, pastatėme jį anksčiau, nei planavome. Kalbant apie nuomos dalį, sunkiau, bet ir ekonomika ten sunkiai kvėpavo, po truputį objektas pildosi. Kai išnuomosime 50%, startuosime su kitu projektu. 

Vyksta daug derybų, matysime, kaip sparčiai startuosime toliau, bet planų neatsisakome.

Todėl ir šiemet daugiausia investuosite Lietuvoje ir Latvijoje?

Didžiausia dalis Lietuvoje, bet tikime, kad investicijų mastą padidinsime ir Estijoje. Nors mes sakome, kad esame kaimynai, bet verslo poreikiai ir mentalitetas yra skirtingi. Estijoje daugiau built to suit, pastatai mažesni, paskutiniai spekuliatyvūs vystymai buvo prieš dešimt metų, bet mes manome, kad pradėjome dirbti visai laiku. 

Į Lenkiją dar netraukiate?

Planuojame. Mes prieš dvejus metus priėmėme sprendimą nesiblaškyti, esame žiūrėję ir į Švediją, ir į Rumuniją, ir į Lenkiją. Kai yra krizė, namų šalyse yra ką veikti. Prieš 2 metus, nusprendėme padaryti koncentruotis į Baltijos šalis. 

Bet šiemet Lenkijoje dar nestartuosite?

Turime planų startuoti su projektu Lenkijoje, bet pasigirti dar negalime. Mūsų požiūris toks, kad tik pabandyti nenorime, nes tai brangiai kainuoja, tiek reputacijos, tiek žmonių ir resursų prasme. Mes darome, tikimės pradėti, bet šiandien dar anksti kalbėti apie tai.

Kaip manote, kokios temos bus svarbiausios 2025 m.?

Jei kalbame apie logistikos NT ir pačią logistiką, yra keturi pagrindiniai dalykai, kurie veiks 2025 m. Pirma – infliacija, natūralu, kad tiek butai, tiek komercinės patalpos brangs. Ne tik dėl to, kad statybininkai bandys pasinaudoti situacija ir pakelti kainas, bet infliacija nebus tokia maža, kokia buvo šiemet. Tai paveiks organizacijų priimamus sprendimus dėl nuomos.

Antras dalykas, technologinė pažanga. Tikrai perdaryti grindis sename sandėlyje kainuoja brangiai. Tai milijonai eurų, jog galėtume pastatyti robotų, sistemų. Be to, svarbūs ir tvarumo klausimai. Praėjo laikas, kai vystytojai diktuoja madas, o nuomininkai savo reikalavimus reiškia ir nori tvaresnių patalpų.

Neabejoju, kad metų pabaigoje viskas turėtų atsigauti. Nes nėra taip blogai Europoje, ir tai turbūt daugiau yra psichologinis veiksnys. Gamyba atsigaus, kai atsigaus vartojimas. Mes, lietuviai, esame pozityvūs, ir tikiu, kad paklausa didės. Dabar matome, kad e. prekyba šiuo metu nesidžiaugia savo rezultatais, bet šalia yra Lenkija, o e. prekyba yra tarptautinė.

Vienintelis nerimas yra spekuliacijos ir noras patraukti informacinį lauką į vieną ar kitą pusę. Reikėtų remtis ekspertų vertinimais, ir pačiam pagalvoti, kiek pagrįstas tas bandymas sukurti burbulą, kad pasirašius taiką, visi statybininkai išvažiuos dirbti į Ukrainą, o statybos kainos pakils 20%.