Š. Stepukonio vadovauto fondo finansinė ataskaita: skaičių ekvilibristika leidžia kalbėti apie pelną

VŽ primena, kad pagal investicijų valdytojos 2024 m. vasarį paskelbto fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ audito rezultatus iš jo įmonių galėjo būti pasisavinta 40,4 mln. Eur, o didžioji dalis veiksmų, kuriais galėjo būti išvestos lėšos, atlikti 2021–2023 m.

Tačiau dabar Estijos Registrų centrui pateiktoje 2023 m. fondo finansinėje ataskaitoje įvardijamas tikslesnis laikotarpis: nuo 2018 m. kovo iki 2023 m. spalio. VŽ primena, kad fondas įkurtas 2017 m., o jo dydis viršijo 100 mln. Eur.

Dabar fondas oficialiai patvirtina, kad pažeidimai palietė 8 fondo portfelio kompanijas: Lenkijos „EN Efficiency PL“, „Izim“ ir Lietuvos „Žvirgždaičių energiją“, „Urban Revitalisation“, „Moeltą“, „Nullus“, „Knowledge Investment“ ir „Forest Investment“. 

Kaip rašoma ataskaitoje ir kaip jau anksčiau skelbė VŽ, labiausiai paveiktos buvo Nacionalinio stadiono koncesijos struktūroje esanti „Urban Revitalisation“ bei Šiaulių policijos komisariato viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektą turėjusi įgyvendinti „Moelta“.

Projektų turto tikroji vertė nurašyta fondo balanse. Šiuo metu abu projektai yra suplanuoti parduoti. Kitų aktyvių fondo investicijų finansinė būklė yra gera, – teigiama ataskaitoje.

„Urban Revitalisation“ stadiono koncesijos sutartyje įvardijama kaip projekto finansuotoja. Ji 2022 m. pabaigoje turėjo beveik 17,33 mln. Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, kurie per metus didėjo 2,2 karto. Už turimus pinigus įmonė nurodo įsigijusi turto, didžiąją dalį skirdama trumpalaikėms atsargoms. Paprastai tariant, už tiek įmonė, kuri nieko nestatė ir negamino, neva buvo įsigijusi medžiagų.

Visgi šios bendrovės 2023 m. finansinė ataskaita nėra pateikta, taigi galutinės sumos, kurios galėjo būti pasisavintos per ją, nėra aiškios. Fondas yra skelbęs, kad į šį projektą investavo virš 8 mln. Eur. 

Pačią stadiono koncesiją valdo UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, kuris „Urban Revitalisation“ priklauso per tarpinę UAB „Venetus Capital“. Būtent „Venetus Capital“ akcijas yra numatyta parduoti.

O „Moelta“ per tarpinę UAB „Investicijų uostas“ valdo 2022 m. Šiaulių policijos komisariato PPP projekto sutartį pasirašiusią „Safe community“. Šis projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, „Moelta“ tų metų finansinėje ataskaitoje fiksuoja 2,65 mln. Eur dydžio įsipareigojimus, o ataskaitos už 2023 m. nėra pateikusi.

Dingę pinigai = investicijos

Būtent „Moelta“ ir anksčiau skelbtame pranešime, ir dabar finansinėje ataskaitoje įvardijama kaip fondo įmonė, kuri perima visų kitų bendrovių reikalavimus teismuose, susijusius su galimu lėšų pasisavinimu. Kaip tokios buvo įvardijamos „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“, „Moelta“ ir „EN Efficiency PL“.

Dabar finansinėje ataskaitoje daugiau nei 35,45 mln. Eur suma, perduota vienai įmonei, apskaityta kaip „kitos ilgalaikės finansinės investicijos“.

Per ataskaitinį laikotarpį įmonei („Moeltai“ – VŽ) suteiktos paskolos suma ir palūkanos konvertuotos į jos nuosavą kapitalą ir portfelis restruktūrizuotas 35,45 mln. Eur suma, – rašoma ataskaitoje.

Kitaip tariant, „BaltCap“ įvardijami fondo įmonių reikalavimai perkelti į „Moeltą“ kaip turtas, tačiau detalės lieka neaiškios, nes pastaroji įmonė nėra pateikusi finansinės ataskaitos. Vis dėlto tikėtina, kad tai suma, kurią bus siekiama prisiteisti.

„Po ataskaitinio laikotarpio visos konsoliduotos fondo (įmonių – VŽ) pretenzijos bus parduotos „Moeltai“. Dėl tokio valymo proceso ji gaus teisę valdyti visus reikalavimus, įskaitant Š. Stepukoniui, „Olympic Casino“, „Interactive Brokers“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl kitos paveiktos portfelio bendrovės bus atleistos nuo teismų ir tęs savo pagrindinę veiklą“, – rašoma ataskaitoje.

Paklaustas, kaip tiksliai apskaitė 40,4 mln. Eur, kurie, įtariama, buvo pasisavinti iš fondo įmonių, Simonas Gustainis, „BaltCap“ partneris, konkrečiai neatsakė.

„Konkrečios eilutės pagal apskaitos standartus negalėtų būti, o ir lėšos buvo pasisavintos iš įvairių šaltinių. Specialios paskirties bendrovė „Moelta“ konsoliduos atitinkamus ieškinius atsakovams. Visa Š. Stepukonio padaryta ekonominė žala konsoliduojama „Moeltoje“, kuri atlieka ir toliau atliks veiksmus, skirtus lėšoms susigrąžinti“, – VŽ teigia jis.

Vis dėlto atrodo, kad didžiausi pasikeitimai finansinėje ataskaitoje užfiksuoti suteiktų paskolų ir finansinių investicijų eilutėse. Kitaip tariant, suteiktos paskolos apskaitytos jau kaip ilgalaikės investicijos.

Š. Stepukoniui vadovaujant rengtų ataskaitų duomenimis, per 2022 m. fondo suteiktų paskolų jo įmonėms suma išaugo 35,54 mln. Eur – nuo 49,27 mln. Eur iki 84,8 mln. Eur. Tikėtina, kad būtent tai yra „restruktūrizuota“ suma, perkelta į „Moeltą“. 

Vis dėlto 2023 m. finansinėje ataskaitoje fondas paskolų įmonėms sumą sumažino iki 36,88 mln. Eur (47,93 mln. Eur mažiau). Ir, atitinkamai, finansinių investicijų suma per metus padidinta 35,79 mln. Eur, iki 62,49 mln. Eur.

„Paskolos portfelio kompanijoms apskaitomos tikrąja verte, o naujo vertinimo nuostoliai siekia 21,37 mln. Eur, kurie atsirado ataskaitiniu laikotarpiu“, – šio paskolų perkainojimo pasekmės įvardijamos ataskaitoje.

Į VŽ klausimą apie fondo įmonių sudarytas paskolų Š. Stepukoniui sutartis S. Gustainis neatsakė.

O paklaustas, kada „Moelta“ Registrų centrui pateiks 2023 m. finansinę ataskaitą, nes terminas tam suėjo dar 2024 m. birželį, S. Gustainis atsakė: „Kai ji bus parengta.“

Iš kur pelnas

Nors teigiama, jog 2023 m. užfiksuota, kad iš fondo galėjo būti pasisavinta 40,4 mln. Eur, kartu finansinėje ataskaitoje pabrėžiama, jog „net po lėšų pasisavinimo fondas išliko pelningas investuotojams“.

Fondas toliau veikia kaip įprasta ir santykiai su investuotojais bei finansų institucijomis stabilizavosi. Dabartinė jo turto ir išmokų vertė jau viršijo investuotojų įnašus, – teigiama ataskaitoje.

2023 m. fondo pajamas sudarė „kitos veiklos pajamos“ – 5 mln. Eur, kurie esą buvo „dėl fondo veiklos ir investicijų perkainojimo susidaręs mokestis už veiklos rezultatus“, dar maždaug 5,53 mln. Eur pajamų gauta iš palūkanų ir kitos veiklos.

Vis dėlto jau minėtų paskolų fondo įmonėms perkainojimas lėmė 21,37 mln. Eur nuostolių, o bendrasis veiklos pelnas generavo 3,47 mln. Eur uždarbį.

Viską susumavus, metų pabaigoje fondo grynieji nuostoliai siekė kone 12,23 mln. Eur.

Tačiau šią situaciją pataisė ankstesniais metais sukauptas nepaskirstytas pelnas, kuris, anot pelno paskirstymo projekto, 2023 m. pradžioje siekė 15,39 mln. Eur. Iš jo atėmus patirtus nuostolius, konstatuota, kad fondas turi beveik 3,17 mln. Eur nepaskirstyto pelno.

Vis dėlto šiuose duomenyse buvo korekcijų. Š. Stepukoniui vadovaujant rengtoje 2022 m. finansinėje ataskaitoje buvo nurodoma, kad į 2023 m. įmonė žengė turėdama 24,11 mln. Eur nepaskirstyto pelno, taigi 8,72 mln. Eur daugiau, nei nurodoma dabar.

Reikšmingų korekcijų matyti ir fondo išlaidų eilutėje. 2022 m. jos buvo fiksuojamos 1,56 mln. Eur, dabar pakoreguotos iki 9,34 mln. Eur, taigi 7,78 mln. Eur didesnės. Ši suma paaiškinama tik kaip „dėl fondo veiklos ir investicijų perkainojimo susidaręs mokestis už veiklos rezultatus“.

Pinigų įnešė ir investuotojai

Per ataskaitinį laikotarpį fondas nurodo iš investuotojų pritraukęs 15,3 mln. Eur (2022 m. – 33,2 mln. Eur) ir išmokėjęs jiems 940.000 Eur (2022 m. – 23,9 mln. Eur), o investavo, įskaitant paskolas, į portfelio įmones iš viso 8,3 mln. Eur (2022 m. – 31,47 mln. Eur).

Taip pat nurodoma, kad po šių veiksmų išaugo fondo grynoji turto vertė, priklausanti ribotos atsakomybės partneriams ir bendriesiems partneriams, iki 98,25 mln. Eur, arba 2,08 mln. Eur daugiau nei prieš metus.

2023 m. „BaltCap Infrastructure Fund“ finansinę ataskaitą auditavo kompanija „Grant Thornton Baltic“, 2022 m. – „PwC“. Abi jos parengtos vadovaujantis ne tarptautiniu, o Estijos finansinių ataskaitų standartu.