Nuostolingai veikianti „airBaltic“ stabdo IPO, nevertina jo kaip kapitalo šaltinio 2026 m.
Kaip pažymima dokumente, nepaisant numatomo veiklos ir komercinės veiklos pagerėjimo, 2026 m. aviakompanija turės neigiamą laisvą pinigų srautą, o atsižvelgiant į dabartines prognozes, veiklai finansuoti 2026-2027 m. žiemos sezonu bendrovei reikės papildomų lėšų nuo 100 iki 150 mln. Eur.
Kol nebus gautas naujas finansavimas – kapitalo ar kitokios formos – aviakompanija planuoja 2026 m. tęsti veiklą taupymo režimu. Tuo pat metu, remiama Latvijos vyriausybės, kaip didžiausio „airBaltic“ akcininko, bendrovė ieško galimybių pritraukti naujo kapitalo iš alternatyvių šaltinių, įskaitant susijungimus ir įsigijimus.
Aviakompanija jau pradėjo tarptautinės konsultacinės kompanijos, turinčios atitinkamą patirtį aviacijos sektoriuje, atrankos procesą. Finansų konsultanto užduotis bus ieškoti ir vertinti potencialius investuotojus, taip pat parengti atitinkamą sandorį kapitalui pritraukti.
Be to, „airBaltic“ pasitelkė šios srities konsultacinę bendrovę, kad ši atliktų išsamų komercinės strategijos ir veiklos vertinimą siekiant parengti ir peržiūrėti verslo planą, kuris paspartintų bendrovės grįžimą prie pelningos veiklos.
Jei 2026 m. bendrovė negaus naujo išorinio finansavimo, „airBaltic“ vadovybė kreipsis į dabartinius akcininkus dėl papildomo finansavimo. Kaip pažymėta ataskaitoje, vyriausybė, kaip didžiausia „airBaltic“ akcininkė, istoriškai rodė paramą aviakompanijai, tačiau papildomos investicijos galimos tik tuo atveju, jei jos atitinka Europos Sąjungos valstybinės pagalbos taisykles.
Jei papildomo finansavimo nepavyks gauti nei iš naujų investuotojų, nei iš akcininkų, aviakompanijos vadovybė pradės derybas su pagrindiniais tiekėjais, finansinėmis institucijomis ir lizingo bendrovėmis, kad susitartų dėl mokėjimų terminų pratęsimo arba atidėjimo, kad būtų išlaikytas pakankamas oro linijų bendrovės likvidumo lygis 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį ir 2027 m. pirmąjį ketvirtį, taip užtikrinant galimybę ieškoti papildomo finansavimo 2027 m.
Praėjusiais metais „airBaltic“ grupės nuostoliai sumažėjo 2,7 karto iki 44,337 mln. Eur. Apyvarta išaugo 4,2% iki 779,344 mln. Eur.
2025 m. aviakompanija skraidino 5,2 mln. keleivių, tai yra 1% daugiau nei 2024 m.
Bendras atliktų skrydžių skaičius, įskaitant lėktuvų nuomos paslaugas (ACMI), praėjusiais metais ūgtelėjo 7% iki 78.400.
Vidutinis „airBaltic“ lėktuvų užpildymas praėjusiais metais sudarė 80,2% – 1 procentiniu punktu mažiau nei 2024 m.
„airBaltic“ koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją ir nuomą, taip pat prieš rezervus teismo procesams (EBITDAR) praėjusiais metais sudarė 143,9 mln. Eur, palyginti su 184,2 mln. Eur 2024 m.
Praėjusių metų rugpjūtį „airBaltic“ akcininke tapo Vokietijos aviakompanija „Lufthansa“. Šiuo metu Latvijos valstybei priklauso 88,37% „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ – 10%, finansiniam investuotojui, danų verslininkui Larsui Tussenui per bendrovę „Aircraft Leasing 1“ – 1,62%, kitiems akcininkams – 0,01% Bendrovės pagrindinį kapitalą sudaro 41,819 mln. Eur.
2024 m. rugpjūčio mėnesį Latvijos vyriausybė nusprendė, kad po IPO valstybė turi išlaikyti ne mažiau kaip 25% plius vieną akciją bendrovės kapitale, o 2025 m. rugpjūčio mėnesį buvo nuspręsta, kad valstybė, kaip ir „Lufthansa“, prieš galimą IPO investuos 14 mln. Eur į „airBaltic“ kapitalą.
REKOMENDUOJAME
